Sudarytojas Rytis JuozapaviÄius
UDK 658(474.5)
Ka-128
Sudarytojas
Rytis Juozapavièius
© „Transparency International“
Lietuvos skyrius, 2006
ISBN 9955-682-38-8
© Leidykla „Eugrimas“, 2006
Turinys
ÁVADAS ....................................................................................................................... 5
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO
ATASKAITA ......................................................................................................... 8
Tyrimo apibûdinimas .......................................................................................... 8
I. Dalyvavimo Vieðøjø pirkimø konkursuose aktyvumas ............................ 9
II. Bendras Vieðøjø pirkimø sistemos vertinimas ........................................ 14
III. Vieðøjø pirkimø organizavimo problemos ............................................. 15
IV. Ginèø ir skundø sprendimas ..................................................................... 20
V. Skaidrumas ir korupcija vieðuosiuose pirkimuose ................................. 24
VI. Informacijos sklaidos problemos .............................................................. 32
VII. Vieðøjø pirkimø sistemos tobulinimas ................................................... 34
„VERSLO ÞINIOS“ APIE VIEÐUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE .................. 40
David Ondråèka. NEEFEKTYVIAI 2004 METAIS ÈEKIJOS RESPUBLIKOS
VIEÐUOSIUOSE PIRKIMUOSE NAUDOTØ VALSTYBËS LËÐØ
ÁVERTINIMAS .................................................................................................... 45
Áþanga ................................................................................................................... 45
I. Neefektyviai Èekijos Respublikos vyriausybës lygmeniu vieðuo-
siuose pirkimuose naudotø valstybës lëðø dydþio ávertinimas .......... 46
II. Ekonominiø nuostoliø savivaldybiø lygmeniu ávertinimas .................. 49
III. Bendra nuostoliø suma ............................................................................... 51
„Transparency International“ Èekijos Respublikos skyriaus
rekomendacijos skaidrumui, sudarant vieðojo pirkimo sutartis,
padidinti ........................................................................................................ 52
Neillas Stansbury. KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE ............................... 54
Kodël statybos sektorius linkæs á korupcijà? ................................................. 55
4
TURINYS
Korupcijos statybos sektoriuje mechanizmai ................................................ 59
Korupcija planavimo ir projektavimo etapuose ........................................... 59
Korupcija konkursø etape ................................................................................ 60
Korupcija statybos metu ................................................................................... 67
Korupcija projekto naudojimo ir prieþiûros metu ....................................... 71
Kova su kyðininkavimu .................................................................................... 72
STT KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO
SRITYJE ................................................................................................................ 75
Bendrieji korupcijos prevencijos vieðuosiuose pirkimuose principai ....... 76
Poreikio pagrindimas kaip korupcijos prevencijos priemonë vieðojo
pirkimo procese ........................................................................................... 78
Korupcijos prevencija organizuojant ir atliekant vieðojo pirkimo
procedûras .................................................................................................... 81
Korupcijos prevencija ágyvendinant vieðojo pirkimo–pardavimo
sutartá ............................................................................................................. 87
Korupcijos prevencija vieðojo pirkimo bûdu ásigyto produkto
realizavimo ar utilizavimo etape .............................................................. 88
Korupcijos ir sukèiavimo poþymiai ................................................................ 89
Korupcijos prevencijos teisiniai aspektai ....................................................... 94
TURINYS
5
Ávadas
„Verslo þiniø“ duomenimis, vieðuosiuose pirkimuose 2005 metais
„prasisuko“ beveik 1,681 mlrd. litø, arba 44,6 proc. daugiau lëðø nei
2004-aisiais, o ið viso verslui pasiûlyta uþdarbio uþ 5,446 mlrd. litø.
Daugiausia lëðø pirkimuose 2005 metais skirta darbams – 2,552 mlrd.
litø, prekëms ásigyti – 1,604 mlrd. litø, paslaugoms – 1,290 mlrd. litø.
Vieðøjø pirkimø tarnyba kasmet gauna daugiau pirkimø procedûrø
ataskaitø, daugëja jø ir apie neávykusius pirkimus. Pernai kartu su ne-
ávykusiomis procedûromis gautos 7 393 ataskaitos, o 2004-aisiais –
5 894. Taèiau kas slypi uþ ðios statistikos?
„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) su Jungtiniø
Tautø vystymo programos ir UAB „Constructus“ parama ðioje kny-
goje mëgina pateikti áþvalgas apie vieðøjø pirkimø skaidrumo ir gali-
mos korupcijos juose suvokimà.
Pirmiausia TILS uþsakymu rinkos analizës ir tyrimø grupë RAIT
atliko Lietuvos vieðøjø pirkimø skaidrumo tyrimà. 550 Lietuvoje
registruotø ir veikianèiø ámoniø atstovø ávertino vieðøjø pirkimø
bûklæ ir galimus vieðøjø pirkimø tobulinimo bûdus. Apklausa vyko
2005 metø spalio–lapkrièio mënesiais.
54,1% apklaustø Lietuvos ámoniø vadovø ar jø ágaliotø atstovø, ge-
rai informuotø apie ámonës dalyvavimà vieðøjø pirkimø konkursuo-
se, teigia daþniau ar reèiau nedalyvavæ konkursuose dël to, kad, jø
nuomone, vieðøjø pirkimø laimëtojas buvo þinomas ið anksto (labai
daþnai – 6,3%, daþnai – 18,6%, retai – 22%, labai retai – 7,2%).
24,5% respondentø tvirtina, kad jiems teko girdëti, jog jø veiklos
sferos ámonës neoficialiai mokëjo ar kitaip atsilygino uþ garantijas lai-
mëti vieðuosius pirkimus per paskutinius 12 mënesiø. Ðá rodiklá ga-
6
ÁVADAS
lima palyginti su 2005 metø pabaigoje paskelbto Pasaulio banko bei
Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko tyrimo (BEEPS 2005) duo-
menimis, kurie atskleidþia, jog 2005 metais apie 27% apklaustø ver-
slo ámoniø atstovø teigë, kad kyðininkavimas yra daþnas norint gau-
ti valstybës uþsakymà.
Daþniausiai per praëjusius penkerius metus ámonës susidurdavo su
specifiðkai suformuluotais reikalavimais, tokiais, kad juos tenkinti ga-
lëtø tik proteguojama ámonë. Korupciniai sandoriai, respondentø ma-
nymu, labiausiai tikëtini rengiant konkurso dokumentus ir vertinant pa-
raiðkas bei skelbiant laimëtojà, o maþiausiai – teikiant paraiðkas.
Respondentø nuomone, maþiausiai skaidrûs vieðøjø pirkimø kon-
kursai organizuojami statybø sferoje. Anot apklausos dalyviø, korum-
puotuose vieðuosiuose pirkimuose neteisëto atlygio dydis daþniausiai
svyruoja tarp 6 ir 10% nuo kontrakto vertës (34,6% atsakymø), o penk-
tadalis ámoniø minëjo 3–5% atlygá.
Dauguma respondentø sako, jog Lietuvos politikai vieðiesiems pir-
kimams gali daryti netiesioginæ átakà (57,2%). 16,8% teigia, jog politi-
kai gali daryti tiesioginá spaudimà vieðiesiems pirkimams, o 10,5% at-
sako, jog politikai nedaro jokios átakos. Vilniaus bei penkiø didþiøjø
miestø gyventojai daþniau pabrëþia netiesioginio politikø kiðimosi ga-
limybæ, o kitø Lietuvos regionø respondentai – galimà tiesioginæ po-
litikø átakà vieðiesiems pirkimams.
Kaip opiausias problemas, su kuriomis tenka susidurti verslui da-
lyvaujant vieðuosiuose pirkimuose Lietuvoje, apklausos dalyviai nu-
rodo korupcijà ir paþintis (13,4%), nekokybiðkai parengtas technines
sàlygas (11,4%), skaidrumo stokà (8,6%), informacijos stokà, kainos lai-
kymà pagrindiniu vertinimo kriterijumi (5,1%), nepagrástas konkurso
sàlygas (4,8%), trumpus konkursø terminus (4,8%).
Dauguma apklaustøjø (38,6) vieðøjø pirkimø sistemà vertina nei ne-
palankiai, nei palankiai, 35,2% vertina nepalankai ir labai nepalankiai,
o 25,1% – palankiai ir labai palankiai. Atsiliepdami apie institucijas, uþ-
tikrinanèias teisingà vieðøjø pirkimø organizavimà, respondentai pa-
lankiausiai vertina verslo institucijas, o nepalankiausiai – teismus.
Vertindami vieðøjø pirkimø sistemos tobulinimo galimybes, res-
pondentai labiausiai palaiko ástatymø tobulinimà, o maþiausiai – cen-
tralizuotà pirkimø organizavimà.
ÁVADAS
7
Ið „Transparency International“ tarptautiniø ekspertø rekomenda-
cijø vieðøjø pirkimø skaidrinimui sàraðo respondentai palankiausiai
vertina reikalavimà sudaryti lengvà priëjimà prie informacijos apie
konkursà visiems konkurso dalyviams apie visus konkurso tarpsnius,
tarp jø atrankos ir vertinimo eigà, kontrakto trukmæ ir sàlygas, bei bet
kokius pasikeitimus, taip pat reikalavimà suteikti konkurso dalyviams
pakankamai laiko parengti ir pasirengti konkurso reikalavimams. Ne-
palankiausiai vertinami siûlymai priimti paraiðkas tik ið kompanijø,
kurios ádiegë elgesio kodeksà, ápareigojantá kompanijà ir jos dalyvius
laikytis grieþtos antikorupcinës politikos, bei remti visuomenës orga-
nizacijø dalyvavimà nepriklausomø konkursø ir projektø vykdymo
stebëtojø vaidmenyje.
Ðioje knygoje pateikiame detalià RAIT tyrimo ataskaità, kurià pa-
lankiai ávertino dauguma 2006 m. vasará TILS surengtos konferenci-
jos „Kaip paþaboti korupcijà vieðuosiuose pirkimuose?“ praneðëjø.
Knygoje rasite „Verslo þiniø“ raðiná, skirtà ðiai konferencijai ir vieðø-
jø pirkimø problematikai nuðviesti.
„Transparency International“ Èekijos skyriaus ir „Transparency In-
ternational“ Jungtinës Karalystës eksperto Neillo Stansbury tekstai su-
teikia Lietuvos diskusijoms apie vieðøjø pirkimø skaidrumà tarptau-
tiná kontekstà.
Knygoje taip pat pristatome Specialiøjø tyrimø tarnybos pastan-
gas praskaidrinti vieðøjø pirkimø procedûras atspindintá „Vieðøjø pir-
kimø vadovà“.
Rytis Juozapavièius
„TRANSPARENCY INTERNATIONAL“
LIETUVOS SKYRIAUS DIREKTORIUS
rytis@transparency.lt
8
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
Vieðøjø pirkimø skaidrumo
sociologinio tyrimo ataskaita
Tyrimo apibûdinimas
Tyrëjai: „Transparency International“ Lietuvos skyriaus uþsakymu ty-
rimà atliko rinkos ir analizës ir tyrimø grupë RAIT.
Tyrimo tikslai:
– iðnagrinëti, kaip Lietuvos verslo atstovai vertina vieðøjø pirki-
mø bûklæ Lietuvoje;
– apibrëþti galimus vieðøjø pirkimø sistemos tobulinimo bûdus;
– aptarti galimà verslo atstovø bendradarbiavimà, gerinant vie-
ðøjø pirkimø organizavimà, skaidrumà ir sàþiningumà.
Apklausos dalyviai: Lietuvos ámoniø vadovai ar jø ágalioti atstovai, ge-
rai informuoti apie ámonës dalyvavimà vieðøjø pirkimø konkursuose.
Atranka: tikslinës grupës respondentai buvo atrinkti ið uþsakovo pa-
teikto ámoniø, 2004–2005 metais dalyvavusiø vieðøjø pirkimø konkur-
suose, sàraðo.
Imtis: 550 Lietuvoje registruotø ir veikianèiø ámoniø atstovø.
Apklausos bûdas: tiesioginis interviu, naudojant ið anksto parengtà
klausimynà.
Apklausos data: Apklausa atlikta 2005 spalio–lapkrièio mënesiais.
Duomenø analizë: Ataskaitoje pateikiama bendra nuomoniø sklaida
ir statistiðkai reikðmingi atsakymø skirtumai ávairiose sociodemogra-
finëse grupëse.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
9
I. Dalyvavimo Vieðøjø pirkimø
konkursuose aktyvumas
Vieðøjø pirkimø konkursuose penkeriø metø laikotarpiu dauguma ap-
klaustø ámoniø dalyvavo daugiau nei 10 kartø (40,3%).1
Vidutiniðkai daþniau konkursuose dalyvaudavo stambesnës2, ilges-
ná laiko tarpà veikianèios (dauguma ilgiau kaip 10 metø), didesnæ apy-
vartà turinèios, penkiø didþiøjø Lietuvos miestø ámonës (I.1–I.5 pa-
veikslai).
I . 1 PA V E I K S L A S. Dalyvavimas vieðøjø pirkimø konkursuose pen-
keriø metø laikotarpiu. (N=554)
1 3-ias anketos klausimas.
2 Ámonës klasifikuotos pagal LR Seimo 2003 m. sausio 1 d. priimtà ástatymà. Ásta-
tyme apibrëþti verslo subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas
(96/280/EC).
10
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
I . 2 P A V E I K S L A S. Dalyvavimas vieðøjø pirkimø konkursuose pen-
keriø metø laikotarpiu. Ámonës pagal dydá. (N=554)
I . 3 P A V E I K S L A S. Dalyvavimas vieðøjø pirkimø konkursuose pen-
keriø metø laikotarpiu. Ámonës pagal veiklos laikotarpá. (N=554)
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
11
I . 4 PA V E I K S L A S. Dalyvavimas vieðøjø pirkimø konkursuose pen-
keriø metø laikotarpiu. Ámonës pagal apyvartà. (N=554)
I . 5 PA V E I K S L A S. Dalyvavimas vieðøjø pirkimø konkursuose pen-
keriø metø laikotarpiu. Ámonës pagal gyvenamosios vietos dydá.
(N=554)
12
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
Per paskutinius 12 mënesiø3 apklaustos ámonës vieðuosiuose pir-
kimuose dalyvavo vidutiniðkai 5 kartus, laimëjo – 2 kartus4.
I . 1 L E N T E L Ë. Vidutinis dalyvautø ir laimëtø konkursø skaièius
per praëjusius 12 mënesiø.
Vidurkis
Mediana
Min.
Maks.
N
Dalyvavo konkurse per
paskutinius 12 mënesiø 11,2
5,0
0
100
495
Laimëjo konkurse per
paskutinius 12 mënesiø
5,0
2,0
0
50
495
Dalyvavimø konkursuose skaièius turi tiesioginá ryðá su sëkmin-
gø rezultatø skaièiumi (Pearson’o koeficientas 0,865).
Konkursuose daþniau dalyvaudavo ir laimëdavo stambesnës, ilges-
ná laiko tarpà veikianèios, didesnæ apyvartà turinèios, penkiø didþiø-
jø Lietuvos miestø ámonës (I.6–I.9 paveikslai).
I . 6 P A V E I K S L A S. Vidutinis dalyvautø ir laimëtø konkursø skai-
èius per praëjusius 12 mënesiø. Ámonës pagal dydá. (N=495)
3 6-as anketos klausimas.
4 Mediana – vidutinë reikðmë (vidurinë nuo maþiausios iki didþiausios iðdëstytø
skaièiø reikðmë) ðiuo atveju geriau atspindi dalyvavimo skaièiø. Aritmetinis vidurkis
yra paveiktas nedidelio, taèiau daug sykiø pirkimuose dalyvavusiø, ámoniø skaièiaus.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
13
I . 7 P A V E I K S L A S. Vidutinis dalyvautø ir laimëtø konkursø skai-
èius per praëjusius 12 mënesiø. Ámonës pagal veiklos laikotarpá.
