V A K A R ų L I E T U V A 2 0 2 0
Klaipėdos apskrities viršininko administracija
KlaipÄ—dos apskrities teritorijos
B E N D R A S I S P L A N A S
PlÄ—tros koncepcija
Planavimo organizatorius:
Klaipėdos apskrities viršininkas
Plano rengÄ—jas:
“Atkulos projektaiâ€
KlaipÄ—da, 2008
Klaipėdos apskrities plėtros koncepcija – apskrities teritorijos bendrojo plano konceptualioji dalis,
kurioje aptariamos teritorijoje vykstanÄių procesų tendencijos, nustatomi teritorijos raidos bendrieji
tikslai ir svarbiausios teritorijos plėtros kryptys. Dokumentas parengtas vadovaujantis teritorijų
planavimÄ… reglamentuojanÄiais teisÄ—s aktais, įsigaliojusiais nuo 2004 09 28.
KlaipÄ—dos apskrities plÄ—tros koncepcija parengta, vadovaujantis KlaipÄ—dos apskrities teritorijos
bendrojo plano preliminarių sprendinių teiginiais pakoreguotais pagal 2005-2007 metų statistikos duo-
menis. Rengiant šį dokumentą taip pat buvo įvertinta: regiono teritorinės administracinės sistemos
pasikeitimai įvykę 2001 metais ir 2001-2007 metais parengtų regiono savivaldybių strateginių ir
bendrųjų planų nuostatos.
Å iame dokumente svarbiausias dÄ—mesys skirtas erdvinÄ—s plÄ—tros aspektams, t.y. toms problemoms,
konfliktinėms situacijoms ir plėtros tendencijoms, kurios turi vienokią ar kitokią teritorinę raišką.
TURINYS
1.
Bendrosios nuostatos
1.1.
Planavimo objektas ir planavimo proceso eiga
1.2. Bendrieji reikalavimai, kuriais vadovaujasi KlaipÄ—dos apskritis, planuodama teritorijos raidÄ…
1.3. Teritorijos plÄ—tros koncepcijos paskirtis
2.
Esamos regiono padÄ—ties vertinimas
3.
KlaipÄ—dos regiono raidos prognozÄ—s
3.1. Darni regiono plÄ—tra
3.2. Regiono Å«kio plÄ—tra
3.3. Gyvenimo kokybÄ—
3.4. Gamtos ištekliai ir aplinkos kokybė
3.5. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra
4.
Koncepcija. Sprendiniai
4.1.
Svarbiausios regiono raidos prielaidos
4.2.
Bendroji erdvinÄ—s raidos koncepcija
4.3.
Arealų funkciniai (naudojimo) prioritetai
4.4.
Teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai
4.5.
Siūlomi regioninės politikos organizavimo būdai ir priemonės
Informacijos šaltinių sąrašas
2
1 B en dro sios nuo sta tos
1.1. Planavimo objektas ir planavimo proceso eiga
Planavimo objektas
Klaipėdos apskritį (planuojamą teritoriją) sudaro Klaipėdos, Palangos miestų
savivaldybių, Neringos savivaldybės, taip pat Klaipėdos rajono, Šilutės rajono, Kre-
tingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijos. Planuojamos teritorijos plotas
– 520 900 ha. Jame gyvena 379 472 nuolatinių gyventojų, vidutinis gyventojų
tankumas – 72,8 gyv./km2 (2007 m. pradžioje)
Teritorijos dalis papildomai administruoja saugomų teritorijų direkcijos (Kuršių neri-
jos nacionalinio parko, Pajūrio, Nemuno deltos, Salantų regioninių parkų direkcijos),
taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Planavimo proceso eiga
1994 metai – tai Klaipėdos regiono bendrojo planavimo pradžia. Šis projektas inici-
juotas kaip pirmasis ir pavyzdinis regioninis bendrojo planavimo projektas. Parengta
skaitmeninė duomenų bazė.
1995 metai – Klaipėdos mokslininkų sąjungos skyriaus kūrybinė grupė (S.
Vaitiekūnas, A. Mureika, A. Urbis) išanalizavo regiono tikrąją būklę, nustatė
apskrities bendrojo plano rengimo darbų organizavimo principus, parengė darbų
programÄ…, kuriai pritarÄ— KlaipÄ—dos apskrities taryba 1995-09-26 sprendimu Nr.6.
1996 metai – paskelbtas konkursas “Klaipėdos apskrities bendrojo plano projektavi-
mo grupei parinktiâ€. KonkursÄ… laimÄ—jo KlaipÄ—dos universiteto kÅ«rybinÄ— grupÄ—. 1996
m. birželio 11 d. pasirašyta sutartis. Iki metų pabaigos plano rengėjas atliko šiuos dar-
bus: patikslino projektavimo sÄ…lygas ir programÄ…, surinko duomenis ir atliko pirminius
tyrimus, išanalizavo ir apibendrino sukauptus duomenis.
1997 metai – pakoreguotas Klaipėdos apskrities bendrojo plano kalendorinis projekta-
vimo darbų grafikas. Per metus plano rengėjas atliko šiuos darbus: apibendrino duo-
menis ir pagrindė apskrities raidos tikslus, grafiškai išpildė preliminarius sprendinius,
suformulavo pagrindinius teiginius.
1998 metai – nutraukiama sutartis su plano rengėju, t.y. Klaipėdos universiteto kūry-
bine grupe. Nutraukiant sutartį, atlikta II etapo penktoji dalis “Preliminarių sprendinių
(raidos tikslų ir gairių) pristatymas savivaldybėms, koordinacinei ir priežiūros grupei,
apskrities administracijai, jų aprobavimasâ€, taip pat pusÄ— Å¡eÅ¡tosios dalies “ Pastabų ir
pageidavimų analizÄ—. Papildomų duomenų surinkimas ir apibendrinimasâ€.
1999 – 2000 metai – nepriklausomas ekspertas (“Atkulos projektaiâ€) apibendrino visÄ…
Klaipėdos apskrities bendrojo plano rengimo medžiagą ir parengė preliminarius spren-
dinius.
2001 metais bendrojo plano dalių vadovai A. Mureika, P. GreceviÄius ir A. Urbis
kartu su K. Vaitiekūnu atnaujino duomenis ir pakoregavo preliminarius sprendinius.
2003 metai – nepriklausomas ekspertas (“Atkulos projektaiâ€) parengÄ— galutinÄ™
sprendinių redakciją.
2004 - 2006 metai – nepriklausomas ekspertas (IĮ“Atkulos projektaiâ€),
vadovaudamasis nauja teritorijų planavimo įstatymo redakcija ir kitais teisės aktais,
3
parengÄ— plÄ—tros koncepcijos variantus, juos pristatÄ— svarstyti savivaldybÄ—ms, atliko
SPAV procedūrą.
2007-2008 metai - nepriklausomas ekspertas (IĮ“Atkulos projektaiâ€) atnaujino
duomenis, pakoregavo koncepciją pagal savivaldybių ir valstybinių institucijų
pateiktas pastabas ir teikia jÄ… aprobuoti.
1.2. Bendrieji reikalavimai, kuriais vadovaujantis planuojama KlaipÄ—dos
apskrities teritorijos raida
Rengiant KlaipÄ—dos apskrities plÄ—tros koncepcijÄ… ir bendrojo plano sprendinius, buvo
atsižvelgta į šių dokumentų nuostatas:
* Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijos ataskaita (Agenda 21), Rio de
Janeiro, 1992 metais pasirašyta dalyvavusių šalių vyriausybių vadovų, taip pat ir Lie-
tuvos Respublikos;
* Baltijos jūros regiono vizija ir strategijos 2010. Nuo vizijos prie veiksmo (patvir-
tinta ketvirtojoje ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir plėtrą, konferencijoje
Stokholme 1996 m. spalio 22 d.);
* Aplinkos ir plėtros darbo programa 21 Baltijos jūros regione (An Agenda 21 for
the Baltic Sea Region), patvirtinta Baltijos jūros šalių ministrų konferencijoje Nybor-
ge 1998 m. birželio 22–23 d.;
* Lietuvos regioninÄ—s politikos metmenys. Lietuvos Respublikos VyriausybÄ—s 1998
m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 902
* Europos erdvinės plėtros perspektyva ESDP, pritarta neoficialioje ministrų,
atsakingų už erdvinį planavimą, taryboje Potsdame, 1999 m. gegužę;
* Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas LR Vyriausybės
2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, LR Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d.
nutarimo redakcija Nr. 1224 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr.122-5003)
* Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa, patvirtinta LR Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761;
* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų veiklos programa, pritarta
LR Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43;
* ValstybÄ—s ilgalaikÄ—s raidos strategijÄ…, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkriÄio 12
d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.113 – 5029)
* NacionalinÄ— darnaus vystymosi strategija, patvirtinta LR VyriausybÄ—s 2003 m.
rugsÄ—jo 11 d. nutarimu Nr. 1160;
* NacionalinÄ— energetikos strategija, patvirtinta LR Seimo 2007 m. sausio 18 d.
nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430);
∗ Klaipėdos regiono plėtros planas 2004-2006 m., Klaipėda 2003;
* 2007-2013 m. KlaipÄ—dos miesto plÄ—tros strateginis planas, patvirtintas KlaipÄ—dos
miesto savivaldybÄ—s tarybos sprendimu 2007 m. rugsÄ—jo 27 d. Nr. T2-285;
* Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas su pakeitimais,
patvirtintai Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu
Nr. T2-235;
* Neringos savivaldybÄ—s strateginis plÄ—tros planas 2007-2013 metams, patvirtintas
Neringos savivaldybÄ—s tarybos 2007 m. rugsÄ—jo 05 d. sprendimu Nr. T1-132
* KlaipÄ—dos rajono plÄ—tros strateginis planas 2004-2012 metams;
4
* Kretingos rajono 2007-2013 metų plėtros planas, patvirtintas Kretingos rajono
savivaldybÄ—s tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-74;
* Skuodo rajono savivaldybės 2007-2013 metų strateginis plėtros planas;
* Å ilutÄ—s rajono strateginis planas 2005-2014 metams, patvirtintas Å ilutÄ—s rajono
savivaldybÄ—s tarybos 2004 m. liepos 15 d. sprendimu (pakoreguotas 2008 metais);
* Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seimo 2002 m.
spalio 29 d. sprendimu Nr. IX-1154;
* Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planas,
patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr.
1568;
* KlaipÄ—dos miesto bendrasis planas, patvirtintas KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—s
tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2 – 110;
* KlaipÄ—dos rajono savivaldybÄ—s teritorijos bendrasis planas, patvirtintas KlaipÄ—dos
rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T11 – 405;
* KlaipÄ—dos ir TauragÄ—s apskriÄių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams
šalinti 2007 – 2015 metų programą (Žin. 2006, Nr. 132-5007);
* Kompleksinė Nemuno žemupio ir Kuršių marių vandens išteklių apsaugos ir
racionalaus naudojimo programa (Žin., 2002, Nr. 62-2545);
* Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programą (Žin., 2006, Nr. 71 – 2629)
* Miškingumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu
Nr. 616/471;
* Kaimo plėtros plano 2004-2006 metų pagrindinės nuostatos, patvirtintos LR
VyriausybÄ—s 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317;
* Lietuvos Baltijos jūros krantų tvarkymo programa 2008 – 2013 m.;
* Pajūrio juostos tvarkymo programa 2008 – 2013 m., patvirtinta LR aplinkos
ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-88.
1.3. Teritorijos plÄ—tros koncepcijos paskirtis
Klaipėdos apskrities plėtros koncepcija – tai regiono plėtros strateginės nuostatos 20
metų. Koncepcijos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio. Jomis turėtų vadovautis
apskrities bendrojo planavimo proceso dalyviai, savivaldybÄ—s, valstybÄ—s institucijos,
fiziniai ar juridiniai asmenys 2006-2027 metais plÄ—todami veiklÄ… apskrities teritorijoje,
rengdami teritorijų planavimo dokumentus, tikslindami arba keisdami galiojanÄių
teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Aprobuotos koncepcijos nuostatų nereikia suprasti kaip statišką veiklos tikslų ir
veiksmų sąrašą. Koncepcija – schema (rekomendacija), kuria turėtų vadovautis
regione veikiantys ūkio, valdžios ir valdymo subjektai planuodami savo veiksmus,
intervencijas, investicijas siekdami atsižvelgti į įvairių regiono vietovių išteklius,
plėtros galimybes ir vietos poreikius. Koncepcija – yra orientyras visiems
siekiantiems darnios KlaipÄ—dos regiono plÄ—tros.
Aprobuotos koncepcijos nuostatos įgyvendinamos, parengus kiekvieniems deÅ¡imÄiai
metų Klaipėdos apskrities bendrojo plano sprendinius, kitus teritorijų planavimo
dokumentus, regiono plÄ—tros programas ir projektus teisÄ—s aktuose nustatyta tvarka.
5
Su Klaipėdos apskrities plėtros koncepcija turi teisę susipažinti visi norintys Lietuvos
ir užsienio pilieÄiai, Å«kio subjektai, asmenys, turintys arba valdantys nekilnojamÄ…jį
turtÄ… KlaipÄ—dos apskrities teritorijoje, visuomeninÄ—s organizacijos, politinÄ—s partijos ir
judÄ—jimai.
Visų patvirtintų ir Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo registre užregistruotų teri-
torijų planavimo dokumentų sprendiniai, prieštaraujantys aprobuotos Klaipėdos ap-
skrities plėtros koncepcijos nuostatoms, turi būti peržiūrėti rengiant Klaipėdos apskri-
ties bendrojo plano sprendinius ir tarpusavyje suderinti teisės aktų nustatyta tvarka.
2 Esamos regiono padÄ—ties vertinimas
DARNIOS REGIONO PLÄ–TROS PROBLEMOS
•
Šiuo metu dauguma Klaipėdos apskrities gyventojų, paslaugų ir ūkinės
veiklos sukoncentruota regiono plėtros centruose – Klaipėdoje ir Palangoje.
