Turistinio Ã
½ygio â Stovyklos âÂÂposeidonas 2008â MarÃ
 rutas Ir Programa
TURISTINIO ŽYGIO – STOVYKLOS “POSEIDONAS-2008”
MARŠRUTAS IR PROGRAMA
STOVYKLOS MOKESTIS 500 Lt.
Rugpjūčio 2 d. (Šeštadienis)
Palūš÷ – Meironys – Dringykščio ež. – Dringio ež.
Palūš÷s medin÷ bažnyčia su varpine
Ši bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas
Baziliauskas nuosavoje, iš t÷vų paveld÷toje žem÷je pastat÷
šv. Juozapo, savo glob÷jo, medinę bažnyčią. Istorija byloja,
kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis.
Aštuonkamp÷ varpin÷, primenanti lietuvių senovinių
medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintel÷ tokia
Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine paskelbtas
architektūros paminklu.
13.00 – žygio startas prie Palūš÷s valtin÷s.
Nakvyn÷ prie Juodakampio ež. Susipažinimo vakaras.
Rugpjūčio 3 d. (Sekmadienis)
Baluošo ež. – Simoniškio ež.– Sravinaitis ež. - Ginučiai.
Net šeši senieji kaimai paskelbti architektūros paminklais, o viename iš jų įkurtas kultūrinis
draustinis. Tai Salų II kaimas, kuris kaip ir Šuminai, Strazdai, Vaišnorišk÷s bei Varnišk÷s II
priskiriami kupetiniams arba padrikiems kaimams. Kretuonų kaimas priklauso gatvinių kaimų tipui.
Visi etnografiniai kaimai yra tarsi muziejai po atviru dangumi. Apsilankę suprasite, kod÷l
filmuojant "Tadą Blindą" buvo pasirinktas vienas iš jų
13.00 – ekskursija į Ginučių malūno muziejų.
Ginučių vandens malūnas
Vienintelis iš šešių (Minčios, Ginučių, Pakretuon÷s, Pakaso, Gaveik÷nų ir Bruknin÷s) parke esančių
vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą, yra Ginučių vandens malūnas. Jis veik÷ iki 1968 m.
Jame ne tik miltus mal÷ - metalin÷s turbinos sukimosi j÷gą Ginučių kaimo gyventojai naudojo
elektros gamybai. 1978m. parko administracija restauravo malūną: perstat÷ sienas ir perdeng÷ stogą.
Dabar malūnas saugomas valstyb÷s kaip 19a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte
pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams
skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias.
18.00 – krepšinio, futbolo, kvadrato varžybos.
Nakvyn÷ prie Almajo ežero.
Rugpjūčio 4 d. (Pirmadienis)
Almajo ež. – Lamajos upelis – Aseko ež. – Linkmeno ež. – Ūkojo ež. – Pakaso ež.
13.00 – Ledakalnio lankymas.
Ladakalnis - 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškų gūbrio kalvų grandin÷je,
kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio
kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvyb÷s deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio
gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas
geomorfologiniu gamtos paminklu.
15.00 - p÷sčiųjų žygis į Stripeikių bitininkyst÷s muziejų.
Senovin÷s bitininkyst÷s muziejus
Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus
duris atv÷r÷ 1984 m. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkyst÷s raidą nuo seniausių laikų
iki šių dienų. O bičių dievo Babilo skulptūra savyje talpina ir bičių šeimyną. Jų sunešto medaus
galima paragauti muziejuje. Tik ragaudami medų atminkite - tam, kad prineštų šaukštą medaus, 200
bičių darbuojasi visą dieną.
Nakvyn÷ Pakaso poilsiaviet÷je .
Rugpjūčio 5 d. (Antradienis)
Pakaso ež. - Ūkojo ež - Linkmeno ež. – Asalnykščio ež. – Asalnų ež.
15.00 – orientavimosi sporto ir turizmo varžybos
Nakvyn÷ Asalnų poilsiaviet÷je.
Rugpjūčio 6 d. (Trečiadienis)
Asalnų ež. - Lūšių ež. – Meironys.
Meironys - tipiškas gatvinis kaimas, išsid÷stęs tarp Lūšių, Asalnų ir Dumblio ežerų. Meironys iki
XVIII a. pab. vadinosi Antadringe. Kaimas minimas nuo 1554 m. Lūšių ežero pakrant÷je
tautodailininkai įreng÷ medinių skulptūrų taką. Jos išdrožtos vietinių legendų motyvais Kaimas
žymus tuo, kad čia nuo senų laikų iki šių dienų kiekvieną pavasarį kaimo karv÷s yra plukdomos į
pusiasalio ganyklas. Rudenį jos atplukdomos atgal į kaimą.
14.00 – turistinis kliūčių ruožas.
18.00 – jaunųjų turistų krikštynos.
Nakvyn÷ prie Meironių kaimo.
Rugpjūčio 7 d. (Ketvirtadienis)
Lūšių ež. – Šakarvų ež. – Žeimenio ež.
18.00 – Pakretuonių malūno lankymas.
Nakvyn÷ Pakretuonių poilsiaviet÷je.
Rugpjūčio 8 d. (Penktadienis)
Žeimenio ež. – Kaltan÷nai
Kaltan÷nai
Kaltan÷nai įsikūrę prie Žeimenio ežero, ties Žeimenos ištaka. Unikali miestelio
viena - aikšt÷, kuri užsibaigia ežeru. Tokios akligatvin÷s aiškt÷s daugiau Lietuvoje
n÷ra. Miestelyje stovi Švč. Mergel÷s Marijos Angeliškosios bažnyčia.
Kaltan÷nų miestelis pirmą kartą minimas XV a., kai Žygimantas Kęstutaitis
perdav÷ juos didikams Narbutams. 1633m. čia pastatyta bažnyčia, v÷liau
pastatytas pranciškonų vienuolynas ir Kaltan÷nai tapo miesteliu. 1895 - 1899 m.
čia buvo nutiestas geležinkelis.
Kaltan÷nai yra ypač tirin÷jami kalbininkų ir etnokultūros specialistų, nes yra
išlikę daug liaudies žodin÷s kūrybos ir tradicijų.
15.00 – ekskursija po Kaltan÷nų miestelį.
19.00 – judrūs turistiniai žaidimai.
Nakvyn÷ Kaltan÷nuose.
Rugpjūčio 9 d. (Šeštadienis)
Žeimenos up÷ – Luknel÷s upelis
18.00 – orientavimosi sporto ir turizmo varžybos.
Nakvyn÷ Luknos kaime.
Rugpjūčio 10 d. (Sekmadienis)
Žeimenos up÷
Žeimena
20.00 – atsisveikinimo laužas.
Nakvyn÷ prie Švenčion÷lių miestelio.
Rugpjūčio 11 d. (Pirmadienis)
12.00 – išvykimas namo.