(N=495)
I . 8 P A V E I K S L A S. Vidutinis dalyvautø ir laimëtø konkursø skai-
èius per praëjusius 12 mënesiø. Ámonës pagal apyvartà. (N=495)
14
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
I . 9 P A V E I K S L A S. Vidutinis dalyvautø ir laimëtø konkursø skai-
èius per praëjusius 12 mënesiø. Ámonës pagal gyvenamosios vietos
dydá. (N=495)
II. Bendras Vieðøjø pirkimø sistemos vertinimas
Atsakymø sklaida rodo, jog bendras vieðøjø pirkimø sistemos verti-
nimas yra gana neutralus – teigiamø ir neigiamø vertinimø proporci-
jos yra stebëtinai panaðios (atsakymø sklaida beveik atitinka norma-
løjá skirstiná, þr. II.1 paveikslà).5
5 1-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
15
I I . 1 P A V E I K S L A S. Kaip Jûs vertinate vieðøjø pirkimø organiza-
vimà Lietuvoje? (N=554)
Vertinimø vidurkis 5 balø skalëje (kur 1 – labai nepalankus verti-
nimas, o 5 – labai palankus) yra 2,8. Lyginant vertinimus pagal de-
mografines ámoniø charakteristikas statistiðkai reikðmingi vertinimø
skirtumai pastebimi, lyginant ámones pagal dydá – didþiausiose ver-
tinama palankiau nei pagal apyvartà – vertinimai taip pat palankesni
ámonëse su didesne apyvarta.
III. Vieðøjø pirkimø organizavimo problemos
Opiausiomis vieðøjø pirkimø problemomis6 buvo ávardytos: korupci-
ja ir paþintys, nekokybiðkos techninës sàlygos, skaidrumo bei infor-
macijos stoka, kainos, kaip pagrindinio vertinimo kriterijaus taikymas,
nepagrástos konkursø sàlygos (III.1 paveikslas7).
6 2-as anketos klausimas (atviras klausimas).
7 Paveiksle pavaizduoti tik atsakymai, kurie buvo paminëti bent 5 kartus.
16
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
I I I . 1 P A V E I K S L A S. Opiausios problemos, su kuriomis tenka su-
sidurti verslui dalyvaujant vieðuosiuose pirkimuose Lietuvoje.
(N8 =972)
Vertinimø balø vidurkiai skyrësi labai nedaug. Norint geriau ið-
skirti vertinimø skirtumus bei uþtikrinti palyginamumà, analizëje buvo
naudota standartizacija – vidurkiai paversti Z-áverèiais.
Vertinimo balø aiðkinimas
Iðvedus vidurká, randamas vidutinis balas (ávertis). Kausimuose, matuo-
janèiuose pirkimo stadijø vertinimus, pastarojo artëjimas prie vieneto (1)
reiðkia, kad teiginys maþiau tikëtinas, o artëjimà prie 4 – labiau tikëti-
nas. Kodavimo pirminiais balais privalumas tas, jog þinomas formalus
skalës vidurys ðiuo atveju yra 2,5 balo. Tarkime, jei ðis balas virðijamas,
galëtume teigti, jog vertinimas reiðkia „labiau tikëtinas“.
Kodavimo „þaliais“ pirminiais balais ribotumas yra tas, jog lieka
neþinomas skalës statistinis vidurys. Jei klausimas X gavo 3,75 balo,
8 Atsakymø skaièius. Respondentai galëjo rinktis po keletà atsakymø variantø.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
17
lieka neþinoma, kaip jis atrodo kitø lyginamø padaliniø kontekste.
Todël pirminiai balai standartizuojami – paverèiami vadinamaisiais
z-áverèiais9 . Èia visø vertinimø vidurkis sàmoningai yra prilyginamas
0, o pirminiai balai transformuojami á reikðmes, telpanèias intervale
nuo –3 iki 3.
Z-áverèiø aiðkinimas
Panaðiai, kaip bûna matuojant oro temperatûrà, minëtas z-ávertis ga-
li ágyti ir teigiamas, ir neigiamas reikðmes. Reikðmë su minuso þenklu
(–) liudija vertinimo artimumà „visai netikëtina“. Tuo tarpu teigiama
áverèio reikðmë (+) rodo, kad vertinimas artimesnis „labai tikëtina“.
Ávertis lygus nuliui (0) reiðkia vidutiná ávertinimà. Tai rodo, jog ati-
tinkamas vertinimo kriterijus yra „aukso viduryje“.
Esant tolygiam duomenø pasiskirstymui (normalusis skirstinys),
apie 2/3 visø áverèiø bûna –1 ir +1 intervale. Taigi pirmiausia rei-
këtø kreipti dëmesá á reikðmes, perþengianèias ðias ribas.
Korupciniai sandëriai, respondentø nuomone, labiausiai tikëtini
rengiant konkurso dokumentus, maþiausiai – teikiant paraiðkas (III.2
paveikslas)10.
9 Èia turima omenyje normaliojo skirstinio áverèiai, kai vidurkis yra lygus nuliui
(m=0), standartinis nuokrypis yra lygus vienetui (d=1), o skalë apima áverèius nuo mi-
nus trijø (–3) iki plius trijø (+3).
10 4-as anketos klausimas.
18
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
I I I . 2 P A V E I K S L A S. Vieðøjø pirkimø stadijos, kuriose labiausiai
tikëtini korupciniai sandëriai. Z-áverèiai. (N=554)
Lyginant vertinimus pagal demografines ámoniø charakteristikas,
statistiðkai reikðmingi vertinimø skirtumai pastebimi:
Teikiant paraiðkas: ðioje stadijoje labiau tikëtinus korupcinius san-
dërius mato trumpesná laikotarpá veikianèios, maþesnæ apyvartà ir ma-
þiau darbuotojø turinèios, ne didþiøjø Lietuvos miestø ámonës.
Kvieèiant teikti paraiðkas: ðioje stadijoje labiau tikëtinus korupci-
nius sandërius mato maþesnæ apyvartà turinèios ámonës.
Rengiant pirkimo dokumentus: ðioje stadijoje labiau tikëtinà korup-
ciniø sandëriø grësmæ áþvelgia penkiø didþiøjø miestø respondentai.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
19
Daþniausiai per praëjusius penkerius metus ámonës susidurdavo
su specifiðkai suformuluotais reikalavimais, tokiais, kad juos galëtø
tenkinti tik proteguojama ámonë (III.3 paveikslas)11.
I I I . 3 PA V E I K S L A S. Kaip daþnai Jûsø ámonei per paskutinius pen-
kerius metus teko susidurti su iðvardytomis problemomis? Z-áverèiai.
(N=554)
11 5-as anketos klausimas.
20
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
Statistiðkai reikðmingi vertinimø skirtumai pastebimi:
Vieðøjø pirkimø organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus,
kad juos atitiktø tik jø proteguojamos ámonës: ðià problemà daþniau
minëjo smulkiø ir vidutiniø, taèiau turinèiø didesnæ apyvartà (daugiau
kaip 6 mln. Lt), Vilniaus ir kitø penkiø didþiøjø miestø ámoniø atstovai.
Neatmetamas pasiûlymas, kuris netenkina pirkimo dokumentuo-
se nustatytø reikalavimø pasiûlymams ir/ar tiekëjø kvalifikacijai:
problemà daþniau këlë turinèiø didesnæ apyvartà, penkiø didþiøjø
miestø ámoniø atstovai.
Proteguojamai ámonei „nutekinama“ vidinë informacija, padedanti
geriau pasirengti veðiesiems pirkimams: problemà daþniau këlë pen-
kiø didþiøjø miestø ámoniø atstovai.
Proteguojama ámonë skelbiama laimëjusia vieðuosius pirkimus,
pasinaudojant aiðkiø ir kiekybiðkai iðmatuojamø kriterijø nebuvimu
arba, atvirkðèiai, pernelyg dideliu jø skaièiumi: problemà daþniau kë-
lë smulkiø ir vidutiniø, turinèiø didesnæ apyvartà ámoniø, penkiø di-
dþiøjø miestø respondentai.
IV. Ginèø ir skundø sprendimas
Ið apklaustø ámoniø per praëjusius penkerius metus 14,6% teko reikðti
pretenzijas konkursà skelbusiai organizacijai ar dël konkurso rezulta-
tø kreiptis á teismà (IV.1 paveikslas)12.
12 7-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
21
I V. 1 P A V E I K S L A S. Ar per pastaruosius 5 metus Jûsø ámonei teko
pateikti ieðkiná teismui, pretenzijas perkanèiajai organizacijai ar
kreiptis á vieðuosius pirkimus priþiûrinèias institucijas dël vieðøjø
pirkimø rezultatø? (N=554)
Daþniau ginèus tokiu bûdu spræsdavo vidutinës ir maþos, turin-
èios didesnæ nei 6 mln. Lt metinæ apyvartà, penkiø didþiøjø miestø
(lyginant su kitomis vietovëmis), taèiau ne Vilniaus (lyginant su kito-
mis Lietuvos vietovëmis) respondentø atstovaujamos ámonës (IV.2–
IV.5 paveikslai).
I V. 2 P A V E I K S L A S. Ar per pastaruosius 5 metus Jûsø ámonei teko
pateikti ieðkiná teismui, pretenzijas perkanèiajai organizacijai ar
kreiptis á vieðuosius pirkimus priþiûrinèias institucijas dël vieðøjø
pirkimø rezultatø? Ámonës pagal dydá. (N=554)
22
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
I V. 3 P A V E I K S L A S. Ar per pastaruosius 5 metus Jûsø ámonei teko
pateikti ieðkiná teismui, pretenzijas perkanèiajai organizacijai ar
kreiptis á vieðuosius pirkimus priþiûrinèias institucijas dël vieðøjø
pirkimø rezultatø? Ámonës pagal apyvartà. (N=554)
I V. 4 P A V E I K S L A S. Ar per pastaruosius 5 metus Jûsø ámonei teko
pateikti ieðkiná teismui, pretenzijas perkanèiajai organizacijai ar
kreiptis á vieðuosius pirkimus priþiûrinèias institucijas dël vieðøjø
pirkimø rezultatø? Vilniaus ir kitø regionø palyginimas. (N=554)
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
23
I V. 5 P A V E I K S L A S. Ar per pastaruosius 5 metus Jûsø ámonei teko
pateikti ieðkiná teismui, pretenzijas perkanèiajai organizacijai ar
kreiptis á vieðuosius pirkimus priþiûrinèias institucijas dël vieðøjø
pirkimø rezultatø? Ámonës pagal gyvenamosios vietos dydá. (N=554)
Sëkmingi ir nesëkmingi skundø sprendimo rezultatai pasidalijo
tolygiai (po 37% nuo atsakymø skaièiaus). 11% teigë, kad á jø pre-
tenzijà nebuvo atsakyta, 7% atsakë, jog procesas tebesitæsia (IV.6 pa-
veikslas)13.
13 8-as anketos klausimas.
24
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
I V. 6 P A V E I K S L A S. Kokie buvo tokiø skundø arba pretenzijø re-
zultatai? (N=100)
V. Skaidrumas ir korupcija vieðuosiuose pirkimuose
Dauguma respondentø teigë, jog jø praktikoje nepasitaikë atvejø,
kad ámonë atsisakytø dalyvavimo vieðøjø pirkimø konkurse dël, jø
nuomone, ið anksto þinomo laimëtojo (42,4%). 22% ámoniø atstovø tei-
gë, kad tokie atvejai pasitaiko retai. 18,6% tvirtino, kad tokios situa-
cijos yra gana daþnos (V.1 paveikslas)14.
14 9-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
25
V. 1 PA V E I K S L A S. Kaip daþnai Jûsø ámonë nedalyvaudavo konkur-
se dël to, kad, Jûsø nuomone, vieðøjø pirkimø laimëtojas buvo þi-
nomas ið anksto? (N=554)
Vertinimø vidurkis 4 balø skalëje (kur 0 – „tokiø atvejø nepasitai-
kë“, o 4 – „labai daþni“) yra 1,4. Lyginant vertinimus pagal demogra-
fines ámoniø charakteristikas statistiðkai reikðmingi vertinimø skirtu-
mai pastebimi, lyginant ámones pagal gyvenamosios vietovës dydá –
atsisakymø atvejø vidutiniðkai daugiau buvo Vilniuje bei penkiuose
didþiuosiuose miestuose (lyginant su kitomis Lietuvos vietovëmis). Dël
átarimø, kad rezultatai þinomi ið anksto, daþniau konkursuose neda-
lyvaudavo 9–12 metø veikianèios ámonës. Reèiausiai panaðûs atvejai
(nedalyvavimo) pasitaikë stambiausiøjø (daugiau kaip 250 darbuoto-
jø) ámoniø atstovams.
Atsisakymo dalyvauti konkurse daþnumas taip pat tiesiogiai ko-
reliuoja su bendru dalyvavimo konkursuose daþnumu, taèiau su lai-
mëtø konkursø skaièiumi nëra susijæs.
Beveik ketvirtadalis respondentø teigë, kad per paskutinius 12 më-
nesiø jiems yra tekæ girdëti apie atvejus, kai jø veiklos sferos ámonës
neoficialiai atsilygino uþ garantijas laimëti vieðuosiuose konkursuose
(V.2 paveikslas)15.
15 10-as anketos klausimas.
26
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
V. 2 P A V E I K S L A S. Ar per paskutinius 12 mënesiø Jums teko gir-
dëti, kad Jûsø veiklos sferos ámonës neoficialiai mokëjo ar kitaip at-
silygino uþ garantijas laimëti vieðuosius pirkimus? (N=554)
Daþniau neteisëto atlygio atvejus minëjo Vilniaus bei penkiø di-
dþiøjø miestø respondentai (V.3–V.4 paveikslai).
V. 3 P A V E I K S L A S. Ar per paskutinius 12 mënesiø Jums teko gir-
dëti, kad Jûsø veiklos sferos ámonës neoficialiai mokëjo ar kitaip at-
silygino uþ garantijas laimëti vieðuosius pirkimus? Vilniaus ir kitø
regionø palyginimas. (N=554)
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
27
V. 4 PA V E I K S L A S. Ar per paskutinius 12 mënesiø Jums teko gir-
dëti, kad Jûsø veiklos sferos ámonës neoficialiai mokëjo ar kitaip at-
silygino uþ garantijas laimëti vieðuosius pirkimus? Ámonës pagal gy-
venamosios vietos dydá. (N=554)
Respondentø nuomone, neteisëto atlygio dydis daþniausiai svyruo-
ja tarp 6–10% nuo kontrakto vertës (34,6% atsakymø). Penktadalis ámo-
niø atstovø minëjo 3–5% atlygá, 6,6% – iki 15% nuo kontrakto sumos
siekiantá atlygá. 29,4% atsakiusiøjø á klausimà konkreèios proporcijos
ávardyti negalëjo (V.5 paveikslas)16.
16 11-as anketos klausimas.
28
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
V. 5 P A V E I K S L A S. Jûsø þiniomis, koká procentà nuo kontrakto su-
mos tenka neoficialiai mokëti laimëjusioms ámonëms? (N=136)
Respondentø nuomone, maþiausiai skaidrûs vieðøjø pirkimø kon-
kursai organizuojami statybø sferoje, skaidriausi (ið iðvardytø ûkio sfe-
rø) – informacijos technologijø sferoje (V.6 paveikslas)17.
17 12-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
29
V. 6 PA V E I K S L A S. Kuriose ið iðvardytø ûkio sferø Lietuvoje vieðieji
pirkimai organizuojami visiðkai neskaidriai, neskaidriai, skaidriai
ar labai skaidriai? (N=554)
Statistiðkai reikðmingi vertinimø skirtumai pastebimi:
Statybø sferoje: trumpesná laiko tarpà (iki 8 metø) veikianèios ir ma-
þesnës darbuotojø skaièiumi bei apyvarta ámonës.