Regiono gyvenvieÄių sistemos pocentriai Å ilutÄ—, Gargždai, Kretinga,
Skuodas plėtojami lėtai. Mažiausią potencialą turi Skuodo rajonas. Jis
menkai susijęs su bendra regiono ekonomine plėtra. Tokią situaciją būtų
tikslinga keisti decentralizuojant ekonominÄ™ ir urbanistinÄ™ plÄ—trÄ… regione;
•
Skuodo rajono savivaldybė šiuo metu yra problematiškiausia apskrities
teritorija, menkai susijusi su bendra regiono plÄ—tra. Rajonas nepajÄ—gus teikti
gyventojams ir ūkio subjektams viso būtinų paslaugų komplekso;
• Šiuo metu dauguma regiono gyventojų gyvena miestuose, ryškėja kaimo
gyvenamųjų vietovių nykimo tendencijos;
•
Gamtos ištekliai, esantys pakrantės zonoje, patiria nuolatinį ir didėjantį
ekonominÄ—s plÄ—tros ir intensyvios rekreacijos spaudimÄ….
REGIONO ŪKIO PLĖTRA
• Ekonominiu požiÅ«riu KlaipÄ—dos apskritis yra vienas iÅ¡ sparÄiausiai
besivystanÄių Lietuvos regionų. Regiono teritorijÄ… galima iÅ¡skaidyti į tris
dalis: kurortai (Palanga, Neringa), ekonominÄ—s plÄ—tros centrai (KlaipÄ—da,
Palanga), agrariniai rajonai (Å ilutÄ—s, Skuodo);
• Užsienio investicijos sėkmingai naudojamos regiono plėtrai. Valstybės
investicijos yra netiesioginės. Tikslinga kurti užsienio ir vietos
investicijoms palankiÄ… aplinkÄ…;
•
Turizmo ir rekreacijos plėtros požiūriu Klaipėdos apskritis turi nemažai
neišnaudoto potencialo. Tam įtakos turi tokie nepalankūs veiksniai kaip
nepakankamai išplėtota turizmo infrastruktūra, neišvystytas mažųjų uostų
tinklas, užterštas Kuršių marių vanduo, nepakankama vietos gyventojų
bendravimo kultÅ«ra ir iÅ¡silavinimas ir kt. Å ilutÄ—s rajone esanÄių ir naujai
statomų mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūros plėtra yra svarbus
Nemuno ir Kuršių marių regiono vandens turizmo plėtros veiksnys,
skatinantis investicijų pritraukimą į Klaipėdos apskritį;
6
• Vienas iÅ¡ veiksnių, turinÄių didžiausiÄ… įtakÄ… regiono plÄ—trai, yra KlaipÄ—dos
valstybinio jūrų uosto pajėgumų didinimas bei su juo susijusios pramonės
plÄ—tra. Å iuo metu didelis dÄ—mesys skiriamas uosto modernizavimui, taip pat
jį aptarnaujanÄios transporto infrastruktÅ«ros (automobilių bei geležinkelio
linijų) tobulinimui. Be to yra priimtas sprendimas atstatyti Šventosios jūrų
uostą, statyti giliavandenį jūrų uostą;
• Paminėtini trukdžiai žemės ūkio plėtrai – mažas vidutinio ūkio dydis ir
didelis smulkių nekonkurencingų Å«kių skaiÄius – iÅ¡ esmÄ—s atitinka bendrÄ…
Lietuvos situaciją. Regiono žemės ūkio problemos sprendžiamos bendrame
kontekste;
• Regione iÅ¡plÄ—tota mažmeninÄ— prekyba, taÄiau kitų mokamų paslaugų ypaÄ
mažesniuose miesteliuose, kaimuose trūksta ir ūkio subjektams, ir
gyventojams, be to teikiamų paslaugų kokybė yra žemo lygio;
• Dauguma KlaipÄ—dos apskrityje veikianÄių įmonių yra smulkios ir vidutinÄ—s
(nors jos sukuria mažesnÄ™ BVP dalį). Aplinka regione, o ypaÄ mažuose
miestuose ir kaimo vietovÄ—se, tokiam verslui plÄ—totis yra nepalanki.
GYVENIMO KOKYBÄ–
•
Daugumai regiono gyventojų yra svarbi miesto gyvenamoji aplinka, jos
teikiami privalumai, taÄiau miestų gyvenamųjų teritorijų aplinka yra
nepatenkinama (didelis užstatymo tankis, nepakankamai tvarkomi želdynai,
prasta estetinė būklė ir kt.);
• Gyventojų apsirÅ«pinimas bÅ«stu yra pakankamas. PleÄiantis gyvenamajai
statybai KlaipÄ—doje Å¡is rodiklis didÄ—ja;
• Klaipėdos apskrityje esanti mokymo sistema, nors ir teikia visų lygmenų
specialistų rengimo paslaugas, nėra integruota. Aukštosios ir aukštesniosios
mokyklos rengia darbo rinkoje nepaklausių specialybių darbuotojus;
• Regione nepakankamai išplėtoti globos ir rūpybos sistema, visuomeninių ir
privaÄių socialinių paslaugų įstaigų tinklas. SavivaldybÄ—se jis iÅ¡dÄ—stytas
netolygiai, be to, reikėtų kelti ir šių paslaugų kokybės lygį;
• Gyvenimo kokybė labai skiriasi regiono plėtros centruose ir periferiniuose
rajonuose. PrasÄiausia situacija yra kaimo vietovÄ—se, kur gyvenimo
sanitarinės sąlygos neatitinka valstybės nustatytų normatyvų;
• Kaimo vietovių gyvenimo kokybė nepatenkinama įvairiais požiūriais
(trÅ«ksta įvairių viešųjų ir privaÄių paslaugų, darbo vietų ir kt.). Regione
stebimas nuolatinis ir besitÄ™siantis kaimo gyvenvieÄių nykimas ir
mažėjimas.
GAMTOS IÅ TEKLIAI IR APLINKOS KOKYBÄ–
•
Apskrities rekreacijos ištekliai yra tinkami plėtoti įvairių formų poilsį ir
turizmÄ…: automobilių, vandens, pÄ—sÄiųjų, dviraÄių, gamtinį, kultÅ«rinį, religi-
nį ir kita.;
• Net 30 % Klaipėdos apskrities teritorijos taikomi įvairūs ūkinės veiklos
apribojimai, taÄiau teisiniuose aktuose nÄ—ra numatyta jokių kompensacijų
gyventojams, Å«kiniams subjektams. Tokia padÄ—tis stabdo vietos Å«kinÄ—s
veiklos plÄ—trÄ…, skatina depopuliacijÄ… Å¡iose teritorijose;
7
• Oro ir vandens tarša apskrityje yra nemaža. Nepakankamai pasirūpinta
tinkamomis techninėmis priemonėmis jai mažinti. Aplinkos būklė blogėja
ir dėl neefektyvaus atliekų tvarkymo ir valymo;
•
Å iuo metu kai kurių kranto ruožų kraÅ¡tovaizdis keiÄiasi dÄ—l suintensyvÄ—jusių
jūros ir marių abrazijos procesų. Krantų tvarkymas vykdomas vadovaujantis
Helsinkio komisijos rekomendacijomis (HELCOM, 1996). Prioritetas
suteikiamas krantotvarkinėms priemonėms, pagrįstomis gamtinio analogų
imitavimo principais. Per paskutinius penkerius metus (2003-2008 m.)
atlikti kranto tvarkymo darbai davė teigiamus rezultatus, juos būtina tęsti;
• Registruotų kultÅ«ros vertybių skaiÄius regione yra didelis ir turi tendencijÄ…
didÄ—ti. TaÄiau kultÅ«ros paveldo techninÄ— bÅ«klÄ— regione yra kritiÅ¡ka.
Vertybių savininkai ir naudotojai nesugeba tinkamai jomis pasirūpinti;
• Gamtos ir kultūros vertybių naudotojai yra menkai išprusę, neaukšta
aplinkosaugos specialistų kvalifikacija.
SUSISIEKIMO IR INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
• Dauguma infrastruktūros sistemų Klaipėdos apskrityje yra monopolizuotos.
Siekiant sukurti palankias sÄ…lygas gyventojams bei regiono Å«kiui, tikslinga
skatinti konkurencijÄ… ir privaÄiÄ… iniciatyvÄ… infrastruktÅ«ros ir komunalinių
paslaugų tiekimo srityje;
•
Vienintelio magistralinio dujotiekio, aprÅ«pinanÄio KlaipÄ—dos regionÄ…,
gamtinÄ—mis dujomis pajÄ—gumai yra riboti, taÄiau Å¡iuo metu pakankami.
Ateityje buvo prognozuojamas didesnis Å¡io energijos Å¡altinio vartojimas.
TaÄiau kylant gamtinių dujų kainoms tikÄ—tina, kad jų vartojimas neaugs taip
sparÄiai kaip buvo manyta;
• Klaipėdos regione yra palankios sąlygos plėtoti netradicinius elektros
energijos gamybos būdus (vėjo energija, geoterminė energija). Šioje srityje
jau padaryta nemaža pažanga: veikia pirma Lietuvoje vėjo jėgainė, ištyrinėti
ir planuojami eksploatuoti žemės gelmių šiluminės energijos ištekliai,
KlaipÄ—doje pastatyta pirmoji centralizuota geoterminÄ— parodomoji Å¡ilumos
jÄ—gainÄ—;
•
Geležinkelio transportas aptarnauja Klaipėdos jūrų uostą ir turi galimybes
papildyti susisiekimo susisiekimo sistemÄ… apskrities teritorijoje. Å iuo metu
jau pradėtas Klaipėdos geležinkelio mazgo ir jo infrastruktūros
modernizavimas. DÄ—l giliavandenio uosto prie MelnragÄ—s statybos
geležinkelių tinklas turės būti pertvarkomas. Keleivių susisiekimo linijos
uždaromos kaip nuostolingos. Pasikeitus geopolitinei situacijai apmirė
krovinių gabenimas geležinkelio linijomis Pagėgiai – Klaipėda ir Klaipėda -
Skuodas;
•
Apskrities magistraliniai keliai yra gerų techninių parametrų, taÄiau kraÅ¡to
keliai yra ypaÄ prastos bÅ«klÄ—s, t.y. neužtikrintas saugumas regiono vidaus
susisiekimo keliuose;
• SparÄiai augant KlaipÄ—dos regiono pramoniniam potencialui, didÄ—ja
Palangos oro uosto reikšmė;
• Mažiausiai ryšio priemonių tenka regiono kaimo vietovių gyventojams.
Pažymėtina tai, kad mažas apsirūpinimas telefonais yra ir potvynių
užliejamose teritorijose. Taigi ryšio paslaugas būtina plėtoti;
8
•
Potvynių padariniams likviduoti kasmet neracionaliai naudojamos didelės
valstybÄ—s biudžeto lÄ—Å¡os ir vietos materialinÄ—s lÄ—Å¡os. TaÄiau reikÄ—tų ne
likviduoti pasekmes, o vykdyti prevencines priemones, numatytas
KlaipÄ—dos ir TauragÄ—s apskriÄių pasirengimo potvyniams ir potvynio
padariniams Å¡alinti 2007-2015 m. programoje;
•
Teritorijas, esanÄias Baltijos jÅ«ros kranto zonoje (KlaipÄ—dos, Palangos
miestai, Neringa) periodiškai niokoja audros ir stiprūs, kartais uraganiniai,
vėjai. Šiuo metu jau pradėtos įgyvendinti krantų apsaugos ilgalaikės
techninės priemonės pagal HELCOM rekomendacijas ir Pajūrio juostos
tvarkymo programą 2008 – 2013 m., patvirtintą LR aplinkos ministro 2008
m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-88, taikomos gamtinio analogo priemonės;
• Infrastruktūros koridoriai regione susiformavo tik atkarpomis. Nėra sukurta
vieninga infrastruktūros koridorių sistema, skirta infrastruktūros sistemų
plÄ—trai.
3 KlaipÄ—dos regiono raidos prognozÄ—s
3.1. Darni regiono plÄ—tra
Veikiama šalies masto ekonomikos veiksnių, plėtosis Lietuvos metropolinės ašies
dalis Klaipėda–Šiauliai. Klaipėda toliau bus plėtojama kaip vienas stambiausių ir
turinÄių didžiausiÄ… plÄ—tros potencialÄ… Lietuvos ekonominÄ—s plÄ—tros centrų. Palanga
(Palanga, Å ventoji), Neringa (JuodkrantÄ—, Nida) ateityje bus toliau plÄ—tojami kaip
svarbiausi Lietuvos kurortai, turizmo ir poilsio paslaugų centrai.
Jei nebus sukurtos papildomos plÄ—tros prielaidos regiono Å¡iaurinÄ—je dalyje, ateityje
Skuodo rajono būklė socialiniu, ūkio plėtros požiūriu vis prastės. Todėl tikslinga
numatyti specialias priemones integruoti šį rajoną į regiono struktūrą.
Prognozuojama, kad užstatytų teritorijų plotai Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje pa-
didÄ—s apie 15% (3400 ha), o gyventojų skaiÄius padidÄ—s apie 10%. VasarÄ… juose gy-
vens ir poilsiaus apie 350 tūkst. žmonių.
Prognozuojama aktyvi kaimo gyventojų migracija į miestus. DÄ—l to iÅ¡tuÅ¡tÄ—s ir sparÄiai
nyks kaimai, vienkiemiai, ypaÄ tie, prie kurių arti nÄ—ra jokio vandens telkinio, tinkamo
rekreacijai. Å ie procesai planuojamo laikotarpio pabaigoje gali pakeisti regiono
kraštovaizdį ir kaimo vietovių urbanistinę struktūrą. Kaimo aplinka priklausys nuo
mažų miestų ir kaimo plėtros centrų, kuriuose koncentruosis paslaugos bei funkcijos,
gyvybingumo.