Sveikatos prieþiûros sektoriuje: skaidrumà neigiamiausiai vertina
maþesnës ámonës.
Energetikos sferoje: neigiamai daþniau labiau vertino maþesnæ (iki
1 mln. Lt) metinæ apyvartà turinèios ámonës.
30
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
Dauguma respondentø atsakë, jog Lietuvos politikai vieðiesiems
pirkimams gali daryti netiesioginæ átakà (57,2%). 16,8% teigë, jog po-
litikai gali daryti tiesioginá spaudimà vieðiesiems pirkimams, 10,5%
atsakë, jog politikai jokios átakos nedaro (V.7 paveikslas)18.
V. 7 PA V E I K S L A S. Kaip Jûs vertinate Lietuvos politikø átakà vie-
ðiesiems pirkimams? (N=554)
Lyginant atsakymø sklaidà pagal gyvenamosios vietovës dydá, pa-
stebima, kad Vilniaus bei penkiø didþiøjø miestø gyventojai daþniau
pabrëþë netiesioginio politikø kiðimosi galimybæ, o kitø Lietuvos re-
gionø respondentai – galimà tiesioginæ politikø átakà vieðiesiems pir-
kimams (V.8–V.9 paveikslai).
18 15-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
31
V. 8 P A V E I K S L A S. Kaip Jûs vertinate Lietuvos politikø átakà vie-
ðiesiems pirkimams? Vilniaus ir kitø regionø palyginimas. (N=554)
V. 9 P A V E I K S L A S. Kaip Jûs vertinate Lietuvos politikø átakà vie-
ðiesiems pirkimams? Ámonës pagal gyvenamosios vietos dydá.
(N=554)
32
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
VI. Informacijos sklaidos problemos
Pagrindiniai informacijos apie vieðuosius pirkimus ðaltiniai – asme-
ninë, verslo partneriø bei draugø ar paþástamø patirtis. Antra pagal
svarbà ðaltiniø grupë – þiniasklaidos priemonës. Specializuoti infor-
macijos ðaltiniai (seminarai, konferencijos, ataskaitos) yra maþiau svar-
bios (VI.1 paveikslas)19.
V I . 1 P A V E I K S L A S. Ið kur Jûs gaunate informacijà apie vieðøjø
pirkimø problemas Lietuvoje? (N20=1420)
Informacijos apie vieðøjø pirkimø organizavimà respondentams la-
biau pakanka. Vertinimø vidurkiai 4 balø skalëje (kur 1 – „visiðkai
nepakanka“, o 4 – „visiðkai pakanka“) yra 2,7–2,8.
Respondentai geriausiai informuoti apie paèià vieðøjø pirkimø or-
ganizavimo sistemà (VI.2 paveikslas)21.
19 13-as anketos klausimas.
20 Atsakymø skaièius.
21 14-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
33
V I . 2 P A V E I K S L A S. Ar Jums pakanka ar nepakanka informacijos
apie ðiuos vieðøjø pirkimø organizavimo Lietuvoje aspektus? Z-áver-
èiai (N=554)
Visais aspektais geriau informuoti yra stambesniøjø ámoniø (pa-
gal darbuotojø skaièiø ir pagal apyvartà) bei Vilniaus ir penkiø di-
dþiøjø miestø respondentai.
Visø srièiø informacijos taip pat daugiau turi daþniau vieðuosiuo-
se pirkimuose dalyvavusios ir laimëjusios ámonës.
34
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
VII. Vieðøjø pirkimø sistemos tobulinimas
Ið vertinimams pateiktø vieðøjø pirkimø gerinimo priemoniø didþiau-
sio pritarimo sulaukë ástatymø tobulinimas, maþiausiai – centralizuotø
pirkimø organizavimas (VII.1 paveikslas)22.
V I I . 1 PA V E I K S L A S. Ar Jûs pritariate, ar nepritariate ðioms vie-
ðøjø pirkimø gerinimo priemonëms? Z-áverèiai (N=554)
Statistiðkai reikðmingi pirkimø sistemos gerinimo priemoniø ver-
tinimø skirtumai pastebimi:
Grieþtesnës drausminës nuobaudos uþ vieðøjø pirkimø tvarkos pa-
þeidimus: labiausiai iðskyrë trumpesná laiko tarpà (iki 8 metø) veikianèios
ir maþesnës darbuotojø skaièiumi ámonës.
22 16-as anketos klausimas.
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
35
Ástatymø ir juos lydimøjø aktø tobulinimas: ðiai priemonei labiau
nei kitos pritaria didþiosios ámonës (pagal darbuotojø skaièiø).
Elektroniniø pirkimø organizavimas: didesnio pritarimo sulaukë
Vilniuje esanèios ámonës.
Aukðèiausias veiklos ávertinimas, uþtikrinant vieðøjø pirkimø or-
ganizavimà, atiteko verslo institucijoms, þemiausiai vertinami yra teis-
mai (VII.2 paveikslas)23.
V I I . 2 PA V E I K S L A S. Kaip Jûs vertinate ðiø institucijø veiklà, uþtik-
rinant teisingà vieðøjø pirkimø organizavimà? Z-áverèiai (N=554)
Statistiðkai reikðmingi institucijø vertinimø skirtumai pastebimi tik
vertinant Vieðøjø pirkimø tarnybos vaidmená: didesnæ apyvartà tu-
rinèios verslo ámonës jà vertina vidutiniðkai geriau nei kitos ámonës.
23 17-as anketos klausimas.
36
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
Lengvas priëjimas prie informacijos visiems konkurso dalyviams
bei visuomenei ir pakankamas laiko, skirto pasiûlymams rengti, su-
teikimas respondentø pripaþintos paèiomis efektyviausiomis uþsienio
ekspertø siûlomomis vieðøjø pirkimø gerinimo priemonëmis.
Maþiausiai efektyviomis ávardytos: Sàþiningumo paktø vieðuosiuo-
se pirkimuose, ápareigojanèius visus juos pasiraðiusius susilaikyti nuo
kyðininkavimo, diegimas, pilietiniø visuomenës organizacijø dalyva-
vimo rëmimas nepriklausomø konkursø ir projektø vykdymo stebë-
tojø vaidmenyje ir paraiðkø priëmimas tik ið kompanijø, kurios ádie-
gë elgesio kodeksà, ápareigojantá kompanijà ir jos darbuotojus laiky-
tis grieþtos antikorupcinës politikos (VII.3 paveikslas)24.
V I I . 3 PA V E I K S L A S. Ávertinkite tarptautiniø ekspertø siûlomø mi-
nimaliø vieðøjø kontraktø standartø efektyvumà, ágyvendinant juos
Lietuvoje. Z-áverèiai (N=554)
24 18-as anketos klausimas
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
37
1 Sudaryti lengvà priëjimà prie informacijos apie konkursà vi-
siems konkurso dalyviams bei visuomenei apie visus konkur-
so tarpsnius, tarp jø atrankos ir vertinimo eigà, kontrakto truk-
mæ ir sàlygas, bei bet kokius pasikeitimus.
2 Suteikti konkurso dalyviams pakankamai laiko pasiûlymams
parengti ir pasirengti konkurso reikalavimams (jeigu tokiø yra).
3 Uþtikrinti, kad në vienas dalyvis negautø slaptos informacijos bet
kuriame proceso tarpsnyje, ypaè informacijos apie atrankos eigà.
4 Ásteigti juodàjá sàraðà kompanijø, kuriø korupcinë veikla yra pa-
kankamai árodyta. Neleisti kompanijoms, esanèioms juodajame
sàraðe, dalyvauti uþsakanèios institucijos projektuose tam tikrà
laikotarpá.
5 Uþtikrinti, kad vidinës ir iðorinës prieþiûros institucijos bûtø ne-
priklausomos ir veiktø efektyviai, ir kad jø ataskaitos bûtø pri-
einamos visuomenei. Bet kokie nepagrásti projekto vykdymo ati-
dëliojimai turëtø sukelti papildomus kontrolës veiksmus.
6 Uþtikrinti, kad visiems vieðiesiems pirkimams, didesniems uþ
tam tikrà nustatytà kainà, bûtø skelbiamas atviras konkursas.
Iðimtys turi bûti aiðkiai apibrëþtos ir gerai pagrástos.
7 Grieþtai atskirti pagrindines konkurso vykdytojø pareigas, kad
atsakomybë uþ projekto poreikio ávertinimà, pasirengimà, atran-
kà, kontraktà, prieþiûrà ir kontrolæ atitektø tarpusavyje nesusi-
jusioms institucijoms.
8 Pritaikyti tokias sprendimø apsaugos priemones, kaip kolekty-
viniai sprendimai bei pareigûnø rotacija „jautriose“ pareigose.
Pareigûnai, atsakingi uþ pirkimus, turëtø bûti gerai apmokyti
ir pakankamai atlyginti.
9 Uþtikrinti, kad uþsakymo pakeitimai, kurie keièia paslaugø kai-
nà arba apraðymà daugiau, nei iki tam tikros ribos, bûtø tikrina-
mi aukðtu lygiu, geriausiai institucijos, kuri paskelbë konkursà.
10 Ádiegti elgesio kodeksà, kuris ápareigoja uþsakanèià institucijà
ir jos darbuotojus laikytis grieþtos antikorupcinës politikos.
11 Ádiegti Sàþiningumo paktus vieðuosiuose pirkimuose, ápareigo-
janèius visus juos pasiraðiusius susilaikyti nuo kyðininkavimo.
12 Remti pilietinës visuomenës organizacijø dalyvavimà nepriklau-
somø konkursø ir projektø vykdymo stebëtojø vaidmenyje.
38
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
13 Priimti paraiðkas tik ið kompanijø, kurios ádiegë elgesio kodek-
sà, ápareigojantá kompanijà ir jos darbuotojus laikytis grieþtos
antikorupcinës politikos.
Statistiðkai reikðmingi kontraktø standartø vertinimø skirtumai:
Priimti paraiðkas tik ið kompanijø, kurios ádiegë elgesio kodek-
sà, ápareigojantá kompanijà ir jos darbuotojus laikytis grieþtos an-
tikorupcinës politikos. Ðià priemonæ efektyvesne laiko trumpesná lai-
kà veikianèios ámonës.
Ásteigti juodàjá sàraðà kompanijø, kuriø korupcinë veikla yra pa-
kankamai árodyta. Neleisti kompanijoms, esanèioms juodajame sàraðe,
dalyvauti uþsakanèios institucijos projektuose tam tikrà laikotarpá.
Ðià priemonæ efektyvesne laiko trumpesná laikà veikianèios ámonës.
Ádiegti vieðuosiuose pirkimuose Sàþiningumo paktus, ápareigojan-
èius visus juos pasiraðiusius susilaikyti nuo kyðininkavimo. Ðià prie-
monæ efektyvesne laiko trumpesná laikà veikianèios, turinèios maþes-
næ metinæ apyvartà bei Vilniaus ámonës.
Remti pilietinës visuomenës organizacijø dalyvavimà nepriklau-
somø konkursø ir projektø vykdymo stebëtojø vaidmenyje. Ðià prie-
monæ efektyvesne laiko trumpesná laikà veikianèios, turinèios maþes-
næ metinæ apyvartà ámonës.
Uþtikrinti, kad vidinës ir iðorinës prieþiûros institucijos bûtø ne-
priklausomos ir veiktø efektyviai, ir kad jø ataskaitos bûtø prieina-
mos visuomenei. Bet kokie nepagrásti projekto vykdymo atidëlioji-
mai turëtø sukelti papildomus kontrolës veiksmus. Priemonës efek-
tyvumà pabrëþë penkiø didþiøjø miestø ámoniø atstovai.
Pagrindinës priemonës, galinèios sumaþinti korupcijos paplitimà
vieðuosiuose pirkimuose, respondentø nuomone, yra vieðumas, infor-
macijos kiekio didinimas, kontrolës stiprinimas ir ástatymø tobulinimas.
Reèiau siûlytos priemonës, tobulinanèios patá pirkimø mechaniz-
mà (organizatoriø ir vertintojø nepriklausomybë, kompetencijos këli-
mas, pareigûnø rotacija).
Bausmëms ir ávairioms sankcijoms (bausmiø grieþtinimui, „juodo-
jo sàraðo“ kûrimui) skirta kur kas maþiau dëmesio.
Techniniø sàlygø gerinimui (konkursø sàlygø tobulinimui, infor-
VIEÐØJØ PIRKIMØ SKAIDRUMO SOCIOLOGINIO TYRIMO ATASKAITA
39
macinës sistemos kûrimui) taip pat skirta maþiau dëmesio (VII.4 pa-
veikslas)25.
V I I . 4 PA V E I K S L A S. Svarbiausios priemonës, padësianèios suma-
þinti korupciniø atvejø galimybæ vieðuosiuose pirkimuose. (N26 =1111)
25 19-as anketos klausimas.
26 Atsakymø skaièius.
40
„VERSLO ÞINIOS“ APIE VIEÐUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE
„Verslo þinios“
apie vieðuosius pirkimus Lietuvoje
„ V E R S L O Þ I N I O S “ 2 0 0 6 0 2 2 8
Linas Kmieliauskas
Norima padëti pirkti skaidriau
Ámoniø akcininkø vieðinimas, pareiðkëjø apsauga, pirkimø centralizavimas –
keletas siûlomø ir jau valdþios svarstomø bûdø, kaip skaidrinti vieðuosius
pirkimus.
Lietuvoje augant vieðøjø pirkimø apimtims, jø korupcija darosi vis
svarbesnë problema. Jos neiðsprendus vieðieji pirkimai neteks ir savo
prasmës – skaidriai ir efektyviai pirkti reikiamas prekes ar paslaugas.
Su vieðaisiais pirkimais susiduriantys verslininkai, valdþios insti-
tucijø atstovai pabrëþia, kad daþna tokiø pirkimø problema – per
trumpas laikas pateikti pasiûlymams, kai juos parengti spëja tik pro-
teguojama ámonë. Chrestomatiniu pavyzdþiu galima vadinti ir tokiø
konkurso sàlygø sudarymà, kai jos pritaikytos vienintelei bendrovei.
Trûksta ir tiekëjo kontrolës – uþsakymas gautas, o kaip jis bus atlik-
tas, jau maþiau rûpi.
Atkreipiamas dëmesys, kad korupcijai sàlygos atsiranda ir tose sri-
tyse, kur vieðieji pirkimai dar neásileisti. Èia daþnai minimos sveikatos
ir ðvietimo sistemos.
Edgaras Leichteris, Þiniø ekonomikos forumo direktorius, pabrëþia,
kad korupcijos galimybë gali atsirasti ir dël per grieþto reglamentavi-
mo. Paraidþiui laikantis ástatymo ið konkurso dël smulkmenø galima ið-
mesti geresná pasiûlymà ir taip proteguoti kità, prastesná pasiûlymà pa-
teikusá dalyvá.
Tad prieð dalyvaujant vieðuosiuose pirkimuose reikia kuo geriau
pasirengti.
„Geras bûdas – komentuoti sàlygas iki konkurso ávykdymo. Reikia
klausti, jei kas neaiðku, ið karto, – ragina Viktoras Sirvydis, Centrinës
projektø valdymo agentûros direktoriaus pavaduotojas. – Pirkimai –
tai menas.“
„VERSLO ÞINIOS“ APIE VIEÐUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE
41
Centralizavimas
Kaip tvarkytis su ásisenëjusiomis pirkimø bëdomis – pateiktas ne vie-
nas siûlymas. Taèiau ne visi jø dël vienø ar kitø prieþasèiø bûna ágy-
vendinti.
Verslininkai jau daug diskutavo ir diskutuoja dël naujajame Vieðø-
jø pirkimø ástatyme numatytø priemoniø skaidrinti vieðuosius pirki-
mus – Sàþiningumo deklaracija ávertinta prieðtaringai. Vieniems ji –
naudinga, kitiems – nauda nulinë.
Vieðøjø pirkimø tarnyba (VPT) iki 2006 metø gruodþio þada nu-
statyti ir tvarkà, pagal kurià verslininkai bus áraðyti á patikimø tiekë-
jø sàraðus. Patikimiesiems turëtø sumaþëti popierizmo.
Ðiemet daugiau þiniø bus ir apie galimybes centralizuoti vieðuo-
sius pirkimus.
Kæstutis Straigis, Ûkio ministerijos Prekybos departamento direk-
torius, sako, kad iki 2006 metø birþelio turëtø bûti parengta studija
apie pirkimø centralizavimà. Tuomet bus galima konkreèiau disku-
tuoti, kaip tokie pirkimai turi vykti, kam tokia naujovë bûtø naudin-
ga, kaip pakenktø.
Pavyzdþiui, nuogàstaujama, kad rengiant centralizuotus vieðuosius
pirkimus gali nukentëti smulkusis ir vidutinis verslas, nes negalës vyk-
dyti stambiø uþsakymø. Nors specialistai paþymi, kad ðios problemos
taip pat galima iðvengti – reikia tik tinkamai parengti centralizuotø
pirkimø tvarkà. Taèiau kol kas apklausos rodo, kad verslininkai, ver-
tindami galimybes tobulinti vieðøjø pirkimø sistemas, labiausiai pa-
laiko ástatymø tobulinimà, o maþiausiai – centralizuotà pirkimø or-
ganizavimà.
Pareiðkëjø apsauga
Praëjusià savaitæ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS)
á diskusijà „Kaip paþaboti korupcijà vieðuosiuose pirkimuose?“ sukvies-
ti verslo ir valdþios atstovai kalbëjo, kad paþaboti kyðininkus galima ne
tik tikslinant vieðøjø pirkimø tvarkà reglamentuojanèius teisës aktus.
Pavyzdþiui, tikimasi, kad su korupcija vieðuosiuose pirkimuose pa-
dës kovoti ir numatomi priimti pareiðkëjus apsaugantys teisës aktai.
Juos priëmus apie korupcijà savo ástaigoje praneðæ ámoniø darbuoto-
42
„VERSLO ÞINIOS“ APIE VIEÐUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE
jai, valstybës tarnautojai gali tikëtis geresnës apsaugos nuo galimo
darbdaviø spaudimo maþinant darbo uþmokestá, perkeliant á prastes-
nes pareigas, grasinant atleisti ar sudarant prastesnes darbo sàlygas
ir t.t.
Pasak Petro Baguðkos, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko,
parlamentarai ðiø teisës aktø svarstymø numato imtis 2006 metø treèià
ketvirtá.
Akcininkus – aikðtën
Jau ne pirmus metus Specialiøjø tyrimø tarnyba siekia didesnio vie-
ðumo skelbiant duomenis apie ámoniø akcininkus.
Registrø centras (RC) praeità savaitæ vykusioje diskusijoje taip pat
kalbëjo palaikàs tokio akcininkø registro kûrimà.
Galint suþinoti vieðuosiuose pirkimuose dalyvaujanèiø tiekëjø sa-
vininkus, bus galima ir geriau kontroliuoti paèius pirkimus. Taèiau
irgi ne pirmus metus tokiai iniciatyvai prieðinasi tiek valdþios, tiek
verslo atstovai, áþvelgiantys blogøjø tokio vieðumo dalykø. Netgi di-
dþiøjø koncernø atstovai kalbëjo, kad Lietuva – „maþa valstybë su
menkomis demokratijos tradicijomis, todël apie ámonæ vieðinama in-
formacija gali pakenkti“ (VÞ, 2005 04 12).
RC uþsakymu pernai „Baltijos tyrimø“ atlikta apklausa parodë, kad
41% respondentø nepritarë idëjai vieðinti uþdarøjø akciniø bendroviø
akcininkus. Pritarë – 28%, neþino, neatsakë – 31%.
Ið diskusijos„Kaip paþaboti korupcijà
vieðuosiuose pirkimuose?“
Diskusijoje dalyvavæs Gediminas Kostkevièius, UAB „Baltic Orthoser-
vice“ generalinis direktorius, Lietuvoje pasigenda analizës, kaip ma-
þëja vieðuosiuose pirkimuose (VP) pateikiamø pasiûlymø kainos.
„Kainø maþëjimas parodo, kad ir korupcija maþëja“, – ES patirti-
mi remiasi p. Kostkevièius.
Verslininkai taip pat kalbëjo susiduriantys su problema, kai per-
kanèioji organizacija negali nurodyti, ko ir kiek tiksliai pirktø – nu-
rodoma tik, pvz., kad bus perkamos kanceliarinës prekës.
„VERSLO ÞINIOS“ APIE VIEÐUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE
43
VP rengëjams taip pat siûloma á vieðuosius pirkimus pasikviesti
nevyriausybiniø organizacijø atstovø, kad priþiûrëtø, kaip rengiamas
konkursas.
Pavyzdþiui, Petras Baguðka, Seimo Antikorupcijos komisijos pir-
mininkas, mano, kad treèdalis vieðøjø pirkimø komisijos nariø bûtø
perkanèiai organizacijai nepavaldûs asmenys. Parlamentas kalba ir
apie elektroniniø priemoniø naudojimà vieðojo pirkimo eigai stebëti.
Kæstutis Straigis, Ûkio ministerijos Prekybos departamento direk-
torius, kalba, kad vieðøjø pirkimø rengëjai gali pasikviesti nevyriau-
sybines organizacijas, priþiûrësianèias konkurso rengimà: „Gal bûtø
geras pavyzdys“.
Jurgita Meðkauskaitë
Pirkimus mazgoja konkurentai
Nors oficialiai su skundu dël vieðøjø pirkimø konkursø procedûrø paþeidi-
mø reikia kreiptis á perkanèiàjà organizacijà bei teismà, jo kopija Vieðøjø pir-
kimø tarnybai stebuklingai drausmina pirkëjus.
„Mums atsiunèiamø pretenzijø kopijø kaþkodël itin padaugëjo nuo
2005 metø vidurio. Mes pagal jas pernai atlikom apie pusæ savo visø
ávertinimø ir patikrinimø. Pretenzijos kopija mums kaþkodël stebëti-
nai drausmina perkanèiuosius“, – juokais stebisi Jolita Rima Puðko-
rienë, Vieðøjø pirkimø tarnybos prie LRV Prevencijos ir kontrolës sky-
riaus vedëja.
Pasak jos, pagrásti pasirodë maþdaug pusë ið tiekëjø gautø skun-
dø, perpus padaugëjo ávertintø pagal skundus, o ne prevencine tvar-
ka konkursø skaièius.
„Niekas geriau neáþiûrës paþeidimø, pvz., techniniø sàlygø tik vie-
nam tiekëjui, kaip konkurentai. Beveik visada tokios pretenzijos at-
veju praðome perkanèiosios organizacijos dokumentø“, – sako p. Puð-
korienë.
Pagerëjo ir teisminio pretenzijø nagrinëjimo sàlygos – dabar teis-
mai pretenzijas ápareigoti iðnagrinëti per 60 dienø, anksèiau laiko ri-
bos nebuvo.
Kita vertus, bendra ávertintø konkursø procedûrø suma beveik to-
44
„VERSLO ÞINIOS“ APIE VIEÐUOSIUS PIRKIMUS LIETUVOJE
kia pat, apie 370. Dar 17 organizacijø tikrinta keliø jø skelbtø vieðøjø
pirkimø konkursø dokumentacija. Nubaustø uþ paþeidimus administ-
racinëmis baudomis – 22 asmenys, vidutinë jø bauda – 680 Lt. Pernai
64 pirkimø procedûras nurodyta nutraukti, o 17 – nagrinëti pakarto-
tinai. Maþdaug 10 konkursø perduoti patikrinti teisësaugos instituci-
joms. Nuobaudø skaièius panaðus á 2004 metø.
Skøstis kuo greièiau
Pasak VPT atstovës, pernai garsiausiai nepatenkinti dël vieðøjø pirki-
mø sàlygø buvo kompiuteriø ir kitos IT árangos siûlytojai.
„Gal èia tiekëjai aktyviausi, o gal tokiø pirkimø buvo daugiau.
Skundþiamasi daugelyje srièiø, bet ði – lyderiauja“, – sako p. Puðko-
rienë ir ragina skøstis kuo anksèiau.
„Skøstis galima iki sutarties pasiraðymo, taèiau geriausiai – kuo
anksèiau, tik pastebëjus diskriminacines sàlygas. Tada reikia dràsiai
reikðti pretenzijas pirkëjams, o pastarieji dar gali kiek taisyti sàlygas.
Jei laiðkai atplëðti – telieka stabdyti konkursà, o tai nenaudinga jau
niekam“, – aiðkina ji.
2004 m. bendrai vieðøjø pirkimø buvo 6172, 2005 m. – jau 7308.
Visiems vieðiesiems pirkimams ðiemet ir pernai buvo skirta maþdaug
po 4 mlrd. Lt biudþeto lëðø.
NEEFEKTYVIAI 2004 M. ÈR VIEÐUOSIUOSE PIRKIMUOSE NAUDOTØ VALSTYBËS LËÐØ ÁVERTINIMAS
45
Neefektyviai 2004 metais Èekijos
Respublikos vieðuosiuose pirkimuose
naudotø valstybës lëðø ávertinimas
David Ondråèka1
P R A H A , 2 0 0 5 M . B I R Þ E L I O 2 8 D .
TRANSPARENCY INTERNATIONAL
Èekijos Respublikos skyrius
„Transparency International“ Èekijos Respublikos skyrius norëtø uþ
finansinæ paramà ðiam projektui padëkoti ðioms institucijoms:
Vietos savivaldos ir valstybës tarnybos reformos iniciatyvai,
Prahos atviros visuomenës fondui
Áþanga
„Transparency International“ Èekijos Respublikos skyrius (toliau –
TIC) pagal vieðøjø pirkimø projektà nusprendë atlikti nuostoliø, pa-
tirtø dël neefektyvaus arba nepakankamai skaidraus vieðojo pirkimo
sutarèiø sudarymo Èekijos Respublikoje, ávertinimà.
Ðioje medþiagoje iðsamiai pristatoma ðio ávertinimo metodika. Teks-
to struktûra:
I. Ekonominiø nuostoliø vyriausybës lygmeniu dydþio ávertinimas.
II. Ekonominiø nuostoliø savivaldybiø lygmeniu dydþio áverti-
nimas.
III. Bendra nuostoliø suma.
1 „Transparency International“ Èekijos Respublikos skyriaus projekto koordinatorius.
46
David Ondråèka
Ðio tyrimo iðvados nëra teigiamos. 2004 metais ið visos valstybës lëðø
sumos 15 milijardø Èekijos kronø neefektyviai buvo panaudota savival-
dybiø lygmeniu ir 17,4 milijardo Èekijos kronø – vyriausybës lygmeniu.
Bendra dël neefektyvumo arba nepakankamo skaidrumo patirtø nu-
ostoliø suma 2004 metais sudarë 32,4 milijardo Èekijos kronø.
Ðis tyrimas buvo vykdomas 2005 metais (nuo vasario iki birþelio).
Ruoðiant projekto metodikà ir atliekant vertinimà kaip specialistai da-
lyvavo ðie asmenys: Jan Pavel ir Martin Pardupa (abu ið Ekonomikos
universiteto), kuriems TIC norëtø padëkoti.
Visà finansiniø nuostoliø ávertinime naudotà medþiagà ir kità
susijusià informacijà taip pat galima rasti TIC tinklapyje www.
transparency.cz.
I. Neefektyviai Èekijos Respublikos vyriausybës
lygmeniu vieðuosiuose pirkimuose naudotø
valstybës lëðø dydþio ávertinimas
Áþanga
Ðioje dalyje siekiama nustatyti apytikslæ valstybës lëðø, kurios vieðuo-
siuose pirkimuose buvo neefektyviai panaudotos 2004 metais, sumà.
TIC analizëje remiamasi Finansø ministerijos, Èekijos statistikos biu-
ro ir Vyriausiosios audito tarnybos duomenimis. Dël pateiktos meto-
dikos buvo konsultuojamasi su valstybës lëðø, vieðojo administravi-
mo ir teritoriniø savivaldos institucijø srities ekspertais ið Ekonomi-
kos universiteto Prahoje ir buvo gautas jø pritarimas. Taikytas ðis ver-
tinimo metodas:
1. Nustatyti bendrà valstybës lëðø, panaudotø ið valstybës biudþe-
to vyriausybës lygmeniu ásigyjant prekes ir paslaugas (vieðuo-
siuose pirkimuose), sumà.
2. Gauti duomenø apie valstybës lëðø valdymà. Patikimiausius
duomenis, susijusius su valstybës lëðø valdymo efektyvumu ir
Èekijos Respublikos lëðomis, teikia Vyriausioji audito tarnyba.
Remiantis paskutiniø vienuolikos metø Vyriausiosios audito
NEEFEKTYVIAI 2004 M. ÈR VIEÐUOSIUOSE PIRKIMUOSE NAUDOTØ VALSTYBËS LËÐØ ÁVERTINIMAS
47
tarnybos metinëmis ataskaitomis, galima nustatyti valstybës sek-
toriaus neefektyvumo lygio vidurká.
3. Nustatytà neefektyvumo koeficientà pritaikyti vyriausybës lyg-
mens iðlaidoms ásigyjant prekes ir paslaugas 2004 metais ir nu-
statyti neefektyvaus ðios valstybës lëðø dalies valdymo mastà.
Taikytas metodas
1. Pagal Vieðøjø pirkimø ástatymà (Nr. 40/2004, Rink.) vieðasis
konkursas turi bûti organizuojamas, kai sandorio vertë virðija
du milijonus Èekijos kronø. Ðiame ástatyme taip pat nustatomos
vieðojo pirkimo sutarèiø sudarymo ne konkurso tvarka ir or-
ganizuojant ribotà konkursà sàlygos. Duomenis apie valstybës
lëðø, naudojamø prekëms ir paslaugoms ásigyti, dydá galima
gauti ið keliø ðaltiniø: Valstybës biudþeto ástatymo ir Galutinës
nacionalinës ataskaitos uþ konkreèius metus, Èekijos Respubli-
kos finansø ministerijos statistikos ir Èekijos statistikos biuro.
Vertinimui tinkamiausi Èekijos statistikos biuro, ypaè Nacio-
nalinës sàskaitø sistemos, duomenys, kadangi juose nustatomas
maksimalus galimas iðlaidø vieðojo pirkimo sutarèiø vyriausy-
bës lygmeniu dydis ir jie yra daug iðsamesni nei kitø duome-
nø ðaltiniai. Pagal Nacionalinës sàskaitø sistemos duomenis1,
iðlaidos prekiø ir paslaugø pirkimui vyriausybës lygmeniu
sudaro 4,3% BNP2. 2004 metais nominalioji BNP vertë sudarë
2 751 075 milijonus Èekijos kronø. Tai reiðkia, kad vyriausy-
bës lygmeniu 2004 metais taikant vienà ið trijø metodø (atvi-
ràjá konkursà, vieðojo pirkimo sutarèiø sudarymà be konkur-
so, ribotà konkursà) prekëms ir paslaugoms pirkti buvo pa-
naudota 118,3 milijardo Èekijos kronø3.
1 Nustatant vieðojo pirkimo skaièius vyriausybës lygmeniu, buvo naudojama EBPO
metodika. Jos iðsamø apraðymà ir pritaikymà Èekijos Respublikai galima rasti Jak Pa-
vel „Jak m«¬it velikost trhu ve¬ejnych zakåzek?“ (Kaip nustatyti vieðøjø pirkimø rin-
kos dydá?) skaitomos atminties kompaktiniame diske „Teoriniai ir praktiniai valstybës
finansø aspektai“, Praha: VÐE (Ekonomikos universitetas), 2005, p. 33.