Kaimo vietovÄ—s vystysis, pleÄiant ekonominių veiklų, kurių pagrindÄ… iki Å¡iol sudarÄ—
žemės ūkis ir miškininkystė, įvairovę. Tradiciniai kaimiškieji sektoriai, tokie kaip
žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, ir toliau vaidins svarbiausią vaidmenį,
plėtojant gyvybingą ir įvairiapusišką kaimo bendruomenę. Kaimo vietovių
ekonomikos pagrindÄ… sudarys efektyvių tradicinių sektorių ir efektyviai besivystanÄių
9
naujų sektorių, pvz., turizmo, smulkaus ir vidutinio verslo, vietinių paslaugų,
pridėtinės vertės veiklų ir kitų veiklų ūkiuose, derinys.
3.2. Regiono Å«kio plÄ—tra
Klaipėdos regionas ir toliau išlaikys vienus geriausių Lietuvoje ekonominės plėtros
tempus. Regiono ūkio integracijos laipsnis į šalies, Europos ir kitų regionų ekonomiką
didės. Tikėtina, kad tik smulkaus ir vidutinio verslo įmonės naudos vietos išteklius ir
teiks paslaugas regiono ar Å¡alies rinkoje.
Pramonės plėtros galimybės regione dar nėra išsemtos. Perspektyviausios regiono pra-
monės šakos – maisto pramonė, laivų statyba ir remontas, medžio apdirbimas, lengvo-
ji pramonė, chemijos pramonė, biodegalų gamyba. Prognozuojama tolesnė Klaipėdos
laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtra. Ateityje pramonės plėtrai gali būti
panaudotos šiuo metu regiono miestuose nevisiškai išnaudotos pramonės rajonų
teritorijos. Tikslinga plėtoti atitinkamą infrastruktūrą tose teritorijose.
Ateityje vis didesnę reikšmę verslo plėtrai įgis moderniomis technologijomis pagrįsti
gamybos bÅ«dai ir paslaugos. Siekiant atlaikyti vis didÄ—janÄiÄ… konkurencijÄ… teks
specializuotis kuriant ir gaminant aukštesnės pridėtinės vertės produktus, prioritetas
turi būti skiriamas inovatyvioms technologijoms.
Klaipėdos jūrų uostas ir su juo susijusi pramonė ateityje turės vis didesnę reikšmę ne
tik regiono, bet ir Lietuvos šiaurinių regionų ekonominei plėtrai. Siekiant užtikrinti
Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione ir svarbiausių vartų į
Baltijos regioną poziciją planuojama giliavandenio jūrų uosto statyba. Dėl to regione
sparÄiai plÄ—tosis krovinių gabenimo ir saugojimo infrastruktÅ«ra (logistikos centrai,
sandėlių paslaugos, geležinkelio paslaugos ir kt.).
Planuojama atstatyti ir išplėsti Šventosios jūrų uostą. Tai turės daugiausia įtakos
turizmo plėtrai regione. Kitų mažųjų uostų bei prieplaukų įrengimas Kuršių mariose ir
Nemuno deltoje taip pat skatins turizmo paslaugų plėtrą. Mažųjų uostų ir prieplaukų
plėtra numatoma Svencelėje, Drevernoje, Preiloje, Pervalkoje, taip pat jūros pusėje
ties Nida ir Juodkrante (prieplaukos su pakrovimo iškrovimo aikštelėmis).
Klaipėdos apskrityje yra dar daug nepanaudotų rekreacijos išteklių, todėl ateityje
galima prognozuoti sparÄiÄ… turizmo ir rekreacijos paslaugų plÄ—trÄ…, tikÄ—tis auganÄių
turistų srautų kaip iš Lietuvos, taip ir iš užsienio.
Žemės ūkyje jau dabar pastebimi ūkininkų ūkių stambėjimo, kooperacijos tendencijos,
ateityje jie išliks ir tęsis. Tikėtina, kad norint padidinti žemės ūkio produkcijos
konkurencingumą vietinėje ir ES rinkoje, didės investicijos į naujas, šiuolaikines
žemÄ—s Å«kio technologijas. Vis daugiau Å«kių specializuosis konkreÄiose žemÄ—s Å«kio
srityse. Prognozuojama, kad spartės alternatyvių žemės ūkio veiklų (tarp jų ir vis
populiarÄ—janÄio kaimo turizmo) plÄ—tra kaimuose. Visame regione yra galimybÄ— remti
pasyvų kaimo turizmą, susietą su kitomis pirminio ekonomikos sektoriaus veiklomis.
3.3. Gyvenimo kokybÄ—
10
Regione pastebimos miesto gyventojų skaiÄiaus augimas. Ateityje Å¡i tendencija gali
dar labiau ryÅ¡kÄ—ti, taÄiau to pasekmÄ— gali bÅ«ti kaimo vietovių nykimas, taip pat įvairÅ«s
demografiniai pokyÄiai. NesiÄ—mus jokių priemonių dalis kaimų sunyks, pasikeis
kaimo vietovių kraštovaizdis.
Tarp miestų ir kaimų vykę nuolatiniai žmonių ir paslaugų mainai dėl globalizacijos
procesų gerokai susilpnėjo, pasikeitė šių mainų turinys. Plėtosis ES skatinama miesto-
kaimo partnerystė. Pastebima aukštos kokybės paslaugų koncentracija aukštesnio
lygmens gyvenvieÄių sistemos centruose. Aplinkos ir gyvenimo kokybÄ— kaimo
vietovėse priklauso nuo žemesnio lygmens (3-4 lygmens) urbanistinių centrų,
kuriuose koncentruojasi paslaugos kaimo gyventojams ir verslui, potencialo plÄ—tros.
Skatinant užimtumo galimybių kaime plėtrą, bus išlaikyta reikalinga kritinė gyventojų
masÄ— 3-4 lygmens urbanistiniuose centruose.
Pradėjus vykdyti socialinių paslaugų (švietimo sistemos, sveikatos apsaugos sistemos,
socialinės rūpybos sistemos, sveikatingumo ugdymo sistemos) teikimo reformą,
stacionarios institucinės paslaugos mažės, daugiau paslaugų bus teikiama namuose.
Įgyvendinus reformą tikėtina, kad pagerės teikiamų socialinių paslaugų kokybė, jos
bus tolygiau pasiskirstÄ™ regiono teritorijoje.
3.4. Gamtos ištekliai ir aplinkos kokybė
TikÄ—tina, kad regiono gamtos iÅ¡tekliai bus tausojanÄiai naudojami ir turtinami tvarkant
ir plėtojant saugomas teritorijas, rūpinantis kraštovaizdžio ir gamtos vertybių
išsaugojimu, naudojimu rekreacijai bei turizmui, plėtojant turizmo infrastruktūrą.
Labai dinamiškos veiklos ribojamos tose vietose, kuriose didelis lankytojų, turistų
skaiÄius galÄ—tų pakenkti aplinkai ir svarbiems gamtiniams arealams.
Naudojantis ES struktūrinių fondų parama bus efektyviai sprendžiami nuotekų valymo
bei atliekų tvarkymo uždaviniai Klaipėdos regione. Pirmiausia bus pasirūpinta
tinkamomis techninėmis priemonėmis, skirtomis atliekoms rinkti, rūšiuoti ir utilizuoti,
rekonstruoti esantys nuotekų valymo įrenginiai, uždaryti ir rekultivuoti seni
sąvartynai. Regione diegiama nauja atliekų tvarkymo sistema, 2008 metais pradėjęs
veikti regioninis Dumpių sąvartynas išplės savo veiklą.
Palangos ir Nidos pakrantės bei Kuršių nerija ir marios yra ypatingos reikšmės
gamtinės teritorijos, kurios atlieka savo vaidmenį Natura-2000 tinkle kaip vandens
paukÅ¡Äių ir migruojanÄių žuvų arealai. Bus ir toliau siekiama apsaugoti Å¡ias aukÅ¡tos
gamtinės kokybės teritorijas nuo urbanistinės plėtros, degradacijos, taršos ir kitų
neigiamų žmogaus veiklos poveikių.
Gamtiniai elementai kranto zonoje bus saugomi nuo žmogiškosios veiklos, tokios
kaip gavybos pramonė, urbanizacija, akvakultūra, žuvininkystė, rekreacija ir turizmas,
įtakos, siekiant subalansuoti regiono plėtrą. Baltijos jūros kranto zonos valdymo
rėmuose pakrantei bus parengta ir įgyvendinta speciali strategija.
11
Pakils regiono gyventojų, kultūros bei gamtos vertybių naudotojų ir savininkų
ekologinis išprusimas, aplinkos apsaugos specialistų kvalifikacija.
3.5. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra
Gamtinės dujos, kaip ekologiškas ir palyginus pigus kuras, paskutinius 10 metų vis
plaÄiau buvo naudojamas buityje, energijos gamyboje, Å¡ildymo sistemoms ir kt. Buvo
prognozuojama, kad tokia tendencija išliks ir planuojamą laikotarpį. Todėl buvo
manoma, kad magistralinio dujotiekio, tiekianÄio KlaipÄ—dos regionui gamtines dujas,
pajėgumų planuojamo laikotarpio pabaigoje trūks. Kompensuojant galimą dujotiekio
pajėgumų trūkumą, AB „Lietuvos dujos“ pradėjo naujos magistralinio dujotiekio
linijos nuo Šakių per Jurbarką iki Klaipėdos tiesimą. Augant dujų gamtinių kainoms,
didÄ—jant kitų energijos rÅ«Å¡ių konkurencijai ir plÄ—tojantis naujoms energijÄ… taupanÄių
technologijoms, tikÄ—tina, kad gamtinių dujų vartojimas augs ne taip sparÄiai, kaip
tikimasi.
Įgyvendinus valstybinių kelių plėtros ir priežiūros programą, susisiekimo sąlygos
regiono valstybiniais keliais pagerės: padidės kelių pralaidumas, važiavimo saugumas
ir greitis. Geležinkelių tinklo plėtra regione kaip ir visoje Lietuvoje neplanuojama,
taÄiau nedideliu mastu – tikslinga, siejant jÄ… su KlaipÄ—dos giliavandenio uosto statyba
ir keleivių susisiekimo sistemos plėtra.
Pagal 2002-2015 metų LR valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą
iki 2015 m. visas kelias Vilnius-Kaunas-KlaipÄ—da bus rekonstruotas iki
automagistralės techninių parametrų. Klaipėdos apskrityje žvyrkeliai nuo bendro kelių
ilgio sudarys 34,3 proc. (dabar 45,4 proc.). Iki 2010 metų bus nutiestas Palangos
aplinkkelis (8 km). Modernizuojant transporto infrastruktūrą, bus tobulinama IXB
multimodalinio transporto koridoriaus jungtis su jūrų greitkeliais per Klaipėdos
valstybinį jūrų uostą, sutvarkant krovinių privežimą/išvežimą iš uosto dviem naujais –
Å iauriniu ir Pietiniu privažiavimais, aplenkianÄiais miesto centrinÄ™ dalį. Panaudojant
Sanglaudos fondo paramą bus įgyvendintas Pietinio privažiavimo kelio į Klaipėdos
jūrų uostą projektas.
Vandens transporto srityje, įgyvendinant patvirtintus projektus, bus rekonstruojamas
Klaipėdos jūrų uosto geležinkelio mazgas ir vadovaujantis atlikta galimybių studija
bus atgaivintas vidaus vandens kelias Nemuno upe.
Palangos oro uostas nurodytas kaip prioritetinis Lietuvos respublikos teritorijos
bendrajame plane. Įgyvendinant ūkio plėtros strategijos iki 2015 metų priemones
prailgintas oro uosto kilimo-tūpimo takas iki 2,5 km ilgio. Modernizuotas Palangos
oro uostas atitinka Å engeno sutarties reikalavimus.
Vakarų Lietuva yra Å¡alies atsinaujinanÄios energetikos sektoriaus centras. TaÄiau
iniciatyvų Å¡ioje srityje kol kas yra nedaug. Jas riboja tarptautiniai paukÅ¡Äių migracijos
keliai ir vertingas kraštovaizdis. Bus maksimaliai pasinaudota ištirtomis galimybėmis
statyti kranto ir ofšorines vėjo turbinas.
12
Bus parengta išsami IT plėtros kaimo vietovėse strategija, siekiant pakelti IT ir
interneto prieinamumą. Įgyvendintos strategijoje numatytos priemonės pagerins
paslaugų prieinamumą ir galimybes kaimo vietovėse.
Regiono plÄ—tros tikslai:
• Sumažinti ūkio ir rekreacijos plėtros spaudimą pajūrio juostoje ir zonoje;
• Sukurti prielaidas depresinių rajonų ir kaimo teritorijų plėtrai;
• Sukurti prielaidas regiono plėtros dekoncentracijai;
•
Suformuoti koridorių sistemą inžinerinės infrastruktūros plėtrai;
• Suformuoti urbanistinių centrų tinklą socialinių ir verslo paslaugų plėtrai
kaimo vietovÄ—se.
13
KLAIPÄ–DOS REGIONO PLÄ–TROS VIZIJA
KLAIPĖDOS REGIONAS – PAGRINDINIS LIETUVOS JŪRŲ IR SAUSUMOS TILTAS
KLAIPÄ–DOS REGIONO PLÄ–TROS VIZIJA
EKONOMINIAMS IR KULTŪRINIAMS MAINAMS RYTŲ-VAKARŲ IR ŠIAURĖS
PIETŲ KRYPTIMIS PRIE BALTIJOS JŪROS
KlaipÄ—dos regionas taip pat:
•
Svarbi tarptautinio multimodalinio transporto tinklo dalis;
•
Lietuvos jūros mokslo, studijų ir verslo centras, kuriame stiprūs bendradarbiavimo ryšiai tarp
mokslo, verslo, vietos valdžios ir bendruomenės;
•
Pirmaujantis rekreacijos ir turizmo regionas Å¡alyje ir Baltijos rytinÄ—je pakrantÄ—je;
•
Konkurencingos pramonės ir stipraus prekinio žemės ūkio regionas, kuriame gyvena verslūs,
išsilavinę ir kūrybingi žmonės;
•
Gražus ir švarus regionas, kuriame patogu ir saugu gyventi.
KLAIPÄ–DOS REGIONO PLÄ–TROS PRIORITETAI
PIRMASIS PRIORITETAS: ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA
ANTRASIS PRIORITETAS: KONKURENCINGA EKONOMIKA
TREÄŒIASIS PRIORITETAS: GYVENIMO KOKYBÄ–S GERINIMAS
1 Prioritetas
ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA
TIKSLAI
UŽDAVINIAI
Skatinti inovacijų, mokslinių
Plėtoti regiono inovacijų, MTTP reikalingą infrastruktūrą
tyrimų ir technologinę plėtrą
Stiprinti tyrėjų gebėjimus ir konkurencingumą
(MTTP) regione
tarptautiniame lygmenyje
Skatinti informacinÄ—s
Diegti elektroninės valdžios paslaugas regiono
visuomenÄ—s plÄ—trÄ… regione
bendruomenei
Kurti ir plÄ—toti elektroninÄ—s sveikatos paslaugas regione
Skatinti elektroninės demokratijos priemonių
įgyvendinimą
14
2 Prioritetas KONKURENCINGA EKONOMIKA
TIKSLAI
UŽDAVINIAI
Didinti Å¡alies ir regiono
Skatinti multimodalinio transporto infrastruktūros
tarptautinį ekonomikos
plÄ—trÄ… ir didinti KlaipÄ—dos uosto konkurencingumÄ…
konkurencingumą išnaudojant
Išnaudoti mažųjų uostų teikiamą potencialą
KlaipÄ—dos apskrities
Skatinti tarptautinio Palangos uosto konkurencingumÄ…
geografinę padėtį ir transporto
sistemÄ…
Skatinti regiono įmonių
Sudaryti palankias sąlygas inovatyvių, šiuolaikinėmis
(ypatingai SVV) plÄ—trÄ… ir
žiniomis ir technologijomis pagrįstų verslų plėtrai
didinti konkurencingumÄ…
regione
Skatinti regiono įmonių tarpregioninį bendradarbiavimą,
tarptautinės patirties perėmimą ir mokslo rezultatų versle
panaudojimÄ…
Skatinti rekreacijos ir turizmo
Tobulinti turizmo sistemos planavimÄ…, rinkodarÄ…, plÄ—sti
sistemos darniÄ… plÄ—trÄ… bei
paslaugų įvairovę ir kokybę
paslaugų kokybės gerinimą
Užtikrinti viešosios rekreacinės ir turizmo infrastruktūros
sukūrimą, priežiūrą bei efektyvų eksploatavimą
Siekti spartesnÄ—s Å«kinÄ—s
Skatinti alternatyvių verslų plėtrą kaimo vietovėse ir
veiklos diversifikavimo kaimo
gerinti bendruomeninę infrastruktūrą
vietovÄ—se ir darnios
Skatinti darnią žuvininkystės sektoriaus plėtrą
žuvininkystės sektoriaus
plÄ—tros
3 Prioritetas GYVENIMO KOKYBÄ–S GERINIMAS
TIKSLAI
UŽDAVINIAI
Kelti viešojo administravimo
Tobulinti strateginį ir teritorijų planavimą ir kelti
efektyvumo lygį ir gerinti
viešojo sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją siekiant
viešųjų paslaugų kokybę bei
darnios regiono plÄ—tros
prieinamumÄ…
Optimizuoti sveikatos apsaugos sistemÄ… ir gerinti
paslaugų prieinamumą
Plėtoti socialinių paslaugų sistemą ir gerinti paslaugų
prieinamumÄ…
Plėtoti švietimo ir mokymo infrastruktūrą bei paslaugų
prieinamumÄ…, sudaryti sÄ…lygas mokytis visÄ… gyvenimÄ…
Vystyti regiono susisiekimo,
Gerinti regiono transporto planavimą, infrastruktūrą ir
inžinerinio aprūpinimo, atliekų eismo saugumą
tvarkymo sistemos planavimÄ…,
Tobulinti regiono inžinerinio aprūpinimo, atliekų
modernizavimÄ… ir plÄ—trÄ…
tvarkymo sistemos planavimÄ… bei modernizuoti
infrastruktūrą
Užtikrinti harmoningą gyvenamosios aplinkos plėtrą ir
būsto kokybę
Tobulinti potvynių prevencijos ir gyventojų informavimo
apie potvynius sistemą, užtikrinti melioracinių ir
hidrotechninių sistemų funkcionavimą
TausojanÄiai naudoti ir turtinti Saugoti gamtos iÅ¡teklius ir sudaryti sÄ…lygas pritaikyti juos
regiono gamtos išteklius ir
gyventojų bei ūkio reikmėms, racionaliai naudoti
mažinti energijos vartojimą
neatsinaujinanÄius gamtos iÅ¡teklius
AtsinaujinanÄių energijos Å¡altinių plÄ—tra
Lietuvos Respublikos pajūrio kranto zonos integruotas
planavimas, krantų ir kopų parkų tvarkymas bei stabilios
ekologinės būklės palaikymas
15
4 Bendroji erdvinÄ— plÄ—tros koncepcija.
S p r e n d i n i a i
4.1. Svarbiausios prielaidos regiono plÄ—trai
Vadovaujantis parengtomis regiono plÄ—tros prognozÄ—mis nustatomos svarbiausios regiono
plÄ—tros prielaidos, t. y. konkreÄių objektų ar veiklos sriÄių plÄ—tra, kuri galÄ—tų radikaliai pakeisti
ne tik konkreÄios vietovÄ—s ar savivaldybÄ—s, taÄiau viso regiono veiklų ir kraÅ¡tovaizdžio
struktūrą.
SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS IR PASLAUGŲ PLĖTRA
• Klaipėdos jūrų uosto plėtra ir giliavandenio jūrų uosto statyba
Siekiant užtikrinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje
numatyta didinti jo pajėgumą. Priimtas sprendimas įrengti giliavandenį jūrų uostą, kuris
padengtų prognozuojamus po 2015 m. uosto pajėgumų trūkumus ir patenkintų pervežimų
poreikius, sudarytų sąlygas Klaipėdoje priimti Baltmax tipo laivus.
Išaugus jūrų uosto apyvartai didės transporto srautai keliuose ir geležinkeliais. Šiuo metu
transporto srautai, einantys iš uosto, susimaišo su miesto transportu ties rytiniu ir šiauriniu
išvažiavimais iš miesto. Taigi uosto plėtra skatins Klaipėdos miesto plėtrą ir keis jo struktūrą.
PastaÄius giliavandenį uostÄ… regione atsiras naujas Å«kinÄ—s plÄ—tros židinys, kuris sukurs naujas
darbo vietas, bus išplėtota transporto infrastruktūra, atsiras logistikos centrai ir naujos veiklos,
susijusios su uosto aptarnavimu ir kt. Dėl šios priežasties gali pasireikšti gyventojų migracija
iš regiono teritorijų į Klaipėdą ar į kitą vietovę, kuri bus parinkta kaip tinkamiausia
giliavandeniam jūrų uostui statyti. Giliavandenio uosto statybos vieta, esant teigiamoms
poveikio aplinkai vertinimo išvadoms, numatoma ties Melnrage. Esant neigiamoms poveikio
aplinkai vertinimo išvadoms, kita giliavandenio jūrų uosto statybos vieta – teritorija ties
BÅ«tinge. Giliavandenis jÅ«rų uostas turÄ—s labai didelÄ™ įtakÄ… darniai regiono plÄ—trai. TaÄiau tos
įtakos pobūdis ir pasekmės priklausys nuo vietos, kurioje jis bus statomas.
• Šventosios jūrų uosto atstatymas
Šventosios jūrų uosto atstatymas neturėtų taip stipriai paveikti regiono kaip Klaipėdos jūrų
uosto plÄ—tra, taÄiau tai gali bÅ«ti reikÅ¡mingas veiksnys turizmui ir su juo susijusioms veikloms
regione plÄ—totis. Å io uosto plÄ—tra netiesiogiai paveiks socialinį regiono sektorių ypaÄ kaimo
vietovÄ—se.
• BÅ«tingÄ—s terminalo ir jį palaikanÄios infrastruktÅ«ros plÄ—tra
Plėtojantis Būtingės infrastruktūriniam mazgui Palangos kurortas praras galimybę plėstis į
Å¡iaurÄ™. TaÄiau atsiranda galimybÄ—s kitoms gyvenamosioms vietovÄ—ms plÄ—totis, tokioms kaip
pavyzdžiui Darbėnai. Šio objekto plėtra svarbi prielaida integruojant Skuodo rajoną į bendrą
regiono struktūrą.
• Palangos oro uosto plėtra
Palangos oro uosto plėtra yra svarbi ekonominiu požiūriu. Oro uosto plėtra teigiamai paveiks
verslą, turizmą, taip pat susidarys būtinos sąlygos plėtoti Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną
(LEZ).
16
• Mažųjų uostų plėtra
Mažųjų apskrities uostų, prieplaukų plėtra labiausiai paveiktų smulkius verslus – turizmą,
pakrantės žvejybą. Be to, tai sukurs papildomas darbo vietas gyventojams, pagerins jų
gyvenimo kokybÄ™.
MIÅ KINGUMO DIDINIMAS
Nederlingų žemių apsodinimas miÅ¡ku praturtins regiono gamtos iÅ¡teklius, taÄiau netiesiogiai
paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis
gyventojų veiklos struktūra. Planuojamo laikotarpio pabaigoje galima tikėtis kaimo gyventojų
migracijos bangos. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku pakeis regiono kraštovaizdį,
gyvenvieÄių tinklo struktÅ«rÄ… ir turÄ—s įtakos miestų plÄ—trai.
PRAMONÄ–S PLÄ–TRA
Lietuvos Å«kio ilgalaikÄ—je strategijoje iki 2015 metų nÄ—ra nurodytos konkreÄios Å«kio Å¡akos,
kurioms teikiamas prioritetas. TaÄiau nurodoma, kad skatinama didesnÄ™ pridÄ—tinÄ™ vertÄ™
kurianÄių pramonÄ—s Å¡akų plÄ—tra, taip pat pramonÄ— pagrįsta Å¡iuolaikinÄ—mis žiniomis ir
technologijomis. KlaipÄ—dos regiono plÄ—tros plane irgi yra tokia nuostata.
Svarbu, ne kokios Å«kio Å¡akos plÄ—tosis konkreÄioje regiono teritorijoje, o kur jos plÄ—tosis.
Galimi du skirtingi pramonÄ—s plÄ—tros variantai: arba pasirenkama pramonÄ—s koncentracijos,
arba pramonÄ—s dekoncentracijos koncepcija.
IŠTEKLIŲ EKSPLOATAVIMAS
• Naftos ištekliai
Naftos ištekliai, rasti Klaipėdos apskrityje, minimi kaip svarbus veiksnys regiono plėtrai.
TaÄiau Å¡ie iÅ¡tekliai Lietuvos poreikio požiÅ«riu yra nedideli, be to yra neperdirbami, o
parduodami kaip žaliava. DÄ—l Å¡ių priežasÄių jų negalima laikyti reikÅ¡minga prielaida, kuri
galėtų turėti esminę įtaką viso regiono plėtrai. Esama situacija rodo, kad Vakarų Lietuvoje
šiuo metu naudojami naftos telkiniai greitai senka, todėl vis tenka ieškoti naujų.
Didžiausią įtaką naftos gavyba turi tam tikrų teritorijų (toms, kur yra naftos telkiniai, t.y. prie
Kretingos, Nausodžio, Girkalių, VėžaiÄių) kraÅ¡tovaizdžiui, taip pat socialinei aplinkai (darbo
vietos gyventojams).
• Alternatyvių energijos išteklių panaudojimas (vėjo energija, geoterminė energija)
Lietuvoje perspektyvios elektrai gaminti atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ys yra vandens ir
vėjo energija. 2001 m. įsigaliojo Europos parlamento ir tarybos direktyva 2001/77/EC
„Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanÄiuosius energijos iÅ¡teklius, vidaus
elektros rinkoje skatinimas“. Ši direktyva ES šalims narėms nustato tikslą, kad iki 2010 metų
atsinaujinanÄiųjų energijos iÅ¡teklių dalis Å¡alies kuro balanse sudarytų 12%, o pagaminta iÅ¡ Å¡ių
išteklių elektros energijos dalis – 22,1% visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
Klaipėdos apskritis turi didžiausią potencialą Lietuvoje plėtoti netradicinius energijos gavimo
bÅ«dus, ypaÄ vÄ—jo energetikÄ…, taip pat naudoti kitus atsinaujinanÄius energijos Å¡altinius (pvz.,
geoterminÄ— energija).
17
Įvertinus vidutinį vėjo greitį apskrityje išryškėjo teritorijos, kuriose yra didžiausias potencialas
vystyti vÄ—jo energetikÄ…. Statyti vÄ—jo jÄ—gaines tinkamiausios teritorijos aplink SkuodÄ…, KretingÄ…,
VilkyÄius, KlaipÄ—dÄ… (Äia vidutiniai vÄ—jo greiÄiai svyruoja apytiksliai nuo 5,5 iki 6,5 m/s). Be
to, yra galimybÄ— vÄ—jo energetikÄ… plÄ—toti VėžaiÄių, Å ilutÄ—s apylinkÄ—se, PriekulÄ—s seniÅ«nijoje
(Pjaulų kaime), nors vÄ—jas Äia ir silpnesnis – vidutiniÅ¡kai apie 5 m/s.
Pradėjus naudoti alternatyvius energijos gavybos būdus regiono teritorijoje atsirastų
atitinkamų objektų (vėjo jėgainės, geoterminės šilumos jėgainės, kt.), kurie papildytų esamą
regiono kraštovaizdį. Kitas paminėtinas aspektas: naudojant alternatyvius energijos išteklius
apskrities ūkis (net ir nedideli ūkio subjektai turintys savo nuosavą energijos jėgainę) taptų
konkurencingesnis.