2 Á ðià vertæ neáeina karinës sistemos aprûpinimo sutartys.
3 Atsiþvelgiant á tai, kad „vieðøjø pirkimø rinka“ ðiuo atveju reiðkia vyriausybës
vykdomus prekiø ir paslaugø ásigijimus, bûtina pabrëþti, kad valstybinio sektoriaus pro-
dukcija sudaro nedidelæ ðios rinkos dalá.
48
David Ondråèka
Bendra prekëms ir paslaugoms ásigyti vyriausybës lygmeniu 2004 me-
tais panaudotø lëðø suma buvo 118,3 milijardo Èekijos kronø.
2. Vyriausioji audito tarnyba – tai nepriklausoma institucija, au-
dituojanti valstybës turto ir nacionalinio biudþeto vykdymo val-
dymà. Jos statusas, kompetencija, organizacinë struktûra ir veik-
la yra apibrëþta naujausios redakcijos Ástatyme Nr. 166/1993
(Rink.). Taigi Vyriausiajai audito tarnybai pavesta vykdyti val-
dymo prieþiûrà; ji taip pat disponuoja iðsamia statistika. Re-
miantis ðiais statistiniais duomenimis, galima ávertinti apytikrá
valstybës lëðø valdymo neefektyvumo lygá.
Per pastaruosius 12 jos gyvavimo metø Vyriausioji audito tar-
nyba revizavo turtà, kurio bendra vertë siekë beveik 2400 milijar-
dø Èekijos kronø. Nustatytø valdymo trûkumø vertë sudarë be-
veik 350 milijardø Èekijos kronø, t. y. apytiksliai 15% (þr. lentelæ).
Metai
Vyriausioji audito tarnyba –
Nustatyti
Nustatyti
bendra audituoto turto vertë,
trûkumai, tûkst.
trûkumai,
tûkst. Èekijos kronø
Èekijos kronø
%
2004
726 709
57 059
7,85
2003
532 717
39 592
7,43
2002
132 775
8 590
6,47
2001
159 998
38 391
23,99
2000
124 077
17 645
14,22
1999
269 747
118 282
43,854
1998
531 055
28 409
5,35
1997
205 405
62 892
30,625
1996
155 708
14 879
9,56
1995
136 417
11 617
8,52
1994
70 434
7 762
11,02
1993
53 900
1 100
2,04
Ið viso
2 372 233
349 159
14,72
Ð A L T I N I S: Vyriausiosios audito tarnybos metinës ataskaitos
4 1999 metais Vyriausioji audito tarnyba daugiausia dëmesio skyrë valstybës turto
valdymo, ypaè vykdant jo privatizavimà, skiriant subsidijas ir sudarant vieðojo pirki-
mo sutartis, auditui („ðvariø rankø iniciatyva“).
5 1997 metais Vyriausiosios audito tarnybos audite daugiausia dëmesio buvo skiria-
ma Finansø ministerijos, Transporto ir ryðiø ministerijos ir Þemës ûkio ministerijos (ypaè
Þemës fondo ir Þemës ûkio ir miðkininkystës rëmimo ir garantijø fondo) veiklai.
NEEFEKTYVIAI 2004 M. ÈR VIEÐUOSIUOSE PIRKIMUOSE NAUDOTØ VALSTYBËS LËÐØ ÁVERTINIMAS
49
Pagal Vyriausiàjà audito tarnybà, sàvoka „nustatyti trûku-
mai“ reiðkia tiesioginius ir netiesioginius valstybës turto nuos-
tolius, apskritai valstybës biudþeto lëðø nuostolius, trûkumus
sudarant sutartis ir neteisingà, neiðsamià bei dokumentais ne-
pagrástà apskaità. Toks platus apibrëþimas mums naudingas,
kadangi valstybë patiria nuostolius ne tik dël nepakankamo vie-
ðøjø pirkimø skaidrumo, bet ir dël neteisingo vertinimo, apskai-
tos ir neteisingai suraðomø sutarèiø. Remiantis nustatytø trû-
kumø ir revizuoto turto dydþio palyginimu, galima teigti, kad
valstybës lëðø ir turto valdymo neefektyvumo lygio vidurkis
sudaro 14,7%.
Iðvada
3. Finansinës iðlaidos, susijusios su ávairiais vieðojo pirkimo sutar-
èiø trûkumais, apytikriai gali bûti nustatytos apskaièiuotàjá ne-
efektyvumo koeficientà (14,7%) padauginus ið lëðø, kurios ið
valstybës sektoriaus ið esmës tokiu bûdu daugiausia patenka
privaèiam sektoriui, sumos.
14,7% Èekijos kronø x 118,3 milijardo = 17 411 milijardø Èekijos kro-
nø. 2004 metais 17,4 milijardo Èekijos kronø ið visos valstybës lëðø
sumos vyriausybës lygmeniu buvo panaudota neefektyviai.
II. Ekonominiø nuostoliø savivaldybiø
lygmeniu ávertinimas
Áþanga
Savivaldybiø lygmeniu didelë valstybës lëðø dalis panaudojama ási-
gyjant prekes ir paslaugas ið privataus sektoriaus. Tokiu bûdu nau-
dojamø lëðø efektyvumà daþniausiai lemia pasirinktas vieðojo pir-
kimo sutarèiø sudarymo metodas. Remiantis bendrosios ekonomikos
50
David Ondråèka
teorija, galima teigti, kad didþiausi nuostoliai bûtø tada, kai sprendimai
dël prekiø ir paslaugø pirkimo nëra priimami standartiniu bûdu – or-
ganizuojant konkursà (atviràjá arba ribotà) – bet vieðojo pirkimo sutar-
tis be konkurso sudarant su privaèiu subjektu arba verslo bendrove, ku-
rioje kontrolinis akcijø paketas priklauso savivaldybei.
Metodika
Dabartinës prekiø ir paslaugø pirkimo savivaldybiø lygmeniu si-
tuacijos studija atlikta siekiant nustatyti valstybës lëðø, kurios sa-
vivaldybiø lygmeniu yra neefektyviai panaudojamos neorganizuo-
jant konkursø (dël korupcijos arba nepakankamos konkurencijos),
dydá6 . Atliekant ðá tyrimà informacija apie tam tikrø paslaugø teiki-
mà (komunaliniø atliekø surinkimà, keliø prieþiûrà, vandens valymo
árenginiø paslaugas, gatviø apðvietimà, kapines, kt.) gauta ið 60 savi-
valdybiø. Imtis sudaryta taip, kad atsispindëtø esama savivaldybiø
Èekijos Respublikoje struktûra, o netipinëmis sàlygomis, pavyzdþiui,
kalnuose arba mineraliniø vandenø kurortuose esanèios savivaldybës
nebuvo átrauktos. Duomenys, susijæ su finansiniais teikiamø paslau-
gø aspektais, gauti ið ARIS informacijos sistemos, kuria galima nau-
dotis Èekijos Respublikos finansø ministerijos tinklapyje.
Remiantis skaièiavimais, paaiðkëjo, kad vienam asmeniui tenkan-
èios iðlaidos vieðosioms paslaugoms taikant kokià nors konkurso
procedûrà (atviràjá arba uþdarà konkursà) ir vieðojo pirkimo sutartis
sudarant su verslo bendrovëmis, kuriose kontrolinis akcijø pake-
tas priklauso savivaldybei, arba sutartis sudarant visiðkai be kon-
kurso, skiriasi. Patikrintø savivaldybiø atveju vidutinë kaina vienam
asmeniui neorganizuojant konkursø buvo 13,5% aukðtesnë nei juos
organizuojant. Ðiuos duomenis pritaikius visoms Èekijos Respub-
likos savivaldybëms, vidutinë ekonominiø nuostoliø suma viduti-
niðkai sudaro 12%. Taigi galima teigti, kad ekonominius nuosto-
lius savivaldybiø lygmeniu, be kitø veiksniø, sukelia ir prekiø bei
6 Pabrëþtina, kad pateikti rezultatai – tai apytikris neefektyvumo savivaldybiø lyg-
meniu ávertinimas. Skaièiuojant remtasi daugeliu supaprastinanèiø prielaidø ir todël
ðie rezultatai turëtø bûti laikomi orientaciniais ir aiðkinami, kaip orientaciniai.
NEEFEKTYVIAI 2004 M. ÈR VIEÐUOSIUOSE PIRKIMUOSE NAUDOTØ VALSTYBËS LËÐØ ÁVERTINIMAS
51
paslaugø ásigijimas ne konkurso tvarka. Remdamiesi tam tikromis
supaprastinanèiomis prielaidomis, ekonominiø nuostoliø dydá gali-
ma nustatyti paprasèiausiai apskaièiuotus koeficientus ekstrapoliuo-
jant pagal vieðøjø pirkimø rinkà, kuri yra paskirstoma jau minëtais
metodais.
Iðvada
Pagal skaièiavimus, kuriuose buvo remiamasi nacionaliniø sàskaitø
sistemos analize, bendra prekiø ir paslaugø pirkimo savivaldybiø lyg-
meniu suma 2003 metais sudarë 6,2% BNP ir galima daryti prielai-
dà, kad 2004 metais ji beveik nepasikeitë. Remiamës prielaida, kad
2004 metais savivaldybës prekiø ir paslaugø pirkimui iðleido apie
171 milijardà Èekijos kronø. Tyrimo duomenimis, apytiksliai 75%
ðiø iðlaidø tenka sudarant vieðojo pirkimo sutartis ne konkurso
tvarka arba bendrovëms, kuriose savivaldybëms priklauso kontro-
linis akcijø paketas. Jei tarsime, kad apytiksliai 12% ðiø lëðø pa-
naudojama neefektyviai, bus galima apskaièiuoti, kad nuostoliai
dël kokio nors pobûdþio konkursø nebuvimo sudaro 15 milijardø
Èekijos kronø.
2004 metais 15 milijardø Èekijos kronø ið visos valstybës lëðø sumos
savivaldybiø lygmeniu buvo panaudota neefektyviai.
III. Bendra nuostoliø suma
Bendrà nuostoliø sumà galima apskaièiuoti sudedant nuostolius vy-
riausybës ir savivaldybiø lygmenimis. 2004 metais ið visos valstybës
lëðø sumos 15 milijardø Èekijos kronø neefektyviai buvo panaudo-
ta savivaldybiø lygmeniu ir 17,4 milijardo Èekijos kronø – vyriau-
sybës lygmeniu. Bendra dël neefektyvumo arba nepakankamo skaid-
rumo patirtø nuostoliø suma 2004 metais sudarë 32,4 milijardo Èe-
kijos kronø.
52
David Ondråèka
„Transparency International“ Èekijos Respublikos
skyriaus rekomendacijos skaidrumui, sudarant
vieðojo pirkimo sutartis, padidinti
Politinës átakos ðalinimas
• Uþdrausti renkamiems atstovams (politikams) dalyvauti verti-
nimo komitetuose, sustiprinti vertinimo komitetø nariø profe-
sionalumà ir pradëti taikyti reguliarios nariø rotacijos sistemà.
• Apriboti perkanèiosios organizacijos teises nesilaikyti vertinimo
komiteto sprendimø nustatant tiksliai apibrëþtus atvejus.
• Priimti naujà vykdytinà ástatymà dël interesø konflikto.
Skaidrumo didinimas
• Kaip ámanoma labiau akcentuoti skaidrumà ir galimybæ vyk-
dyti vieðàjà kontrolæ viso vieðojo pirkimo metu.
• Átvirtinti siauresná verslo paslapties sàvokos aiðkinimà vieðaja-
me administravime.
• Nustatyti pareigà skelbti visas pasiraðytas sutartis ir jø pataisas.
• Vieðai skelbti atskirø vertinimo komiteto nariø balsavimà.
• Uþtikrinti pareigos skelbti sutartis, kuriø vertë didesnë uþ nu-
statytà ribà, vyriausybës vardu vykdymà.
Efektyvesnës kontrolës vykdymas
• Suteikti Vyriausiajai audito tarnybai ágaliojimus tikrinti regio-
nø ir savivaldybiø savivaldos kompetencijoje esantá finansø val-
dymà.
• Uþtikrinti privalomà Vyriausiosios audito tarnybos patikrini-
muose nustatytø trûkumø iðtaisymà.
• Ið naujo apibrëþti Ekonominës konkurencijos apsaugos tarny-
bos (Antimonopolinës tarnybos), kaip vieðojo pirkimo sutarèiø
sudarymo prieþiûros institucijos, vaidmená arba sustiprinti esa-
mus tarnybos gebëjimus.
NEEFEKTYVIAI 2004 M. ÈR VIEÐUOSIUOSE PIRKIMUOSE NAUDOTØ VALSTYBËS LËÐØ ÁVERTINIMAS
53
• Sutelkti dëmesá á perkanèiøjø organizacijø vidaus kontrolæ vi-
same vieðojo pirkimo sutarèiø sudarymo procese – nuo porei-
kiø planavimo iki sutarties vykdymo.
• Nustatyti taisykles iðorës konsultacinëms bendrovëms, kurios or-
ganizuoja perkanèiøjø organizacijø vieðojo pirkimo konkursus.
Prievartos priemoniø stiprinimas
• Sudaryti galimybæ pradëti naudoti kandidatø juodàjá sàraðà, ku-
ris neleistø bendrovëms, padariusioms rimtà profesinæ klaidà
arba su korupcija susijusià veikà, dalyvauti vieðøjø pirkimø
konkursuose.
• Ávesti juridiniø asmenø baudþiamàjà atsakomybæ.
54
David Ondråèka
Korupcija statybos sektoriuje
Neillas Stansbury1
Tyrimø duomenimis, statybos sektoriuje korupcija yra didesnë nei bet
kokiame kitame ekonomikos sektoriuje.2 Korupcijos mastà statybos
sektoriuje didina ðio sektoriaus dydis ir apimtys — nuo transporto in-
frastruktûros ir elektriniø iki gyvenamøjø namø statybos. Ðis sekto-
rius apima tiek valstybinio (daþnai vadinama vieðaisiais darbais), tiek
privataus sektoriaus projektus. Pagal atliktus vertinimus, pasaulinë
statybos rinka sudaro maþdaug 3 200 milijardø JAV doleriø per me-
tus. Tai yra 5–7 proc. BVP iðsivysèiusiose ir paþangiose besivystan-
èiose ðalyse ir maþdaug 2–3 proc. BVP maþesnes pajamas turinèiose
besivystanèiose ðalyse.3
Korupcijos pobûdis ir mastai smarkiai skiriasi atskirose sektoriaus
dalyse. Tam tikrose dalyse ir teritorijose korupcijos praktiðkai nëra ir
nemaþai organizacijø ir asmenø stengiasi visais bûdais jos iðvengti.
1 Neillas Stansbury yra „Transparency International“ (JK) statybos ir inþinerijos pro-
jektø direktorius. Jis yra teisininkas, kuris specializuojasi statybos ir inþinerijos pramo-
nës srityse.
2 Pagal „Transparency International“ 2002 m. kyðininkavimo indeksà (santrauka pa-
teikta 2003 m. pasaulinëje korupcijos ataskaitoje) statybos ir vieðøjø darbø sektoriuje
kyðininkavimo lygis yra aukðèiausias ir aukðtesnis nei ginklø ir naftos bei dujø sekto-
riø kartu sudëjus. Rizikos valdymo grupë atliko verslo lyderiø apklausà ðeðiose iðsi-
vysèiusiose ðalyse (Britanijoje, Vokietijoje, Honkonge, Nyderlanduose, Singapûre ir Jung-
tinëse Amerikos Valstijose), kuri taip pat parodë, kad statybos ir vieðøjø darbø sekto-
riuje labiausiai klesti korupcija. Þr. „Facing Up to Corruption“ (Londonas: Control Risks,
2002), santrauka pateikta 2004 m. pasaulinëje korupcijos ataskaitoje.
3 Jungtiniø Tautø prekybos ir plëtros konferencija (UNCTAD), Statybos paslaugø
sektoriaus reguliavimas ir liberalizavimas ir jo ánaðas á besivystanèiøjø ðaliø plëtrà
(UNCTAD, 2000), www.unctad.org/en/docs/crem12d2.en.pdf
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
55
Dauguma rangovø, besiverèianèiø korumpuota veikla, taip elgiasi ne
dël to, kad jie to nori, bet todël, kad sektoriaus ir politinës aplinkos
sàlygos verèia tai daryti.
Kodël statybos sektorius linkæs á korupcijà?
Paprastai statybos projektuose yra daug dalyviø ir sudëtinga sutar-
èiø sudarymo struktûra. 1 pav. pateikta viena galima (supaprastinta)
elektrinës statymo sutarties sudarymo struktûra. Kiekviena linija reið-
kia sutartá tarp dviejø dalyviø (bendroviø, vyriausybiø, bankø ir kt.).
Statant elektrinæ uþsakovas arba savininkas paprastai bus vyriau-
sybë arba valstybinë institucija. Projekto planavimo etape uþsakovas
samdo konsultantus ir inþinierius (þr. paveikslëlio deðinëje virðutinë-
je dalyje) atlikti galimybiø studijas, poveikio aplinkai vertinimà ir ki-
tas planavimo uþduotis. Uþsakovas taip pat ieðko lëðø projektui, su-
darydamas sutartis su komerciniais, plëtros bankais ir tarptautinëmis
1 PA V. Supaprastinta sutarèiø sudarymo struktûra elektrinës statybai
56
Neillas Stansbury
finansinëmis institucijomis (þr. paveikslëlio kairëje virðutinëje dalyje).
Po vieðojo konkurso, organizuoto pagal atitinkamas vieðøjø konkur-
sø taisykles, uþsakovas paskelbia pagrindiná laimëtojà ir pasiraðo su-
tartá su viena bendrove (toliau – pagrindinis rangovas).
Pagrindinis rangovas daþniausiai bûna privataus sektoriaus staty-
bos arba inþinerinë bendrovë, kuri gali pagrindinius projekto etapus
ágyvendinti subrangos bûdu, pasiraðydama sutartis pagal savo taisyk-
les. Subrangovai taip pat dalá savo darbø gali atlikti subrangos bûdu,
o subsubrangovai gali pirkti árangà ir medþiagas ið tiekëjø arba pasi-
raðyti kitas subrangos sutartis.
Ðie statybos projektø bruoþai daro juos ypaè paþeidþiamus korup-
cijos atþvilgiu:
1. Projektø dydis. Statybos darbø projektø apimtys bûna ávairios,
taèiau infrastruktûros projektai daþnai bûna ypaè dideli. Uþtvan-
kø, elektriniø, pramonës gamyklø ir keliø statybos kainos gali
siekti milijardus doleriø. Didelius kyðius ir iðpûstus reikalavimus
lengviau paslëpti vykdant didelius, o ne maþus projektus.
2. Projektø unikalumas. Dauguma dideliø statybos projektø yra
vienkartiniai, todël sunku lyginti jø sànaudas, o sykiu lengviau
iðpûsti iðlaidas arba paslëpti kyðius.
3. Vyriausybës dalyvavimas. Daugumà infrastruktûros projektø
vykdo vyriausybës. Netgi privatizuotiems projektams reikalin-
gas vyriausybës sutikimas dël planavimo darbø arba sutartys
apmokëti galutinio produkto naudojimà. Statybos pramonë yra
smarkiai reguliuojama tiek nacionaliniø vyriausybiø, tiek vie-
tos valdþios institucijø lygmeniu. Daþnai reikia daugybës lei-
dimø. Ten, kur nëra pakankamai vyriausybës pareigûnø elge-
sio kontroliavimo priemoniø, jie dël savo galios ir projektø
struktûrinio ir finansinio sudëtingumo gana lengvai gali iðsirei-
kalauti kyðius.
4. Daugybë sutartiniø ryðiø. Kadangi jau parodyta projekto struk-
tûra gali turëti daugybæ variantø, tai sutartiniai santykiai gali
turëti daugiau nei 1000 ryðiø, priklausomø nuo kitø sutartiniø
ryðiø ðioje grandinëje. Kiekvienas ryðys suteikia kaþkam gali-
mybæ duoti kyðá uþ pasiraðytà sutartá. Be to, darbai ir paslau-
gos atliekami uþ tam tikrà mokestá, susijusá su kiekvienu su-
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
57
tartiniu ryðiu. Kiekvienas darbas ir kiekvienas mokëjimas su-
teikia tolesnes galimybes kyðio davimui uþ didesnës apimties
darbø patvirtinimà, uþ darbø su defektais patvirtinimà, termi-
nø pratæsimà arba greitesná apmokëjimà.
5. Daugybë etapø apsunkina projekto prieþiûrà. Paprastai pro-
jektai turi keletà skirtingø etapø, o kiekvienas etapas skirtingas
vadovø grupes. Uþbaigtas darbø etapas turi bûti perduotas ran-
govams, atliksiantiems kità darbø etapà. Pavyzdþiui, elektrinës
projektas gali turëti ðiuos etapus: paklausos nustatymas, elek-
trinës rûðies parinkimas (hidroelektrinë, kûrenama anglimis,
nafta, dujomis), projektavimas, kasybos darbai, pamatai, inþi-
neriniai darbai, statybos darbai, árangos gamyba, árangos mon-
tavimas, paleidimas ir eksploatavimas. Netgi jei vienas rango-
vas imasi atlikti visus projekto etapus, paprastai skirtingi dar-
bai atliekami atskirø subrangovø, todël projektà sunku kontro-
liuoti ir priþiûrëti.
6. Projektø sudëtingumas. Dël projektø sudëtingumo daþnai ry-
ðiai tarp rangovø ir ávykiø yra neaiðkûs. Daþnai þmonës kartu
vykdydami projektà neþino arba nesutinka, kodël kaþkas buvo
atlikta netinkamai arba kodël buvo virðytas biudþetas. Todël
lengviau kaltinti kitus ir reikalauti mokëjimo, netgi kai ðie rei-
kalavimai yra nepagrásti. Kyðius ir iðpûstus reikalavimus leng-
va paslëpti ir kaltæ suversti kitiems veiksniams, t.y. prastas pro-
jektavimas arba vadovavimas. Dël projektø sudëtingumo atsi-
randa prieþasèiø duoti kyðius, kadangi sprendimai dël prieþas-
èiø ir pasekmiø ir iðlaidos dël jø gali turëti didþiulá poveiká.
7. Projektø retumas. Dideli projektai yra nereguliarûs. Konkursø
ðiems projektams vykdyti laimëjimas gali bûti svarbus rangovø
iðgyvenimui arba pelningumui, todël jie skatinami duoti kyðius.
8. Paslëpti darbai. Daugumà statybos elementø galiausiai pasle-
pia kiti elementai. Plieninius statybos elementus paslepia beto-
nas, mûrijimo darbus – tinkas, inþinerinius elementus – korpu-
sai, o stogo elementus – apkala. Statybos pramonë yra labai pri-
klausoma nuo asmenø, kurie patvirtina darbø tinkamumà prieð
juos paslepiant. Kai darbas paslëptas, patikrinti, ar jis atliktas
pagal standartus, gali daug kainuoti arba bûti labai sunku. Ðios
58
Neillas Stansbury
sànaudos ir sunkumai skatina rangovus dirbti su defektais ar-
ba naudoti blogesnes medþiagas bei duoti kyðá atitinkamam pa-
reigûnui, kad ðis patvirtintø, jog darbai buvo atlikti pagal spe-
cifikacijas.
9. Slaptumas. Statybos pramonëje nëra skaidrumo. Iðlaidos yra ne-
skelbiamos, netgi jei naudojami valstybës pinigai. Visuomenës
interesai pralaimi prieð komerciná konfidencialumà. Paprastai
buhalteriniø dokumentø patikrinimai, kurie galëtø atskleisti ne-
teisëtus veiksmus, neatliekami.
10. Nusistovëjæ nacionaliniai interesai. Daþnai vietos ir naciona-
linës bendrovës turi nusistovëjusias pozicijas savo rinkoje, ku-
rios buvo átvirtintos kyðiais. Tarptautinëms bendrovëms, norin-
èioms áeiti á ðias rinkas, gali bûti neámanoma laimëti konkursø,
jei neduos kyðiø.
11. Statybos pramonæ valdo ne viena organizacija. Statybos pra-
monë apima daugybæ profesijø, specialistø ir rangovø, kuriø
skirtingi ágûdþiai, sàþiningumas ir prieþiûra. Tai architektai, in-
þinieriai, ekspertai, apskaitininkai ir teisininkai, maðinø opera-
toriai, montuotojai, mûrininkai, elektrikai ir santechnikai. Ran-
govai turi iðmanyti kasybos darbus ir apðiltinimà, generatorius
ir auðinimo sistemas. Kiekvienos profesijos darbuotojas gali pri-
klausyti skirtingoms profesinëms asociacijoms, kuriø skirtingi
elgesio kodeksai ir skirtingas ðiø kodeksø laikymosi lygis. Vie-
na organizacija negali prisiimti visos atsakomybës.
12. Teisinio audito stoka. Pagrindiniams infrastruktûros projek-
tams skiriamø lëðø apimtys turi didelæ átakà finansavimo insti-
tucijoms, sprendþianèioms, ar vykdyti projektà ir kurios ben-
drovës laimës konkursà. Didesnæ dalá lëðø skiria komerciniai ir
pasauliniai ar regioniniai plëtros bankai, tuo tarpu vyriausybës
finansuojamos eksporto kredito agentûros gali patvirtinti rizi-
kingus tarptautinius projektus. Jos daþnai neatlieka statybos
projektø dalyviø teisinio audito ir taip leidþia korupcijai toliau
klestëti.
13. Sàþiningumo kaina. Keista, kad tiek daug þmoniø, dirbanèiø
statybos sektoriuje, arba priima esamà padëtá, arba nededa jo-
kiø pastangø jai pakeisti. Kyðininkavimas ir melavimas yra taip
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
59
ásiðaknijæ, kad daþnai priimama kaip norma. Daþnai kyðis yra
laikomas áprastomis verslo iðlaidomis ir daugelis bendroviø ti-
kisi átraukti já á sutarties kainà. Kadangi dauguma statybos ben-
droviø paprastai moka kyðius arba meluoja, bet kuriai kitai ben-
drovei elgtis sàþiningai gali daug kainuoti, nes ji rizikuotø pra-
laimëti maþiau skrupulingiems konkurentams. Todël daug ben-
droviø atsiduria uþburtame rate – daugelis, nenoriai gindamo-
si nuo kitø bendroviø korupcinës veiklos, paèios pradeda taip
elgtis. Vis dëlto tam tikros verslo ir statybos pramonës asocia-
cijos imasi priemoniø pakeisti esamà padëtá (þr. 1-à pavyzdá).
Korupcijos statybos sektoriuje mechanizmai4
Korumpuota veikla sutinkama kiekviename statybos projektø etape:
planavimo ir projektavimo, konkursø ir statybos procese ir projektø
eksploatavimo ir aptarnavimo, uþbaigus statybos darbus.
Korupcija planavimo ir projektavimo etapuose
Planavimo ir projektavimo etapuose korupcija gali sudaryti sàlygas pra-
dëti projektus, kuriø tinkamumo naudoti terminas arba kainos netei-
singai apskaièiuotos. Korupcija gali sudaryti sàlygas nereikalingiems
projektams patvirtinti. Tam tikrais atvejais projektai suvokiami kaip ko-
rupcijos priemonës ir be ðios motyvacijos nepraeitø netgi planavimo
etapo. Kitais atvejais projektai sustabdomi planavimo etape dël kritið-
ko poveikio aplinkai vertinimo, pavyzdþiui, nebuvo sumokëtas kyðis.
Daugelá projektø reikia patvirtinti, ir tai paprastai priklauso nuo
vieno arba dviejø valstybës pareigûnø. Vykdytojai arba rangovai gali
duoti kyðius, siekdami gauti leidimus planavimui. Valstybiniø staty-
bos projektø patvirtinimas taip pat gali priklausyti nuo paramos ið-
rinktiems politikams nacionaliniu arba vietiniu lygiu. Tokiais atvejais
4 „Transparency International“ korupcijà apibrëþia kaip „piktnaudþiavimà suteik-
ta galia privaèiais tikslais“.
60
Neillas Stansbury
vykdytojai ir rangovai turi galimybæ nusipirkti paramà savo projek-
tui, skirdami lëðø politikams, jø partijoms arba jø mëgstamais labda-
ros tikslais.
Kartais vykdytojai gali duoti kyðius uþsakovà konsultuojanèiam in-
þinieriui, o ne uþsakovo atstovui. Konsultuojantis inþinierius (gali bûti
stambi tarptautinë bendrovë), kuris rengia projektà uþsakovui, yra áta-
kingas, kadangi inþinierius gali sudaryti projektà palankiai vertinda-
mas konkreèias rangovo technologijas. Tam tikrais atvejais taip pro-
jektuojama sàþiningai tikint, kad tam tikra technologija yra geriausia.
Kitais atvejais taip daroma uþ kyðá arba paþadëtà naujà darbà.
Korupcija konkursø etape
Kyðininkavimas
Kyðininkavimas, susijæs su konkursø laimëjimu, yra akivaizdþiausia
korupcijos forma, ypaè kai sutartys sudaromos stambiems darbams
atlikti. Paprastai rangovas moka uþsakovo atstovui tam tikrà mokes-
tá, kad bûtø uþtikrintas sutarties pasiraðymas su juo. Tam tikrais at-
vejais rangovas duoda kyðá konsultuojanèiam inþinieriui, kuris pata-
ria uþsakovui, kad kyðá davusiojo pasiûlymas yra geriausias. Kyðis tiek
uþsakovui, tiek konsultuojanèiam inþinieriui gali bûti duodamas tie-
siogiai, nors daþnai duodamas per tarpininkus siekiant uþslëpti tapa-
tybæ ir tikslà.
• Agentai. Daþniausiai sutinkama tarpininko forma yra agentas.
Rangovas paskiria agentà, kuris turi ryðiø su uþsakovo atstovu
arba su atitinkamos ðalies vyriausybe. Rangovas moka agentui
tam tikrà procentà nuo sutarties kainos, kai laimi konkursà.
Agentas perduoda dalá uþmokesèio uþsakovo arba vyriausybës
atstovui uþ tai, kad rangovas laimëtø konkursà. Paprastai mo-
kama uþsienio valiuta á ofðorinæ sàskaità. Rangovai slepia ky-
ðius oficialiose sutartyse, kuriose nurodomos agento darbø ap-
imtys. Daþnai darbø apimtys bus neteisingos arba perdëtos ir
atlygio dydis daug didesnis nei agento atliktø teisëtø paslaugø
vertë.
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
61
• Bendros ir antrinës ámonës. Vienose ðalyse eksporto kredito
agentûrø, bankø ir auditoriø atliekamas teisinio audito lygis yra
þemesnis nei kitose. Kai rangovas pateikia pasiûlymà kaip tarp-
tautinës bendros ámonës ið keleto ðaliø dalis, bendra ámonë ga-
li agentûrai padëti sudaryti sutartá ir sumokëti komisinius toje
ðalyje, kur jie tikriausiai nebus rasti. Panaðiai yra ir tuo atveju,
jei rangovas yra daugiaðalës grupës dalis – komisinius gali su-
mokëti antrinë bendrovë toje ðalyje, kur jie nebus rasti. Rango-
vas antrinei bendrovei gràþins tà sumà, apmokëdamas uþ ne-
teisingai nurodytas paslaugas arba padidintos vertës paslaugas.