• Rekreaciniai ištekliai
Teritorijų, turinÄių rekreacinių iÅ¡teklių, plÄ—trÄ… galima vertinti dvejopai. PakrantÄ—s zonos dalyje
pirmenybę teikiant pramonės plėtrai, gamtos ir rekreaciniai ištekliai šioje teritorijoje būtų
naikinami. Dauguma išskirtų transporto infrastruktūros objektų yra lokalizuoti pajūrio zonos
teritorijoje. Taigi jų plėtra didina gamtiniu požiūriu jautrios pajūrio zonos įsisavinimo
intensyvumÄ…, o tuo paÄiu ir Äia esanÄių iÅ¡teklių nykimÄ….
Kitas aspektas – pasirinkti rekreacinius išteklius kaip prielaidą regiono plėtrai. Daugelyje
regiono kaimo vietovių šie ištekliai yra nepakankamai naudojami. Kaimų gyventojams trūksta
patirties ir žinių Å¡ioje srityje. TaÄiau vadovaujantis parengtomis prognozÄ—mis ateityje
kaimiškų vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas. Todėl
rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose lems regiono gyventojų užimtumo
struktÅ«ros pokyÄius, taip pat ir kaimo plÄ—trÄ….
18
4.2. KlaipÄ—dos apskrities bendroji erdvinÄ—s plÄ—tros koncepcija. Sprendiniai
(Erdvinės struktūros raidos koncepcijos brėžinys)
GyvenvieÄių sistema
Pagrindinis dÄ—mesys koncepcijoje yra skiriamas erdvinÄ—s regiono plÄ—tros klausimams,
gyvenamųjų vietovių sistemos tolimesnei raidai. Svarbiausi plėtros centrai išliks Klaipėda ir
Palanga. Siekiant darnios regiono plėtros siūloma vadovautis dekoncentruotos plėtros
principu, numatant dekoncentruotÄ… ekonominÄ™ ir urbanistinÄ™ plÄ—trÄ… regione. Tuo tikslu
formuojami urbanistiniai pocentriai: Kretinga, Gargždai, Skuodas, Šilutė, Darbėnai. Aktyvi
šių miestų plėtra sudarys prielaidas decentralizuoti ekonominius ir urbanistinius procesus.
GyvenvieÄių sistemos pocentriuose turi bÅ«ti sudarytos ypatingai palankios sÄ…lygos smulkiam
ir vidutiniams verslui plÄ—totis.
Siekiant sumažinti „spaudimą“ pakrantės zonoje esantiems gamtiniams ištekliams, Klaipėdos
miestą ir Palangos kurortą siūloma plėtoti į rytus (kontinento link).
Visų siūlomų plėtros centrų ir pocentrių sąveika bei tarpusavio ryšiai formuoja regiono
socialinės ekonominės (urbanistinės) plėtros ašis (socialinės ekonominės plėtros ašis,
kaimo plėtros ašis, regioninė turizmo plėtros ašis, infrastruktūros plėtros prioriteto teritorijos)
su atšakomis, kurios bendrai apima visą regiono teritoriją bei turi ryšius su kitais Lietuvos
regionais ir užsieniu. Regiono socialinės ekonominės plėtros ašyse skatinama gyvenamoji
statyba, ekonominės, socialinės ir techninės infrastruktūros, verslo, logistikos, gamybos
plėtra. Socialinės ekonominės plėtros ašis formuojama nuo Kretingos atšaka link Palangos ir
nuo Kretingos per Plikius iki Gargždų ir Klaipėdos nuo Klaipėdos iki Priekulės, Šilutės.
EkonominÄ—s plÄ—tros aÅ¡ies atÅ¡akos, siejanÄios regionÄ… su kitomis Lietuvos teritorijomis,
formuojamos nuo Kretingos per Karteną į Šiaulių pusę (siejant su magistraliniu keliu A11),
nuo Klaipėdos per Gargždus į Kauno pusę (siejant su magistraliniu keliu A1), nuo Šilutės per
PagÄ—gius TauragÄ—s link.
Siekiant aktyvinti kaimo vietovių ekonominę ir socialinę plėtrą, siūloma plėtoti kaimo
plÄ—tros centrus: BarstyÄiai, MosÄ—dis, Ylakiai, Salantai, Lenkimai, Kartena, KÅ«lupÄ—nai,
RÅ«daiÄiai, Vydmantai, JokÅ«bavas, VėžaiÄiai, Dovilai, AgluonÄ—nai, Endriejavas, Å vÄ—kÅ¡na,
Veiviržėnai, JudrÄ—nai, VilkyÄiai, Kintai, Saugos, RusnÄ—, JuknaiÄiai, UsÄ—nai, KatyÄiai,
Gardamas, Vainutas, ŽemaiÄių Naumiestis. Å ie centrai parinkti atsižvelgiant į jų vietÄ…
apskrities teritorijoje, į kaimo gyventojų galimybes pasiekti šį centrą, taip pat į institucinius
kaimo plÄ—tros centro požymius bei į esamÄ… gyventojų skaiÄių.
Siūlomi kaimo plėtros centrai sujungiami į visumą per regiono kaimo plėtros ašį, kurią
siÅ«loma formuoti nuo Ylakių per BarstyÄius iki MosÄ—džio, toliau Salantus, KartenÄ…,
VėžaiÄius, Veiviržėnus, Å vÄ—kÅ¡nÄ… ir ŽemaiÄių Naumiestį, VainutÄ…, toliau TauragÄ—s link. Å i aÅ¡is
susieta su planuojama regiono ekonominės plėtros ašimi ryšiais nuo Mosėdžio link Skuodo,
nuo Salantų per Grūšlaukę iki Darbėnų, nuo Švėkšnos link Saugų bei ryšį su kitomis Lietuvos
teritorijomis, t.y. nuo VėžaiÄių link Rietavo. Kaimo plÄ—tros aÅ¡yje skatinama socialinÄ—s,
susisiekimo, verslo ir techninės infrastruktūros plėtra. Ji turi užtikrinti laisvą žmonių,
paslaugų ir produktų judėjimą kaimo vietovių tinkle.
Regioninė turizmo plėtros ašis formuojama svarbiausių regiono rekreacijos išteklių liestine
nuo Šventosios per Palangą, Klaipėdą, Priekulę iki Kintų. Planuojama regiono turizmo
plėtros šis apjungia į vieningą sistemą Klaipėdos rajono, Klaipėdos ir Palangos miestų bei
Šilutės rajono savivaldybių plėtojamas kurortines ir rekreacines teritorijas, tarptautinį oro
19
uostą, tarptautinę jūrų perkėlą, turizmo traukos objektus Klaipėdos mieste, Palangos kurorte ir
Šilutės rajono pamario zonoje. Šioje ašyje tikslinga plėtoti greitojo tramvajaus idėją.
Infrastruktūros plėtros prioriteto teritorijos – tai teritorijos, kuriose plėtojamos regiono
komunikacijos ir nauji susisiekimo sistemos elementai. Tai aktualu KlaipÄ—dos miesto
priemiestinėje zonoje, teritorijose tarp Klaipėdos ir Gargždų, Gargždų ir Kretingos, Klaipėdos
ir Kretingos, kur plėtojama gyvenamųjų namų kvartalų statyba, pramonė, komercija.
Tikslingos papildomos infrastruktūrinės jungtys tarp Kretingos ir Skuodo, kurios suteiktų
papildomas galimybes Skuodo rajono socialinei ir ekonominei plÄ—trai.
Taigi siūlomos plėtotinos ašys, jų ryšiai bei centrai ir pocentriai, sudaro vientisą regiono
gyvenvieÄių sistemÄ…, kuri sukuria prielaidas įgyvendinti regiono plÄ—tros tikslus: skatinti
depresinių rajonų ir kaimo teritorijų plėtrą, suformuoti koridorių sistemą inžinerinės
infrastruktūros plėtrai, suformuoti urbanistinių centrų tinklą ir kt. Siūlomos regiono
gyvenvieÄių sistemos elementų tarpusavio ryÅ¡ius, laisvÄ… produktų ir paslaugų judÄ—jimÄ… miestų
tinkle ir kaimo vietovių tinkle turėtų užtikrinti moderni regiono vidaus susisiekimo sistema
(plane numatytos priemonės regiono vidaus ir išorės susisiekimo sistemai plėtoti ir
modernizuoti, žr. skyrių “Susisiekimas ir techninÄ— infrastruktÅ«raâ€).
Ekonominės plėtros zonos formuojamos kontinento gilumoje, toliau nuo gamtiniu požiūriu
pažeidžiamų pajūrio teritorijų, kraštovaizdžio konfliktų arealų (pajūrio zonos, Klaipėdos
miesto šiaurinės ir pietinės dalies, Kuršių marių). Tuo siekiama subalansuoti regiono
gamtosaugos ir ekonominÄ—s plÄ—tros interesus. Neurbanizuotose teritorijose prioritetas
teikiamas turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrai, gamtos ir kultūros paveldo apsaugai,
amatams ir žuvininkystei. Pajūrio zonoje numatyta griežta apsauga gamtos elementų, išlikusių
tarp urbanizuotų teritorijų.
Siekiant sudaryti prielaidas rekreacijos ir turizmo plÄ—trai teritorijose, turinÄiose nenaudojamų
rekreacijos iÅ¡teklių, siÅ«loma suformuoti rekreacinių gyvenvieÄių ir turizmo paslaugų centrų
tinklÄ…. Juose plÄ—toti poilsio ir turizmo infrastruktÅ«rÄ… (vieÅ¡buÄius, poilsio namus), pramogų,
laisvalaikio paslaugas. (detaliau žr. skyrių „Turizmas ir rekreacija“).
Susisiekimas ir techninė infrastruktūra
Siekiant subalansuotos regiono transporto infrastruktūros plėtros, siūloma rekonstruoti
magistralinius kelius A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A13 Klaipėda-Liepoja (įrengiant dviejų
lygių sankryžas ties Jakų ir Gindulių gyvenvietėmis) ir krašto kelio 141 Kaunas-Jurbarkas-
Šilutė-Klaipėda ruožą Klaipėda-Šilutė.
Siekiant paskirstyti tranzitinio transporto srautus, važiuojanÄius per KlaipÄ—dos ir Palangos
miestų centrines dalis, būtina baigti Palangos aplinkkelio tiesimą ir siūloma formuoti
infrastruktūros (tarp jų ir transporto) koridorių (nuo krašto kelio 168 iki Rimkų ir toliau
Kalvių link) lygiagretų magistraliniam keliui A13 ir krašto keliui 141. Siekiant nukreipti
tranzitinį automobilių eismÄ… per KlaipÄ—dos miesto centrÄ…, kuris vargina miestÄ… ypaÄ turizmo
sezono metu, tikslinga įrengti pietinį Klaipėdos miesto apvažiavimą ties Laistais,
Budelkiemiu (iš pietinės jūrų uosto dalies ir Tarptautinės perkėlos, rekonstruojant ir pratęsiant
Perkėlos gatvę iki 141 kelio valstybės lėšomis). Taip pat siūloma įrengti aplinkkelius aplink
KretingÄ…, Å ilutÄ™, PriekulÄ™, Saugas, VilkyÄius.
20
Sudarant geresnes sÄ…lygas gyventojams pasiekti jiems reikalingas paslaugas kaimo plÄ—tros
centruose, siÅ«loma juos jungianÄius kelius modernizuoti. PlÄ—tojant ir modernizuojant regiono
automobilių kelių tinklą, siūloma gerinti šių rajoninių kelių techninę kokybę:
kelio 3703 (Ylakiai-Vabaliai-Prielgava) atkarpa Ylakiai-PagramantÄ— (EI* = 127-198);
kelio 3732 (MosÄ—dis-Å liktinÄ—) atkarpa MosÄ—dis-PagramantÄ— (EI = 208-443);
kelio 2305 (Salantai-BenaiÄiai) atkarpa Salantai-GrÅ«Å¡laukÄ— (EI =174-241);
kelias 2222 VėžaiÄiai-Lapiai-MikoliÅ¡kis-Kartena (EI = 133-774);
kelias 4263 Švėkšna-Veiviržėnai (EI = 511);
kelias 2213 Veiviržėnai-VėžaiÄiai (EI = 532-824);
kelias 4208 ŽemaiÄių Naumiestis-Å vÄ—kÅ¡na (EI = 547-695);
kelias 4211 JuknaiÄiai-PaÅ¡yÅ¡iai-KulieÅ¡iai (EI = 136-427).
Remiantis eismo intensyvumo tyrimais minÄ—tuose rajoniniuose keliuose (prireikus atlikti
papildomus tyrimus), pateikti pasiūlymus Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl šių kelių
rekonstravimo, kelių su žvyro danga asfaltavimo, įtraukiant šiuos darbus į Lietuvos
valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros programą.
Siekiant užtikrinti laisvą paslaugų, prekių, darbo jėgos judėjimą regiono teritorijoje siūloma
rekonstruoti viešojo susisiekimo sistemą iš hierarchinės centralizuotos į regiono
multimodalinį viešojo susisiekimo tinklą (greitasis tramvajus, geležinkelis, maršrutiniai
autobusai ir mikroautobusai, maršrutinių taksi paslaugos). Siekiant sukurti kokybišką viešojo
transporto sistemą regione bei sumažinti Klaipėdos-Palangos plento apkrovimą pagal parengtą
projektą “Greitojo tramvajaus Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybėse
įrengimas“ siūloma tiesti regioninę tramvajaus liniją nuo Klaipėdos iki Palangos ir
Šventosios, Klaipėda - Gargždai, Klaipėda – Dreverna - Kintai. Šią alternatyvią viešojo
transporto rūšį plėtoti ir Klaipėdos mieste. Planuojama tramvajaus linija į vieningą sistemą
sujungs Klaipėdos rajono savivaldybės, Klaipėdos ir Palangos miestų bei Šilutės rajono
savivaldybių plėtojamas kurortines ir rekreacines teritorijas, tiksliau – Klaipėdos apskrities
pajūrio rekreacines zonas, tarptautinį oro uostą, tarptautinę jūrų perkėlą, turizmo traukos
objektus KlaipÄ—dos mieste, Palangos kurorte ir Å ilutÄ—s rajono pamario zonoje.
Koncepcijoje numatoma plėtoti Klaipėdos jūrų uostą, nuolat vykdyti jo modernizavimo,
gilinimo, krantinių statybų darbus. Klaipėdos jūrų uosto negalima priskirti tik prie
susisiekimui svarbių objektų. Jis labiau lems spartesnį pramonės augimą Klaipėdos mieste,
taip pat viso regiono ekonominÄ™ plÄ—trÄ….
Giliavandenio jūrų uosto statybai planuojama vieta ties Melnrage, esant teigiamoms
poveikio aplinkai vertinimo išvadoms. Esant neigiamoms poveikio aplinkai vertinimo
išvadoms – vieta ties Būtinge. Po 10 metų (Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo
laikotarpio), esant poreikiui toliau plėtoti Klaipėdos jūrų uosto krovos pajėgumus gali būti
nagrinÄ—jama galimybÄ— papildomÄ… jÅ«rų uostÄ… plÄ—toti teritorijoje, esanÄioje į Å¡iaurÄ™ nuo
Šventosios ties Būtingės naftos terminalu. Papildomas jūrų uostas galėtų būti įrengiamas kaip
platforma jūroje kilometro atstumu nuo kranto. Jam aptarnauti turėtų būti suformuojamas
naujas infrastruktūros koridorius nuo Gargždų per Kretingą iki Darbėnų. Su šio uosto plėtra
susijusį multimodalinį transporto centrą siūloma įrengti Darbėnuose. Tai sudarytų prielaidas
regiono šiaurinių teritorijų ekonominei plėtrai, taip pat minimaliai paveiks vertingus pajūrio
kraštovaizdžius.
* Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2006 metais, matuojamas vidutiniÅ¡kai pravažiuojanÄių automobilių
skaiÄiumi per parÄ… (duomenis pateikÄ— VÄ® Transporto ir kelių tyrimo institutas).
21
Šventosios jūrų uosto atstatymas sietinas su turizmo, smulkiųjų verslų plėtra regione, taip
pat su laivybos saugumu Baltijos jūroje. Atstatant Šventosios jūrų uostą, jo hidrotechninius
įrenginius, krantines ir infrastruktūrą pritaikyti smulkiai prekybos laivybai, pramoninei
žvejybai, keleivių pervežimui, pramoginio laivyno aptarnavimui, taip pat audros užkluptų
mažųjų laivų prieglaudai.
Multimodalinio transporto centrais, kuriuose plÄ—totina perkrovimo, sandÄ—liavimo,
autotreilerių parkavimo, keleivių ir krovinių srautų reguliavimo infrastruktūra, laikytini
Klaipėda (pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, taip pat teritorijose šiauriau miesto ties Kopūstų
kaimu) ir DarbÄ—nai (giliavandenio uosto BÅ«tingÄ—je atveju) . Vadovaujantis siekiu paskirstyti
tranzitinio transporto srautus ir išvengti jų koncentracijos Klaipėdos logistikos centrams
siÅ«lomi žemÄ—s plotai prie magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-KlaipÄ—da ties VėžaiÄių ir
Dirvupių gyvenvietÄ—mis. VėžaiÄių logistikos centras siÅ«lomas įrengti krovos, sandÄ—liavimo ir
transportavimo darbams, kuriems nebūtinas tiesioginis ryšys su Klaipėdos jūrų uostu. Viešųjų
logistikos centrų statybą siūloma numatyti ties Draugystės geležinkelio stotimi bei ties
Stragnais (PriekulÄ—).
Išsiplėtus Klaipėdos jūrų uostui ir augant jo pajėgumams, planuojama modernizuoti ir didinti
jį aptarnaujanÄių geležinkelio atÅ¡akų ir KlaipÄ—dos geležinkelio mazgo KopÅ«stuose pajÄ—gumus.
PlÄ—tojantis pramonei ir paslaugoms gyventojams bei verslui Skuodo ir Å ilutÄ—s rajonuose,
būtinos priemonės susisiekimui tarp šių regiono teritorijų gerinti. Siūloma palaikyti
geležinkelio atkarpų Klaipėda – Kretinga – Darbėnai – Skuodas ir Klaipėda – Priekulė –
Šilutė, kuri ateityje susijungtų su Lietuvos respublikos teritorijos bendrajame plane
planuojama geležinkelio linija Tauragė – Kazlų Rūda, plėtrą bei tiesti naują geležinkelio liniją
Skuodas – Mažeikiai.
Mažieji uostai ir prieplaukos svarbÅ«s smulkių verslų (pakranÄių žvejyba) ir turizmo
(pramoginÄ— laivyba, buriavimas) plÄ—trai, taip pat papildo vietinio susisiekimo vandeniu
galimybes. Mažųjų uostų plėtra numatoma šiose marių pakrantės gyvenvietėse: Smiltynėje,
Juodkrantėje, Preiloje. Pervalkoje, Nidoje, Drėvernoje Kintuose. Upių uostus siūloma plėtoti
Rusnėje ir Šilutėje. Baltijos jūros pakrantėje numatoma šių mažųjų uostų plėtra Šventosios
Klaipėdos. Siūloma skatinti privataus verslo iniciatyvas, plėtojant mažųjų uostų tinklą ir
organizuojant susisiekimą. Siekiant plėtoti turizmą ir pramoginę žvejybą, taip pat pasirengti
ekstremalioms situacijoms stacionarias prieplaukas siūloma įrengti Palangoje, Nemirsetoje,
Poviliuose, Pakalnėje, Minijoje, Uostadvaryje, Svencelėje. Ties Nida ir Juodkrante jūros
pakrantėje numatoma įrengti prieplaukas su pakrovimo iškrovimo aikštelėmis, naudojamas
žvejybai ir ekstremalių situacijų metu.
Siūloma plėtoti Palangos tarptautinio oro uosto infrastruktūrą bei palaikyti pakilimo
tūpimo takų Nidoje, Šilutėje, Gargžduose eksploatacijai tinkamą būklę. Kartenos Klaipėdos
sklandymo klubo, KlaipÄ—dos aerouostuose, plÄ—totina pramoginÄ— ir sportinÄ— aviacija.
Inžinerinė infrastruktūra
Regione jau suformuoti arba bus suformuoti ateityje infrastruktūros koridoriai, kuriuos
sudaro lygiagreÄiai nutiesti inžinerinÄ—s ir techninÄ—s infrastruktÅ«ros tinklai. InfrastruktÅ«ros
plėtros prioriteto teritorijos planuojamos nuo Kretingos iki Gargždų, prie rytinės Klaipėdos
miesto ribos, nuo Kretingos iki Palangos, nuo BÅ«tingÄ—s iki Skuodo. Modernizavus
geležinkelio liniją Klaipėda – Priekulė – Šilutė ir ateityje nutiesus Lietuvos respublikos
teritorijos bendrajame plane planuojamą geležinkelio liniją, kuri sujungs Tauragę ir Kazlų
RÅ«dÄ…, padidÄ—s infrastruktÅ«ros koridoriaus nuo KlaipÄ—dos per PriekulÄ™, Å ilutÄ™, ŽemaiÄių
22
Naumiestį link TauragÄ—s svarba. DÄ—l Å¡ių priežasÄių, taip pat siekiant pagerinti susisiekimÄ… tarp
svarbių regiono gyvenvieÄių tinklo pocentrių tikslinga papildomai plÄ—toti susisiekimo ir
paslaugų infrastruktūrą prie kelio Klaipėda – Priekulė – Šilutė.
Saugant energijos iÅ¡teklius, siÅ«loma regione skatinti atsinaujinanÄių energijos Å¡altinių
naudojimą, t.y. naudoti vėjo, vandens, geoterminę energiją gyventojų ir ūkio subjektų
poreikiams tenkinti. Siūlomos vėjo jėgainių statybos vietos yra išskirtos atsižvelgiant į
vidutinį vėjo greitį apskrities teritorijoje. Didesnė galimybė vėjo jėgainėms statyti yra Skuodo,
Kretingos, VilkyÄių, KlaipÄ—dos apylinkÄ—se (pirmaeilÄ—s teritorijos); yra galimybÄ— – VėžaiÄių,
Å ilutÄ—s apylinkÄ—se (antraeilÄ—s teritorijos). Galimos vietos geoterminÄ—ms jÄ—gainÄ—ms statyti yra
KlaipÄ—dos miesto pietinÄ—je dalyje esanÄios inžinerinÄ—s infrastruktÅ«ros teritorijos ir Palangos
miesto rytinÄ—je dalyje esanÄios pramoninÄ—s teritorijos.
Siekiant regione sukurti efektyvią atliekų surinkimo, rūšiavimo, saugojimo ir utilizavimo
sistemą, siūloma įrengti atliekų surinkimo konteinerių aikšteles visuose regiono miestuose ir
miesteliuose bei išplėsti buities atliekų surinkimo sistemą kaimo vietovėse. Pirmiausia atliekų
surinkimo konteinerių aikšteles įrengti Skuodo, Palangos, Kretingos, Gargždų, Klaipėdos ir
Šilutės miestų apylinkėse, taip pat ties Preilos gyvenviete.
2007 metais įrengtas ir 2008 metų pavasarį pradėtas eksploatuoti Klaipėdos regiono
komunalinių atliekų sąvartynas (Dumpiai, Klaipėdos rajono savivaldybė), užimantis 21,3 ha
ploto teritorijÄ… ir atitinkantis visus europinius reikalavimus. Artimiausiu laikotarpiu minÄ—tas
sąvartynas turi likti vienintelis, į kurį bus leidžiama vežti komunalines atliekas iš visų
apskrities savivaldybių. Dumpių sąvartynas yra sudėtinė kuriamos naujos atliekų tvarkymo
sistemos dalis. Šiai sistemai vadovauti sukurtas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
(KRATC).
Numatoma rekultivuoti veikianÄius aplinkosauginių reikalavimų neatitinkanÄius sÄ…vartynus ir
nelegalius šiukšlynus (atliekomis užterštas teritorijas).
Planuojamu laikotarpiu turi bÅ«ti sprendžiama žalių (biodegraduojanÄių) bei gamybos atliekų
utilizavimo problema. Kiekviena įmonė privalo prieš atiduodama gamybos atliekas
sandėliavimui jas surūšiuoti bei supakuoti taip, kad tiktų ilgalaikiam jų saugojimui ar
transportavimui iki atliekų utilizacijos vietos. Skatinti privaÄiÄ… iniciatyvÄ… naudoti ir perdirbti
gamybos atliekas. Iki planuojamo laikotarpio pabaigos turėtų būti išspręstos skystų ir
pramoninių atliekų utilizavimo problemos ir sukurti pakankami atliekų naudojimo
(kompostavimo, biodujų gamybos, atliekų deginimo, taip pat jų panaudojimo kelių ir miestų
aplinkos tvarkymo darbams) pajÄ—gumai.
Gerinant apskrities gyventojų gyvenimo kokybę, siekti, kad regiono miestuose, miesteliuose ir
kaimuose naujai užstatomose teritorijose geriamasis vanduo būtų tiekiamas iš centralizuotų
vandens tiekimo sistemų, o vandens kokybė atitiktų valstybinio standarto reikalavimus, būtų
valomos buitinės ir gamybinės nuotekos. Naujus nuotekų valymo įrenginius pirmiausia
projektuoti BÅ«tingÄ—je, MosÄ—dyje, Salantuose, Kartenoje bei naujai statomuose
gyvenamuosiuose rajonuose KlaipÄ—doje ir Palangoje.
Sprendžiant krantų abrazijos problemą, tikslinga inicijuoti tarptautinius projektus krantų
abrazijos ir uostų užnešimo procesų tyrimams atlikti ir prevencijai užtikrinti.
PramonÄ—s plÄ—tra, verslas
23
Siekiant sumažinti ekonominius skirtumus tarp Klaipėdos regiono savivaldybių ateityje
plėtojant regiono ekonomiką siūloma vadovautis pramonės dekoncentracijos principu.
PramonÄ™ plÄ—toti siÅ«loma ne tik svarbiausiame Å¡iuo požiÅ«riu regiono mieste KlaipÄ—doje (Äia
plėtojamos su jūrų uostu susijusios veiklos: krovos darbai, pervežimai) bei artimiausiuose
miestuose Kretingoje ir Gargžduose. Siūloma numatyti teritorijas pramonės plėtrai ties
Būtinge, Darbėnuose, pramoniniuose Skuodo ir Šilutės miestų rajonuose. Pavojingų ir
triukšmingų krovos darbų terminalus siūloma statyti ties Būtinge ir Darbėnais. Skuode ir
Å ilutÄ—je skatinama smulkiosios, neterÅ¡ianÄios aplinkos ir nekelianÄios triukÅ¡mo pramonÄ—s
plėtra. Šilutėje plėtotina žuvies ir vietos žaliavų perdirbimo pramonė. Smulkių ir vidutinių
žuvies perdirbimo įmonių veikla taip pat skatinama Rusnėje, Kintuose, Svencelėje,
Šventojoje. Siūlomas pramonės dekoncentracijos principas padės išvengti kapitalo, žmonių ir
paslaugų koncentracijos viename regiono centre ir suteiks galimybes kitoms teritorijoms
gerinti ekonominÄ™ bei socialinÄ™ (darbo vietos gyventojams) aplinkÄ….
Siekiant regione sukurti palankią aplinką smulkiam, vidutiniam verslui, siūlomos
gyvenvietės, kuriose tikslinga plėtoti verslo infrastruktūrą. Tai yra – Skuodas, Salantai,
Kretinga, Gargždai, Švėkšna, Šilutė, taip pat ir svarbiausi regiono plėtros centrai – Klaipėdos
ir Palangos miestai. Čia turėtų būti plėtojamos mokamos paslaugos gyventojams ir ūkio
subjektams bei remiama įmonių, teikianÄių tokias paslaugas, veikla.
Turizmas ir rekreacija
Siūloma regiono teritorijoje išskirti gyvenvietes, kurios būtų pripažintinos plėtotinais turizmo
paslaugų centrais. Å ių gyvenvieÄių aplinkÄ… ir apylinkių rekreacinius iÅ¡teklius tikslinga
pritaikyti poilsiui ir turizmui, plėtoti atitinkamą infrastruktūrą (pažintinių, pramoginių takų
tinklas, poilsio ir atokvėpio aikštelės, stovyklavietės), paslaugas (inventoriaus ir įrangos
nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Kaip turizmo
centrus plėtoti siūloma šias gyvenvietes: Mosėdį, Salantus, Priekulę, Šilutę, Rusnę, Dreverną.