• Subrangovai. Rangovas taip pat gali perduoti kyðá, sudaryda-
mas slaptà subrangos sutartá. Pavyzdþiui, subrangovas gali su-
tikti suteikti rangovui árangà ir medþiagas uþ tam tikrà uþmo-
kestá, taèiau realiai nesuteiks paslaugø arba suteiks daug ma-
þesnës vertës paslaugas nei jø sutarta kaina. Tada uþmokesèio
likutis gali bûti perduotas atitinkamai ðaliai kaip kyðis.
1 P A V Y Z D Y S. Veiklos perspektyva: sàþiningumo skatinimas inþi-
nerinio konsultavimo sektoriuje
Jorge Diaz Padilla1
Visame pasaulyje inþinerinis konsultavimas ágyja vis daugiau svarbos.
Tarptautinës inþinieriø konsultantø federacijos (FIDIC)2 vertinimu, ðià
rinkà sudaro beveik 500 milijardø JAV doleriø per metus uþ konsultavi-
mo paslaugas, kuriø daugiau kaip pusæ suteikia nepriklausomos privaèios
konsultavimo bendrovës. Uþsakovai vis daþniau reikalauja uþtikrinti, kad
konsultavimo bendrovës dirbtø nekorumpuotoje aplinkoje, ypaè kai kalba-
ma apie vyriausybës pirkimus.
1 Ðis straipsnis yra paremtas FIDIC Sàþiningumo valdymo grupës, kuriai pirminin-
kavo Felipe Ochoa, ir Bendros darbo grupës sàþiningumo klausimais sukurtos prie FI-
DIC, dalyvaujant Pasaulio bankui, Amerikos plëtros bankui ir Amerikos konsultantø
federacijai (FEPAC), darbu. Jorge Diaz Padilla yra FIDIC iðrinktas prezidentas.
2 FIDIC, Fédération Internationale des Ingénieurs-Conseils, yra pasaulinë organi-
zacija, atstovaujanti tarptautiniam inþinerinio konsultavimo sektoriui. Ji buvo ásteigta
1913 metais ir jos pagrindinë bûstinë yra Þenevoje. Ði organizacija atstovauja daugiau
kaip 30 000 bendroviø ið 70 ðaliø.
62
Neillas Stansbury
Dauguma konsultavimo bendroviø deda visas pastangas, kad nustaty-
tø ir ágyvendintø kovos prieð korupcijà politikà. Taèiau ðie metodai yra da-
liniai. Trûksta sàþiningumo pagrindinës linijos, kuri galëtø sujungti ir pa-
keisti atskirus sàþiningumo uþtikrinimo veiksmus tuo, kà FIDIC vadina ið-
baigta Veiklos sàþiningumo valdymo sistema (VSVS) su oficialiomis pro-
cedûromis, skirtomis nustatyti galimà rizikà, uþkirsti kelià ir kovoti prieð
korupcijà bei ágyvendinti veiklos sàþiningumo politikà kiekvienam organi-
zacijos projektui. Rekomendacijos veiklos sàþiningumo valdymui konsulta-
vimo sektoriuje ir FIDIC politika sàþiningumo klausimais buvo iðleista 2001
metais, o Veiklos sàþiningumo valdymo mokymo vadovas – 2002 metais.
Nuo tada daug bendroviø sukûrë ir ágyvendino VSVS pagal FIDIC reko-
mendacijas ir kai kurios gavo sertifikatus pagal ISO 9000 standartà.
Pagrindiniai VSVS kûrimo ir ágyvendinimo etapai:
1. Elgesio kodekso rengimas. Norint uþtikrinti ásipareigojimus svar-
bu, kad direktoriø valdyba ir vyresnioji vadovybë sukurtø elgesio ko-
deksà, kuris bûtø aiðkus, paprastas ir lengvas perduoti ir taikyti.
2. Veiklos sàþiningumo politikos formulavimas. Rekomendacijos
reikalavimai sàþiningumo politikai daugiausia yra paremti OECD
Konvencija dël kovos su kyðininkavimu ir FIDIC Etikos kodeksu. Sà-
þiningumo politika remiasi faktu, kad korupcija gali bûti paðalinta tik
tarpusavio sàþiningumu ir dorumu. Sàþiningumas suprantamas kaip
laisvë nuo sukèiavimo arba melo, o dorumas – kai bendrovë atsisako
gauti arba turëti to, kas sàþiningai jai nepriklauso. Politika turi atitikti
visas vietos taisykles ir norminius aktus bei bendrovës elgesio kodek-
sà. Sàþiningumo politika turi bûti pagrásta dokumentais, ágyvendin-
ta, perduota bendrovës darbuotojams ir uþ jos ribø bei pavieðinta.
3. Atstovo skyrimas. Atstovu turi bûti paskirtas bendrovës vadovy-
bës vyresnysis narys, kad uþtikrintø visø VSVS reikalavimø laiky-
màsi. Taip pat gali bûti iðrinktas personalo narys ryðiams tarp va-
dovybës ir konsultantø.
4. VSVS reikalavimø nustatymas. Reikalavimuose daugiausia dëme-
sio turi bûti skiriama tiems procesams bendrovëje, kurie yra labiau-
siai paþeidþiami korupcijos atþvilgiu. Reikalavimai turi priklausyti
nuo bendrovës dydþio ir struktûros, jos konsultavimo paslaugø po-
bûdþio, vietos ir nacionaliniø teisiniø aktø ir rinkos jëgø bei visø
dalininkø lûkesèiø ir reikalavimø.
5. Esamos praktikos analizë ir vertinimas. Turi bûti ávertinta, kaip
dabar bendrovë sprendþia kovos su korupcija klausimus. Turi bûti
nustatytos dabartinës praktikos neatitiktys VSVS reikalavimams.
6. VSVS ágyvendinimo priemonës. Konsultavimo bendrovë turi nau-
doti ðias priemones VSVS planuoti ir ágyvendinti: elgesio kodeksà, sà-
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
63
þiningumo politikà, vaidmenø, atsakomybës ir ágaliojimø nustatymà,
pagrindiniø procesø veiklos sàþiningumo procedûras (pasiûlymo pa-
teikimui ir deryboms, projekto parengimui ir pateikimui, projekto me-
dþiagai), apskaitos struktûrà, vykdymo priemones ir verslo sàþiningu-
mo deklaravimà metinëje ataskaitoje. Bendrovë taip pat turi nustaty-
ti savo subkonsultantø ir iðoriniø konsultantø vertinimo tvarkà, rem-
damasi jø sàþiningumo politika ir vesti dokumentacijà dël jø ásiparei-
gojimø verslo sàþiningumui valdyti.
7. Dokumentacija. VSVS turi bûti pagrásta dokumentais, kad bûtø ga-
lima pateikti árodymus, jog visi procesai, galintys turëti átakos bendro-
vës teikiamø paslaugø sàþiningumui, buvo numatyti. Labai svarbu do-
kumentacijos apimtys, kadangi, jei dokumentø bus per daug, sumaþës
personalo ir vadovybës susidomëjimas naudoti ðias procedûras. VSVS
turëtø bûti registruojama bendrame Verslo sàþiningumo vadove ir, jei
reikia, reikðmingiems projektams, Projektø sàþiningumo registracijos
byloje.
8. Dabartinës praktikos analizë. VSVS turëtø nustatyti veiksmus,
kuriø reikëtø imtis, jei nesilaikoma veiklos sàþiningumo politikos. Pa-
sitvirtinus korumpuotai veiklai, darbuotojà galima áspëti, laikinai su-
stabdyti jo darbà arba atleisti ið bendrovës.
Kai VSVS veikia tinkamai ir konsultavimo bendrovë yra tikra, kad lai-
komasi rekomendacijø, bendrovë turi pradëti vertinimo procesà, jog uþtik-
rintø nuolatinæ atitiktá. Ðá procesà gali sudaryti: pirmosios ðalies vertinimas,
kai vadovybë ir personalo atstovai vertina VSVS, antrosios ðalies vertinimas,
paremtas klientø atsiliepimais, arba treèiosios ðalies vertinimas, kurá atlie-
ka nepriklausoma institucija. Jei atliekamas iðorinis vertinimas, jis gali bû-
ti ISO 9001:2000 kokybës sertifikavimo proceso dalimi.
Ateityje gali bûti sukurtas naujas ISO standartas patvirtinti, kad ben-
drovë turi veikianèià veiklos sàþiningumo sistemà. Toks standartas netu-
rëtø bûti pritaikytas konkreèiai pramonës srièiai. FIDIC patirtis sàþinin-
gumo valdymo srityje gali padëti parengti sàþiningumo standartà visai
statybos pramonei arba netgi kitiems veiklos sektoriams.
Daugeliu atvejø rangovas visiðkai nenorëtø mokëti kyðio, bet uþ-
sakovo atstovas arba agentas praneða, kad be kyðio konkurso nelai-
mës. Kartais tai vadinama turto prievartavimu. Kitais atvejais pats ran-
govas inicijuoja uþmokestá. Rangovas gali prieiti prie uþsakovo arba
vyriausybës atstovo ir papraðyti suteikti teisæ derëtis dël sutarties be
konkurencijos uþ duotà kyðá. Konkurso nebuvimas tikriausiai ir pa-
kels kainà, ir iðplës darbø apimtis.
64
Neillas Stansbury
Rangovas gali inicijuoti kyðio davimà, nes þino, kad jo konkuren-
tai konkurso metu tikriausiai pasiûlys kyðius, todël jis taip pat turi tà
padaryti, kad bûtø vienodos þaidimo taisyklës. Taèiau „Transparen-
cy International“ sukurta nauja priemonë – Sàþiningumo paktas – su-
griauna ðià logikà, kadangi ápareigoja visus konkurso dalyvius susi-
laikyti nuo kyðiø davimo (þr. 2-à pavyzdá).
Konkurso procesui gali pakenkti tarptautinis spaudimas. Pavyz-
dþiui, iðsivysèiusios ðalies vyriausybë gali daryti poveiká besivystan-
èios ðalies vyriausybei, kad uþtikrintø, jog iðsivysèiusios ðalies ben-
drovë laimëtø konkursà, netgi jei tai ne pigiausias arba ne geriausias
variantas. Toks spaudimas gali turëti daugybæ formø, áskaitant para-
mos pasiûlymus, ginklø sandorius arba susitarimus remti vyriausy-
bës praðymus prisijungti prie tarptautiniø organizacijø. Tam tikrais at-
vejais stengiamasi nuslëpti ðá spaudimà, o kitais atvejais – jis neátikë-
tinai atviras.
2 P A V Y Z D Y S. Sàþiningumo paktas atskleidþia Meksikos elektros
konkurso uþkulisius
„Transparencia Mexicana“
„Transparency International“ sukurto Sàþiningumo pakto (SP) tikslas yra
uþkirsti kelià korupcijai vieðuosiuose pirkimuose. Já sudaro sutartis tarp
vyriausybës arba jos ministerijos ir visø konkurso dalyviø dël vieðojo sek-
toriaus sutarties. Pagal ðá paktà abi ðalys sutaria nemokëti, nesiûlyti, ne-
reikalauti arba nepriimti kyðiø, arba slapta nesitarti su konkurentais sie-
kiant laimëti konkursà, arba neplëtoti ðios veiklos vykdant pasiraðytà su-
tartá. Konkurso dalyviai turi parodyti visus jø sumokëtus komisinius ir
panaðias iðlaidas bet kam, susijusiam su sutartimi. Paþeidimø atveju tai-
komos ðios sankcijos: sutarties netekimas arba atsisakymas suteikti, pasiû-
lymo arba su tuo susijusios veiklos netekimas, atsakomybë uþ padarytà
þalà ir átraukimas á juoduosius sàraðus. Vyriausybës darbuotojams gali
bûti taikomos baudþiamosios, civilinës arba drausminës nuobaudos. Sàþi-
ningumo paktas leidþia bendrovëms susilaikyti nuo kyðininkavimo, þinant,
kad jø konkurentai turi laikytis tø paèiø taisykliø. Tai leidþia vyriausy-
bëms sumaþinti dideles korupcijos iðlaidas pirkimø, privatizavimo ir li-
cencijavimo srityse.
„Transparency International“ skyrius Meksikoje „Transparencia Me-
xicana“ nuo 2001 metø iki ðio straipsnio raðymo momento sudarë 15 Sàþi-
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
65
ningumo paktø ir dar 12 laukia savo pasiraðymo eilës. Meksikos sàþinin-
gumo paktas vadovaujasi tais paèiais principais kaip ir „Transparency In-
ternational“ Sàþiningumo paktas, taèiau ten átraukti papildomi bruoþai, ku-
rie turëtø padidinti pilieèiø dalyvavimà sutarèiø sudarymo procese. Pagrin-
dinis skirtumas yra tas, kad Meksikos Sàþiningumo pakte yra vadinamasis
„socialinis liudytojas“, kurio pareigos – priþiûrëti procesà. Socialiná liudy-
tojà paskiria „Transparencia Mexicana“. Jis turi bûti nepriklausomas tech-
ninis ekspertas ir turëti gerà reputacijà savo veiklos srityje. Jis turi parengti
galutinæ ataskaità, kurioje pateikiami pastebëjimai ir rekomendacijos apie
procesà, kriterijø, atitinkanèiø reikalavimus, konkurso dalyviams apþval-
ga, konkurso dalyviø veiklos srities vertinimas ir perkanèiosios organizaci-
jos priimtø sprendimø loginio pagrindimo vertinimas.
Sàþiningumo pakto praktinio pritaikymo pavyzdþiu galëtø bûti 2002
metais organizuotas konkursas 1 228 GWh El Cajón hidroelektrinës sta-
tybai, kuris buvo vadinamas Meksikos svarbiausiu infrastruktûros projektu
ðá deðimtmetá. Pirmà kartà federalinë vyriausybë per Federalinæ elektros
komisijà leido pilietinës visuomenës organizacijai stebëti energetikos sek-
toriaus konkurso procesà, nors ði sritis nuo senø laikø Meksikoje buvo
laikoma viena ið labiausiai korumpuotø.
Sàþiningumo paktas galiojo nuo 2002 metø rugpjûèio mënesio iki 2003
metø birþelio mënesio. Visø pirma reikëjo paskirti socialiná liudytojà ste-
bëti procesà. Tada, kaip konkurso dalyvavimo sàlyga, konkurso dalyviø bu-
vo papraðyta pateikti „Transparencia Mexicana“ vienaðalius sàþiningu-
mo pareiðkimus. Juos pasiraðë konkurse dalyvaujanèiø konsorciumø aukð-
èiausiojo lygio darbuotojai. Ðiuos pareiðkimus taip pat pateikë Federali-
nës elektros komisijos ir visi vyriausybës pareigûnai, tiesiogiai susijæ su
konkurso procesu. „Transparencia Mexicana“, vykdydama Sàþiningumo
paktà, susitiko su kiekvienu konkurso dalyviu ir teiravosi, kurioje, jø ma-
nymu, proceso dalyje gali bûti daugiausia neatitikimø. Respondentai la-
biausiai nerimavo dël sàþiningo jø pasiûlymø vertinimo.
31 bendrovë nusipirko konkurso proceso vadovà. Ið jø 21 nepateikë pa-
siûlymo, o likusios pasidalijo á tris konsorciumus, kurie pateikë pasiûly-
mus. Pasiûlymai buvo vertinti techniniu ir ekonominiu poþiûriais. Tech-
niniu poþiûriu buvo vertinama, ar pasiûlymai atitinka pateiktus reikala-
vimus, o ekonominiu poþiûriu buvo paprasèiausiai þiûrima, kurio pasiû-
lymo kaina maþiausia. Remiantis vertinimais, konkursà laimëjo konsor-
ciumas, kurá sudarë „Constructora Internacional de Infraestructura“,
„Promotora e Inversora Adisa“, „Ingenieros Civiles Asociados“, „La Pe-
ninsular Compañia Constructora“ ir „Energomachexport-Power Machi-
ne“. Buvo pasiûlyta 748 milijonø JAV doleriø sutarties kaina, maþesnë
nei projektui skirtas vyriausybës 812 milijonø JAV doleriø biudþetas.