Plėtotinuose turizmo paslaugų centruose ir kurortuose, taip pat jų apylinkėse skatinama privati
iniciatyva teikti turizmo paslaugas, ypaÄ pramogų paslaugas – Palangoje, Å ventojoje,
apgyvendinimo ir maitinimo – Šilutės, Skuodo, Klaipėdos ir Kretingos rajonų rekreacinių
išteklių zonose.
Plėtotinus turizmo paslaugų centrus, pajūrio kurortus ir kitas rekreacines teritorijas
tarpusavyje jungia regiono turizmo ašis, kurios tęsiasi nuo Palangos per Klaipėdą, Priekulę
iki Kintų, taip pat nuo Klaipėdos per Neringos savivaldybę iki Nidos (turizmo ašis Kuršių
nerijoje). Turizmo ašyse tikslinga didinti galimybės turistams ir poilsiautojams lengvai
pasiekti reikalingą turizmo paslaugų centrą ar kurortą jiems priimtiniausia transporto
priemone (automobiliu, dviraÄiu, vieÅ¡uoju transportu (tarp jų greituoju tramvajumi).
Koncepcijoje išskiriami skirtingo intensyvumo rekreacinių išteklių naudojimo arealai.
Å iose teritorijose siÅ«loma plÄ—toti poilsio ir turizmo infrastruktÅ«rÄ… (vieÅ¡buÄius, poilsio namus),
pramogų ir laisvalaikio paslaugas. Išteklių eksploatavimo intensyvumas priklauso nuo
teritorijose esamų saugomų teritorijų, kraštovaizdžio bei gamtos išteklių vertės. Intensyvus
rekreacinių išteklių naudojimas siūlomas Danės (Akmenos) upės pakrantėse (pradedant nuo
KretingalÄ—s iki GrÅ«Å¡laukÄ—s kraÅ¡tovaizdžio draustinio), PriekulÄ—s-Å vÄ—kÅ¡nos-VėžaiÄių arealas
(teritorijos nuo Nemuno deltos regioninio parko palei Miniją, Veiviržą ir Šalpę), išskyrus
draustinių teritorijas (jose rekreaciniai ištekliai naudojami su atitinkamais apribojimai),
teritorija prie Skuodo pietinės miesto ribos. Teritorijos, kuriose ištekliai turėtų būti naudojami
su apribojimais, yra Palangos miesto teritorija, nuo Pajūrio regioninio parko ribos ir iki
24
Būtingės pramoninių teritorijų, teritorija Nemuno deltos regioniniame parke, Neringos
gyvenvieÄių teritorijos (Nida, Preila, Pervalka, JuodkrantÄ—), Nemuno deltos ir Minijos upÄ—s
senslėnio teritorija. Bendromis apskrities, saugomų teritorijų ir savivaldybių administracijų
bei ūkio subjektų pastangomis minėtose teritorijose esantys rekreaciniai ištekliai turi būti
parengti, kad vietos gyventojai ir atvykstantieji turistai juos galėtų intensyviai naudoti
turizmo, rekreacijos ir poilsio tikslams.
Kaimo turizmo plėtros arealai nėra atskirai išskiriami, šios veiklos plėtra skatinama visoje
regiono teritorijoje.
Pajūrio kurortuose ir rekreacinėse teritorijose neleistina plėtoti pramonę, gamybą ir kitokią
ūkinę bei komercinę veiklą, kuri teršia aplinką, kelią triukšmą ir grėsmę žmogaus sveikatai.
Jūros, marių ir upių pakrantėse prioritetine veikla siūloma laikyti rekreacinę, pramoginės
laivybos ir žvejybos, vandens sporto plÄ—tros, dviraÄių takų tinklo plÄ—tros veiklÄ….
SiÅ«loma įrengti regioninÄ™ dviraÄių trasÄ…, kuri yra numatyta Nacionalinių dviraÄių trasų
specialiojo plano sprendiniuose, t.y. Palanga – Vydmantai – Kretinga – Raguviškiai – Kartena
– link PlungÄ—s. Formuojant visÄ… regionÄ… apimantį dviraÄių trasų tinklÄ… su iÅ¡Ä—jimais į kitus
Lietuvos regionus rekomenduojama įrengti tokias trasas: Skuodas – Salantai – kryptis link
Platelių, KlaipÄ—da – BaiÄiai – Baubliai – Kretinga – Palanga, Å ilutÄ— – Gardamas – kryptis link
Tauragės, Gardamas – Švėkšna – kryptis link Rietavo, Šilutė – Pašyšiai – kryptis link
Vilkyškių.
Gamtos ištekliai ir aplinkos kokybė
Siūloma didinti regiono miškingumą vadovaujantis VĮ Žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos
ir teritorijos planavimo skyriaus parengtomis Nenašios žemės apsodinimo mišku schemomis.
Jose nenaÅ¡iÄ… žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™ siÅ«loma apsodinti miÅ¡ku. KonkreÄios teritorijos yra
nurodytos brėžinyje.
Saugant neatsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius, siÅ«loma regione skatinti atsinaujinanÄių
energijos šaltinių naudojimą, t.y. naudoti vėjo, vandens, geoterminę energiją gyventojų ir ūkio
subjektų poreikiams tenkinti. Apie tai detaliau skyriuje „Inžinerinė infrastruktūra“.
Rekreacinių teritorijų naudojimo principai pateikiami skyriuje “Turizmas ir rekreacijaâ€.
4.3. Arealų funkciniai (naudojimo) prioritetai
(Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys)
KlaipÄ—dos apskrities teritorija patenka į PajÅ«rio, Vakarų žemaiÄių bei nedidelÄ™ dalį Vidurio
žemaiÄių arealo, iÅ¡skirtų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane.
Pajūrio arealas apima Klaipėdos, Neringos, Palangos miestų ir Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos
rajonų savivaldybių teritorijas. LR teritorijos bendrajame plane pažymima, kad Pajūrio arealas
užima ypaÄ svarbiÄ… vietÄ… plÄ—tojant Å¡alies ekonomikÄ…, rekreacijÄ… ir turizmÄ…. Å is arealas
pasižymi unikaliu ir pažeidžiamu kraštovaizdžiu, gamtiniais ir kultūriniais ištekliais.
Prioritetinės teritorijų naudojimo formos, numatytos LR teritorijos bendrajame plane, yra
rekreacija, konservacija ir žvejyba, taip pat transportas.
25
LR teritorijos bendrajame plane nustatyta, kad Vakarų žemaiÄių areale prioritetai turÄ—tų bÅ«ti
teikiami tausojanÄiam žemÄ—s ir miÅ¡kų Å«kiui bei ekstensyviai rekreacijai, o Vidurio žemaiÄių
areale - tausojanÄiam miÅ¡kų Å«kiui, konservacijai bei rekreacijai.
Teritorijos funkcinių prioritetų sritys, išskirtos LR teritorijos bendrajame plane, yra
nepakankamai apibrėžtos apskrities teritorijų naudojimo funkciniams prioritetams nustatyti.
TodÄ—l LR teritorijos bendrajame plane pateikti funkciniai prioritetai yra konkretizuojami bei
teritoriškai lokalizuojami apskrities teritorijoje.
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniuose išskiriamose funkcinių zonų
teritorijose žemė naudojama pagal įvairias paskirtis, t.y. daug skirtingos žemės naudojimo
tikslinės paskirties sklypų. Bendrojo plano Teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų
brėžinyje nustatomas tik žemės naudojimo prioritetas, t.y. vyraujanti sklypų žemės naudojimo
paskirtis (pažymima indeksu). Greta indeksais pažymima ir kita leistina pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis – pavyzdžiui ŽPU, Ržm ir t.t. Indeksų reikšmės išaiškintos šiame
skyriuje.
Didžiojoje Klaipėdos apskrities teritorijos dalyje kaip vienas iš teritorijos naudojimo
prioritetų išlieka intensyvus arba tausojantis (ekologinis) žemės ūkis, intensyvus
(ūkininkavimas pagal IV grupės miškų tvarkymo reikalavimus) arba tausojantis
(ūkininkavimas pagal II-III grupės miškų tvarkymo reikalavimus) miškų ūkis. Intensyviai
ūkinei veiklai (pramonei, infrastruktūrai, rekreacijai, gavybai) naudotina teritorija, turinti
didžiausią potencialą plėtrai ir dėl šios priežasties koncepcijoje priskirta svarbiausiam rajono
plÄ—tros centrams ir pocentriams. Rekreacijos veikla yra skatinama teritorijose, turinÄiose
rekreacinius išteklius (upių ir tvenkinių pakrantėse).
Esant situacijai, kai toje paÄioje teritorijoje susikerta gamtosauginiai interesai (koncepcijoje
įvardintos gamtinės ašys) ir galimybė plėsti kitas sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai
ir tausojimui. Tokiu būdu tokiose teritorijose visos veiklos dalinai apribojamos, nustatant tam
tikrus reikalavimus (tausojantis žemės ir miškų ūkis, konservacija).
Žemės ūkio veiklos prioriteto teritorijos. I ntensyvaus ūkininkavimo zona. ( brėžinyje
paž
ymėta indeksu Ž
) Dėl vertingų dirvožemių galimybės panaudoti ariamajai žemei
(vienmeÄiams augalams), Å¡i teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciÅ¡kai vystomÄ… Å«kių
specializacijÄ…. Tai – dirvai reiklių žemÄ—s Å«kio augalų auginimas pardavimui (kvieÄiai, miežiai,
cukriniai runkeliai, linai, rapsai) bei javų auginimas pašariniams grūdams, pienininkystei.
Pagalbinės gamybos šakos gali būti vystomos tik dėl sėjomainose būtinų auginti neprekinių
žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu.
T
ausojamojo žemės ūkio zona ( brėžinyje pažymėta indeksu ž ) labai geros ir geros ūkinės
vertės žemėse. Žemė naudotina intensyviai mišrios specializacijos ūkių veiklai, auginant
prekinę augalininkystės produkciją ir dalį pašarinių augalų, reikalingų gyvulininkystei plėtoti.
Naudojant žemę, rekomenduotina diegti tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas,
laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų.
Miškų ūkio veiklos prioriteto teritorijos. I ntensyvaus ūkininkavimo zonai ( br
ėžinyje
paž
ymÄ—ta indeksu M
) priskirti ūkiniai miškai (IV miškų grupė). Miškų ūkio veikla turi skatinti
efektyvų daugiatikslį miškų naudojimą, siekiant užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir platų
aplinkosauginių bei socialinių funkcijų spektrÄ…. TaÄiau kartu Å«kinÄ— veikla Å¡ios grupÄ—s
miškuose turi išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius,
26
dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, išlaikyti miško
ekologines funkcijas bei miškų vientisumą.
T
ausojamojo ūkininkavimo zonai ( brėžinyje pažymėti indeksu m
) priskirti ekosistemų
apsaugos miškai (IIA miškų grupė) – draustinių miškai, buveinių ir gamtos išteklių miškai ir
priešeroziniai miškai, rekreaciniai miškai (IIB miškų grupė) – miško parkų miškai bei
rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III miškų grupė) – draustiniuose esantys
miškai, laukų apsauginiai miškai, miško sėkliniai medelynai ir vandens telkinių apsaugos
zonų miškai. Tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrintu miško ekosistemų
stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės
palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.
Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei,
kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų
planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens
telkinių apsaugos zonų miškuose.
Konservacinės veiklos prioriteto teritorijos ( b r ėžinyje pažymėtos indeksu k ) . Joms priskirtos
valstybinių draustinių ir biosferos poligono taip pat kitų saugomų teritorijų ir gamtinio
karkaso teritorijos. Å iose teritorijose galima plÄ—toti veiklÄ… tausojanÄiÄ… gamtos iÅ¡teklius,
gausinanÄiÄ… biologinÄ™ įvairovÄ™, puoselÄ—janÄiÄ… vietos kraÅ¡tovaizdį ir tradicinį Å«kininkavimÄ….
Kitos Å«kinÄ—s veiklos prioriteto teritorijos. Joms priskirtos:
G
yvenamųjų vietovių plėtros teritorijos ( brėžinyje pažymėtos indeksu U
).
Tai teritorijos prie miestų ir miestelių ir kaimų, kuriose pagal parengtus miestų bendruosius
planus ir kaimų bei miestelių detaliuosius planus ar urbanistinės plėtros specialiuosius planus
vystytina gyvenamoji, visuomeninÄ—s, komercinÄ—s, pramoninÄ—s paskirties statyba bei kita ne
žemės ūkio veikla.
Teritorijos, skirtos pramonės ir infrastruktūros plėtrai, naudingųjų iškasenų telkinių
eksploatavimui ( brėžinyje pažymėtos indeksu P
/p arba I/i - pramonės arba infrastruktūros
plėtra). Tai žemės plotai, tinkami įvairaus pobūdžio pramonės, komunikacijų, logistikos nir
komercijos plėtrai, taip pat žemės plotai su balansiniais naudingųjų iškasenų telkiniais, kurie
gali būti eksploatuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Numatomų tyrinėti naudingųjų iškasenų
telkinių paieškos gali būti visoje apskrities teritorijoje, išskyrus konservacinės paskirties
žemę, draustinių teritorijas ir gamtos bei kultūros paveldo teritorijas. Gavus leidimą
eksploatuoti šias naudingąsias iškasenas, žemės sklypai leidimą gavusiems asmenims
įteisinami naudoti teisės aktų nustatyta tvarka.
T
eritorijos, skirtos intensyviai rekreacijai ( brėžinyje pažymėtos indeksu R
/r ) .
Šios teritorijos išskirtos prie valstybinės reikšmės vandens telkinių. Šiose teritorijose
prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai (paplūdimiams, poilsio infrastruktūrai ir paslaugoms
plėtoti), turizmo infrastruktūros, pramogų ir paslaugų plėtrai. Nedideliais mastais gali būti
plėtojamas ir tausojantis žemės bei miškų ūkis, visuomeninė (sporto kompleksų, sveikatinimo
įstaigų) statyba.
Vandens ūkio veiklos prioriteto teritorijos (brėžinyje pažymėti vandens telkiniai). Šios
teritorijos – apskrities teritorijoje esantys vandens telkiniai(jūros šelfas, marios, upės, ežerai,
tvenkiniai). VeiklÄ… juose reglamentuoja teisÄ—s aktai.
27
Pastaba: Numatyti teritorijos naudojimo prioritetai indeksų grupėsee yra išdėstyti
prioritetine tvarka, t.y. eilė atitinka jų santykinį prioretiškumą (pirmoji nurodyta funkcija yra
labiausiai skatinama atitinkamoje teritorijoje).
4.4. Teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai
Svarbiausi (bendrieji) Klaipėdos apskrities teritorijų tvarkymo principai:
o
Partnerystės, lygių galimybių principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir
ekonominius skirtumus tarp savivaldybių ar kitokiais kriterijais išskiriamų regiono
teritorijų;
o
Atsakomybės principu vadovaujamasi siekiant mažinti pagrindinių ūkio (transporto,
pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) šakų poveikį aplinkai;
o
Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principu vadovaujamasi siekiant
efektyviau naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti atliekas. Gamyba ir paslaugos turi augti
daug greiÄiau nei naudojami gamtos iÅ¡tekliai, tai yra tam paÄiam kiekiui gaminių
pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų
gamtos išteklių.
o
Lankstumo principu vadovaujantis plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų
įgyvendinimo priemonÄ—s turi bÅ«ti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparÄiai
kintanÄias regiono iÅ¡orÄ—s ir vidaus sÄ…lygas;
o
Nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologinę
įvairovę, kultūros vertybes. Kraštovaizdžio transformacijos turi būti nuoseklios ir
neturi mažinti jo vertės bei naikinti vertės požymių. Visų planuojamų veiklų tipas,
mastas ir intensyvumas turi atitikti planuojamos teritorijos natūralias plėtros
galimybes.
Apskrities ir savivaldybių rengiami planai, strategijos ir programos turi neprieštarauti
išvardintiems principams.
Planuojama, kad gamtiniai elementai, esantys kranto zonoje ties KlaipÄ—da, BÅ«tinge, Palangos
oro uostu patirs didelę žmogiškosios veiklos įtaką. Kraštovaizdžio transformacijos šiose
teritorijose neturi sunaikinti jo vertybių. Plėtojant infrastruktūrą, rekreaciją pakrantės zonos
teritorijoje, kuri yra jautri gamtiniu požiūriu, vadovautis LR Pajūrio juostos įstatyme
išdėstytomis nuostatomis.
Regiono kaimo vietovÄ—se, turinÄiose rekreacinių iÅ¡teklių, tikslinga plÄ—toti įvairių formų
turizmo veiklą ir paslaugas. Prioritetą turizmo ir poilsio veiklai teikti Kuršių Nerijoje,
Nemuno deltos areale, Minijos ir Danės upių pakrantės zonose veikla plėtojama siejant ją su
kraštovaizdžio, kultūros vertybių ir biologinės įvairovės apsauga.
Klaipėdos apskrities savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų
planų, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kitų teritorijų planavimo
organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių planavimo principų:
•derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros bei ekologinius interesus, griežtai
laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti
gyvenamosios aplinkos kokybÄ—s;
•saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus bei poreikį
naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms;
28
•numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas inžinerinei ir
socialinei infrastruktūrai plėtoti, atliekoms surinkti, rūšiuoti, saugoti ir utilizuoti;
•susieti planuojamą ūkinę veiklą su inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtra, plėtoti
gyvenamųjų namų statybą tik inžineriškai parengtose teritorijose;
•Klaipėdos miesto įtakos zonoje strateginius planavimo ir plėtros klausimus spręsti
miesto, rajono savivaldybių ir apskrities viršininko bendru sutarimu.
4.5. Siūlomi regioninės politikos organizavimo būdai ir priemonės
Įgyvendinant apskrities regioninę politiką, siekiama tokių strateginių tikslų:
1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą bei
regiono teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus bei
išsaugoti regiono savastį;
2. mažinti gyvenimo kokybės regione disproporciją mažinant socialinius ir ekonominius
skirtumus regiono viduje.
Regioninė politika įgyvendinama Vadovaujantis šiais dokumentais:
o Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu;
o ValstybÄ—s ilgalaikÄ—s raidos strategija ir Bendrojo programavimo dokumentu;
o Atskirų ūkio šakų plėtros strategijomis ir programomis, kuriose įtvirtintas regioninės
politikos matmuo;
o Apskrities teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais ir strateginiais plėtros planais;
o Regionines ir vietines plÄ—tros iniciatyvomis.
Apskrities bendrasis planas, savivaldybių ir miestų bendrieji planai susieti tarpusavyje
subsidariteto principu. Jie detalizuoja ir plėtoja apskrities, t.y. aukštesnio lygmens, plano
nuostatas ir sprendinius. Iš kitos pusės, palaikomas ir grįžtamasis ryšys, t.y. regioninės
politikos struktūra apskrities bendrajame plane yra koordinuojama vertikaliai ir horizontaliai.
Visi apskrityje rengiami specialieji planai bei strategijos turi neprieštarauti apskrities arba
atitinkamos savivaldybÄ—s bendrojo plano nuostatoms.
Rekomenduojama formuoti regioninei politikai vykdyti reikalingų apskrities programų
sistemÄ…:
•Kompleksinės regioninės programos
1. Skuodo savivaldybės integravimo į bendrą apskrities ekonominę plėtrą programa;
2. Paslaugų kaimo vietovėse plėtros programa;
3. Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtros programa;
4. Regioninio lygmens dviraÄių turizmo specialusis planas;
5. Viešojo transporto sistemos rekonstrukcijos programa;
6. Smulkaus ir vidutinio verslo plÄ—tros programa.
•Specialiosios programos
7. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas;
8. KurÅ¡ių marių pakranÄių uostų infrastruktÅ«ros plÄ—tros planas;
9. Infrastruktūros koridorių plėtros Klaipėdos regione specialusis planas.
29
INFORMACIJOS ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA
o
Klaipėdos apskrities bendrojo plano urbanistinė dalis. Lietuvos mokslininkų są-
jungos Klaipėdos skyrius. S. Vaitekūnas, A. Mureika, A. Urbis. Klaipėda, 1996 (ran-
kraštis).
o
KlaipÄ—dos apskrities bendrasis planas. Gamtonaudos ir gamtosaugos dalies preli-
minarūs sprendiniai. Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras. Klaipėda,
1997 (rankraštis)
o
KlaipÄ—dos apskrities bendrasis planas. SocialinÄ— dalis. Preliminariniai teiginiai ir
sprendiniai. P. GreceviÄius, S. VaitekÅ«nas, J. Genys, V. JanuÅ¡onis, A. ArmaitienÄ—, E.
Janeliauskas, J. Olšauskaitė, I. Calzonienė, N. Laužikienė, S. Šermukšnytė, L. Šeme-
tulskytė. Klaipėda, 1997 (rankraštis).
o
Klaipėdos apskrities bendrasis planas. Žemės ūkis. Preliminarūs sprendiniai. Klai-
pėda, 1997 (rankraštis).
o
KlaipÄ—dos apskrities bendrasis planas. Plano pagrindimas (tarpinÄ— ataskaita).
Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centras. S. Vaitekūnas, A. Mureika, P.
GreceviÄius, A. Urbis, K. VaitiekÅ«nas. Ekspertai: V. JanuÅ¡onis, P. Kavaliauskas, E.
Lapinskas, A. Armaitienė, J. Genys, E. Riepšas, S. Oleninas, V. Valeika, K. Ruikys, I.
CalzonienÄ—, E. Janeliauskas, L. Å emetulskytÄ—, A. Kontautas, J. SimonaviÄiÅ«tÄ—, A. Ol-
šauskas, A. Tiknius, A. Razinkovas. Klaipėda, 1997 (rankraštis).
o
Klaipėdos apskrities bendrasis planas. Socialinė dalis./ Socialinė aplinka. Kultū-
rinÄ— aplinka. RekreacinÄ— aplinka. KlaipÄ—dos universiteto Regioninio planavimo cen-
tras. P. GreceviÄius, A. ArmaitienÄ—, V. JanuÅ¡onis, S. VaitekÅ«nas, I. CalzonienÄ—, S. Å er-
mukšnytė, E. Janeliauskas, N. Laužikienė. Klaipėda, 1998 (rankraštis).
o
Klaipėdos apskrities bendrasis planas 2020 m. (Vakarų Lietuvos ateities vizija.)
Pirmoji redakcija. Preliminariniai teiginiai ir sprendiniai. Klaipėda, 1998 (rankraštis).
o
Klaipėdos apskrities bendrasis planas. Dalis: Bioprodukcinis ūkis./ Žemės ūkis.
Miškų ūkis. Žuvininkystės ūkis. Pagrindiniai teiginiai ir sprendiniai (santrauka). Klai-
pÄ—dos universiteto Regioninio planavimo centras. A. Urbis, E. Lapinskas, S. Bernotas,
N. DaugÄ—lienÄ—, S. ÄŒiuberkis, A. Tiknius, E. RiepÅ¡as, R. Ambrulaitis, P. KurlaviÄius.
Klaipėda, 1998 (rankraštis).
o
KlaipÄ—dos apskrities bendrasis planas. Dalis: gamtonauda ir gamtosauga. Pagrin-
diniai teiginiai ir sprendiniai (santrauka). KlaipÄ—dos universiteto Regioninio planavimo
centras. A. Urbis, A. Tiknius, S. Oleninas, A. Kontautas, R. Ambrulaitis, P. Kavaliaus-
kas, E. RiepÅ¡as, P. KurlaviÄius. KlaipÄ—da, 1998 (rankraÅ¡tis).
o
Klaipėdos apskrities susisiekimo sistema. Valstybiniai automobilių keliai. Trans-
porto ir kelių tyrimų institutas. A. Domantas. Kaunas, 1999 (rankraštis).
o
UrbanistinÄ—s dalies pagrindiniai sprendiniai. Dalies vadovas A. Mureika.
Ekspertai: K. Ruikys, V. Valeika, V. MureikienÄ—, J. SimonaviÄiÅ«tÄ— (rankraÅ¡tis).
o
Žuvininkystės ūkio skyrius. Preliminariniai sprendiniai. Santrauka (rankraštis).
o
Miškų ūkio skyrius. Preliminariniai sprendiniai. Santrauka (rankraštis).
o
KlaipÄ—dos apskrities bendrojo plano preliminariniai sprendiniai. Santrauka
(rankraštis).
o
Klaipėdos apskrities regioninės plėtros preliminarūs prioritetai ir uždaviniai.
Tarpžinybinė apskrities darbo grupė. Klaipėda, 1999 (rankraštis).
o
KlaipÄ—dos ir TauragÄ—s apskriÄių pasirengimo potvyniams ir potvynių
padariniams šalinti 2007– 2015 metų programą (Žin. 2006, Nr. 132-5007).
o
Kompleksinė Nemuno žemupio ir Kuršių marių vandens išteklių apsaugos ir
racionalaus naudojimo programa (Žin., 2002, Nr. 62-2545).
30
o
Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programą (Žin., 2006, Nr. 71 – 2629).
o
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seimo 2002 m.
spalio 29 d. sprendimu Nr. IX-1154.
o
KlaipÄ—dos regiono plÄ—tros planas 2003-2006 metams. KlaipÄ—da, 2003
o Å ilutÄ—s rajono strateginis planas 2005-2014 metams, patvirtintas Å ilutÄ—s rajono
savivaldybÄ—s tarybos 2004 m. liepos 15 d. sprendimu (pakoreguotas 2008 metais)
o
Skuodo rajono savivaldybės 2007-2013 metų strateginis plėtros planas.
o
Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas su pakeitimais,
patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu,
pakeitimai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 8 d.
sprendimu Nr. T2-235.
o KlaipÄ—dos rajono strateginis planas 2004-2012 metams.
o
KlaipÄ—dos rajono savivaldybÄ—s teritorijos bendrasis planas, patvirtintas KlaipÄ—dos
rajono tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T11-405.
o
2007-2013 m. KlaipÄ—dos miesto plÄ—tros strateginis planas, patvirtintas KlaipÄ—dos
miesto savivaldybÄ—s tarybos sprendimu 2007 m. rugsÄ—jo 27 d. Nr. T2-285.
o
KlaipÄ—dos miesto bendrasis planas, patvirtintas KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—s
tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2 – 110.
o
Neringos savivaldybÄ—s strateginis plÄ—tros planas 2007-2013 metams, patvirtintas
Neringos savivaldybÄ—s tarybos 2007 m. rugsÄ—jo 05 d. sprendimu Nr. T1-132
o
Kretingos rajono 2007-2013 metų plėtros planas, patvirtintas Kretingos rajono
savivaldybÄ—s tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-74
o
ValstybÄ—s ilgalaikÄ—s raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkriÄio 12 d.
nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.113 – 5029)
o
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta
LR Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.853
o
2002-2015 metų LR valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa, VĮ
Transporto ir kelių tyrimo institutas. Kaunas, 2001
o
Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patvirtintas LR
VyriausybÄ—s 2004 rugpjÅ«Äio 2 d. nutarimu Nr. 935.
o
Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo
strategija (projektas).
o
Euroregiono „Baltija“ plėtros strategija. Patvirtinta euroregiono „Baltija“ tarybos
2005 m. lapkriÄio 28 d.
o
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2002
m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, LR Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo
redakcija Nr. 1224 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr.122-5003).
o
Lietuvos Baltijos jūros krantų tvarkymo programa 2008 – 2013 m.
o
Pajūrio juostos tvarkymo programa 2008 – 2013 m., patvirtinta LR aplinkos
ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-88.
31
Document Outline