66
Neillas Stansbury
Skundø nagrinëjimo procesas
Konkurso metu „Transparencia Mexicana“ elektroniniu paðtu gavo skun-
dà apie tariamà neatitikimà, kad Federalinë elektros komisija suteikë konfi-
dencialià informacijà vienam konkurso dalyviui likus penkiems mënesiais iki
vieðojo konkurso. „Transparencia Mexicana“ kvietë skundo pateikëjà susi-
tikti, bet negavo ið jo atsakymo. „Transparencia Mexicana“ taip pat praðë
Federalinæ elektros komisijà pateikti pasiaiðkinimà. Komisija atsakë, kad ji in-
ternete paskelbë informacijà apie El Cajono projektà likus keliems mënesiams
iki konkurso, praðydama ið suinteresuotø ðaliø atsiliepimø apie ðá projektà.
Në vienas konkurso dalyvis nepateikë skundø nei dël kvalifikaciniø kri-
terijø, nei dël konkurso proceso teisinës pusës. Ðio straipsnio raðymo me-
tu „Transparencia Mexicana“ neturëjo duomenø apie jokius skundus, ku-
rie dar bûtø likæ neiðnagrinëti.
Kiti þingsniai
„Transparencia Mexicana“ dalyvavimas El Cajono konkurso procese – tai
nedidelis atvirumo þingsnis á sektoriø, kuris buvo uþdaras pilietinei vi-
suomenei ir patyrë þalos dël átarimø korupcija.
Ði patirtis taip pat padeda nustatyti Sàþiningumo pakto tam tikrus ap-
ribojimus. Nors Sàþiningumo paktas gali padëti uþtikrinti nekorumpuotà
konkurso procesà, taèiau nëra garantijos, kad pradëjus vykdyti projektà
neatsiras neatitikimø ir neetiðkø sprendimø, galinèiø sudaryti sàlygas ma-
siniam iðlaidø virðijimui. Federalinë vyriausybë turi leisti pilietinei visuo-
menei priþiûrëti ne tik konkurso procesà, bet ir vieðøjø darbø projekto vyk-
dymà, laikantis sutarties sàlygø.
Nors ðie pavyzdþiai daugiausia susijæ su stambiomis sutartimis, tie
patys principai taikomi visø sutarèiø sudarymui. Tiekëjas gali duoti
100 JAV doleriø kyðá bendrovës pirkimø vadybininkui uþ nedidelæ tie-
kimo sutartá arba pagrindinis rangovas gali sumokëti 50 milijonø JAV
doleriø vyriausybës atstovui uþ sutarties dël stambaus infrastruktû-
ros projekto pasiraðymà.
Apgaulë ir slapti susitarimai
Apgaulë ir slapti susitarimai konkursø metu gali turëti ávairiø formø,
taèiau paprastai tai bûna susijæ su karteliu:
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
67
• tariamai konkuruojanèiø rangovø grupë gali slapta sutarti tar-
pusavyje dalytis bûsimus projektus, siekdami iðlaikyti dideles
kainas. Jie pasirenka laimësiantá konkurso dalyvá tam tikram
projektui ir nustato konkurso dalyvio pateikiamà pasiûlymo kai-
nà. Jie visi dalyvauja konkurse, bet siûlo didesnes kainas nei
jø iðrinktas rangovas, kurá uþsakovas pasirenka dël pigiausio
pasiûlymo. Taip uþsakovas priverèiamas tikëti, kad konkurso
metu buvo tikra konkurencija.
• Grupë konkurse dalyvaujanèiø rangovø gali slapta susitarti, kad
kiekvienas átrauks á savo pasiûlymà ið anksto sutartà sumà, kuri
atitinka visø konkurso dalyviø konkurso bendras iðlaidas. Jie
ið anksto neiðrenka dalyvio, laimësianèio konkursà, bet atvirai
konkuruoja. Laimi bet kuris konkurso dalyvis, o likusieji pasi-
dalija ið anksto sutartà sumà kaip pralaimëjusiojo mokestá.
• Medþiagø tiekëjø grupë gali slapta susitarti nustatyti minima-
lià jø tiekiamø medþiagø kainà. Netgi kai konkursas vykdomas
pagal konkurencijos taisykles, kainos bus didesnës nei esant tik-
rai konkurencijai.
Daþnai ðiuos susitarimus lydi kyðininkavimas. Pavyzdþiui, kyðis
gali bûti duodamas uþsakovo atstovui siekiant gauti vidinæ informa-
cijà apie numatomà biudþetà arba apriboti konkurso dalyviø skaièiø.
Korupcija statybos metu
Kyðininkavimas
Kyðininkavimas nesibaigia laimëjus konkursà. Pasiraðius sutartá yra
daug veiksmø, kurie gali turëti reikðmingà finansiná poveiká konkur-
so dalyviams ir todël gali bûti duodami kyðiai:
1. Susitarimas dël sutarties pakeitimø. Labai retai sutartis vyk-
doma tiksliai tos paèios formos kaip buvo pradþioje sutarta. Gali
bûti reikalingi projekto ar statybos metodø pakeitimai dël klai-
dø pradiniame projekte, esamø aplinkybiø (pvz., neþinomos dir-
voþemio sàlygos) arba uþsakovo sprendimo pakeisti reikalavi-
68
Neillas Stansbury
mus, pradëjus projektà vykdyti. Projekto ar metodo pakeitimai
atsispindi sutarties variantuose arba pakeitimø ásakymuose. Pa-
prastai pakeitimai kainuoja, kadangi dalis sutartø darbø gali bû-
ti atlikta be reikalo, gali reikëti uþsakyti naujus dalykus arba
reikalinga papildoma darbo jëga ar medþiagos. Todël sutarèiø
pakeitimai sudaro sàlygas kyðininkavimui tarp rangovo ir uþ-
sakovo atstovo arba architekto ar inþinieriaus, atsakingo uþ pa-
keitimo ir jo iðlaidø patvirtinimà. Stambûs infrastruktûros pro-
jektai gali turëti tûkstanèius pakeitimø, kuriø kainos gali bûti
nuo keliø ðimtø iki keleto milijonø doleriø. Iðlaidø poveikis jau-
èiamas ne tik pagrindinës sutarties lygiu. Dël sutarèiø sudary-
mo sudëtingos struktûros dideliuose statybos projektuose pa-
keitimø poveikis ir iðlaidos turi bûti sutartos tarp visø susiju-
siø dalyviø, o tai sudaro daugybæ galimybiø kyðininkavimui.
2. Atidëtø kyðiø slëpimas. Pakeitimai sudaro sàlygas paslëpti ati-
dëtus kyðius. Rangovas gali laimëti konkursà, pateikæs maþiau-
sios kainos pasiûlymà ir neátraukæs kyðio á sutarties kainà, bet
slapta sutaræs su uþsakovo atstovu, kad vëlesniame etape bus su-
tartas didelis sutarties pakeitimas, átraukiant kyðá. Atidëti kyðá
iki rangovo paskyrimo gali bûti veiksminga slëpimo priemonë,
kadangi pakeitimams neorganizuojami konkursai ir jie pritrau-
kia maþiau visuomenës dëmesio nei konkursai. Todël bet kokio
pakeitimo kaina ir jame paslëptas kyðis gali bûti labai svarbus.
3. Projektø vëlavimai. Labai daþnai yra vëluojama ávykdyti pro-
jektus dël nepalankiø oro sàlygø, sutarties pakeitimø, subran-
govø kaltës arba medþiagø su defektais. Iðlaidos dël vëlavimo
gali bûti nemaþos. Jei vëluojama dël rangovo kaltës, uþsakovas
turi teisæ reikalauti ið rangovo þalos atlyginimo. Jei vëluojama
dël uþsakovo kaltës, rangovas gali turëti teisæ reikalauti ið uþ-
sakovo papildomø iðlaidø dël vëlavimo ir darbø uþdelsimo at-
lyginimo. Todël asmuo, atsakingas uþ susitarimà dël laiko ir vë-
lavimo iðlaidø, yra paþeidþiamas kyðininkavimo atþvilgiu. Ðios
pasekmës gali bûti jauèiamos visà sutarties laikotarpá ir suda-
ryti daugybæ galimybiø kyðininkavimui.
4. Nestandartinio darbo slëpimas. Statybos darbø kokybë yra la-
bai svarbi projektui. Kadangi didelë dalis darbø ir medþiagø yra
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
69
paslepiama projekto eigoje, gali bûti sunku arba brangu patikrinti
blogai atliktus darbus arba prastesniø medþiagø kokybæ, kai dar-
bai yra paslepiami. Todël tikrintojai turi patvirtinti darbus jø ei-
goje. Ðie tikrintojai taip pat gali sulaukti pasiûlymø priimti ky-
ðius, kad patvirtintø darbus, atliktus su trûkumais arba apskritai
neatliktus darbus. Trûkumai gali bûti nepastebëti daugelá metø.
Kai kuriuose pavyzdþiuose rangovas duoda kyðá architektui arba
uþsakovo atstovui, taèiau galimi ir prieðingi atvejai. Uþsakovas gali
duoti kyðá architektui, kad ðis neteisingai patvirtintø, jog rangovas vë-
luoja vykdyti projektà ir todël uþsakovas turëtø teisæ iðskaièiuoti ið
rangovui mokëtinø atlygiø þalà. Uþsakovas gali duoti kyðá projekto
inþinieriui, kad ðis neteisingai patvirtintø, jog rangovo darbai atlikti
su trûkumais ir sykiu ágytø teisæ sulaikyti mokëjimà.
Ginèø sprendimo procesas taip pat yra paþeidþiamas. Gali bûti
duodami kyðiai liudytojams, kad ðie pateiktø klaidingus parodymus;
ekspertams gali bûti mokama uþ neteisingø „nepriklausomø“ ataskai-
tø parengimà, o teisëjai arba arbitrai gali bûti paperkami, kad priim-
tø palankius sprendimus. Statybos ginèai gali bûti labai sudëtingi. Gali
bûti labai sunku árodyti, kad liudytojø, ekspertø ir teisëjø nuomonëms
buvo nesàþiningai daromas poveikis. Kyðiai liudytojams arba eksper-
tams gali bûti pinigai arba naujo darbo ar tolesniø darbo santykiø tæ-
simo paþadas.
Apgaulë
Apgaulei projekto vykdymo metu neskiriama tiek dëmesio, kiek ky-
ðiams, duodamiems siekiant laimëti konkursà. Taèiau apgaulë ypaè
bûdinga ðiam etapui ir gali virðyti kyðininkavimo iðlaidas finansiniø
nuostoliø atþvilgiu. Apgaulë apima veiksmus, kuriuos dauguma sta-
tybos sektoriuje dirbanèiø þmoniø laiko nekorumpuotais, bet tiesiog
„þaidimo dalimi“. Apgaulë gali turëti didþiulá poveiká bendrai sutar-
ties kainai. Apgaulë gali atsirasti kiekvieno sutartinio ryðio metu ir
galiausiai per didelës kainos iðlaidos gali persiduoti kiekvienam eta-
pe pridedant tam tikrà sumà prie iðlaidø ir sykiu padidinant bendras
iðlaidas. Tai vadinama sukèiavimo þala arba kainos iðpûtimo þala.
70
Neillas Stansbury
• Kaip buvo minëta, sutarèiø apimtys gali bûti pakeistos vykdy-
mo metu ir projektai gali bûti vëluojami vykdyti. Pakeitimø ir
vëlavimø iðlaidos kartais iðsprendþiamos vienos ðalies naudai
per kyðá, taèiau daþniau pasitaiko apgaulingos praktikos. Jei uþ-
sakovas rangovui leidþia keisti darbø apimtis, rangovas gali pa-
sinaudoti galimybe padidinti pakeitimo iðlaidas arba vëlavimo
trukmæ. Taip pat rangovas gali kaltinti dël vëlavimo, uþ kurá
jis pats kaltas, uþsakovà arba architektà, kad iðvengtø þalos at-
lyginimo dël vëlavimo, ir gautø teisæ reikalauti ið uþsakovo pa-
pildomø iðlaidø atlyginimo.
• Taip pat uþsakovas gali pateikti dirbtinius reikalavimus rango-
vui. Pavyzdþiui, uþsakovas gali neteisingai teigti, kad rangovas
pavëlavo ávykdyti projektà arba nekokybiðkai atliko darbà ar
naudojo prastesnës kokybës medþiagas, kad padëtø pagrindà
perdëtam arba melagingam reikalavimui iðskaityti sumas, mo-
këtinas rangovui. Taip elgdamasis uþsakovas þino, kad rango-
vas gali gauti uþmokestá tik kreipdamasis á teismà arba arbit-
raþà, o tai yra brangu ir uþima daug laiko. Uþsakovas gali ti-
këtis, kad rangovas arba sutiks su reikalavimu, arba derësis dël
maþesnio uþmokesèio nei faktiðkai mokëtina suma.
• Uþsakovo paskirtas architektas atlikti dvigubas ir prieðtaraujan-
èias projektuotojo ir tvirtintojo pareigas gali vengti iðduoti pa-
þymà, kuri suteikia teisæ rangovui reikalauti papildomø iðlai-
dø atlyginimo arba termino pratæsimo, jei tas iðlaidas arba ter-
mino pratæsimà lëmë projekto klaida, kurià padarë architektas.
Architektas, kuris turëtø neðaliðkai tvirtinti darbus, elgiasi ne-
sàþiningai.
• Subrangovø ir tiekëjø melaginga veikla taip pat gali iðpûsti pro-
jekto iðlaidas. Pastoliø statymo bendrovë gali padidinti pasto-
liø skaièiø statybos aikðtelëje arba þmoniø skaièiø, kurie juos
statë. Kasybos darbø subrangovas gali suklastoti nukastos þe-
mës kieká.
• Teisininkai ir profesionalûs konsultantai, kuriø lëðos priklauso
nuo ieðkiniø, gali aðtrinti situacijà. Jie gali paskirti per daug dar-
buotojø dirbti su ieðkiniu, nurodyti didesná darbo valandø skai-
èiø arba klientui duoti per daug optimistiðkà patarimà dël ieð-
kinio sëkmës.
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
71
• Rangovas arba uþsakovas gali dar pagilinti apgaulæ, paskirda-
mi „nepriklausomà“ ekspertà liudyti byloje jø naudai. Nepri-
klausomas ekspertas turëtø bûti neðaliðkas, kad padëtø ginèø
sprendimo teismui priimti sprendimà. Jei ekspertas pateikia
nuomonæ, kuri yra ðaliðka vienos ðalies atþvilgiu, tai gali turëti
reikðmingà poveiká posëdþio rezultatams. Panaðiai darbuotojai
gali duoti melagingus parodymus, kad padëtø darbdaviui lai-
mëti bylà.
• Daugelio ieðkiniø atveju pridedama nemaþa papildoma suma
kaip „atsarga deryboms“. Ieðkovas átraukia ðià atsargà, kadan-
gi oponentas automatiðkai stengsis sumaþinti ieðkiná, todël turi
bûti pakankama atsarga, kad derybomis bûtø sutarta „teisinga
suma“.
Korupcija projekto naudojimo
ir prieþiûros metu
Uþbaigus projektà, já reikia eksploatuoti ir aptarnauti. Projekto eks-
ploatavimui gali reikti tiekti kurà ir þaliavas. Kelius reikia remontuo-
ti, o pramonës gamykloms reikia áprastos prieþiûros, remonto ir at-
naujinimo.
Ðiame etape yra tiek pat galimybiø kyðininkavimui ir apgaulei kaip
ir konkurso arba statybos etapuose. Kyðiai gali bûti duodami siekiant
laimëti eksploatavimo ir aptarnavimo sutartis, o apgaulë gali iðpûsti
kainas. Daugelio projektø eksploatavimo ir aptarnavimo kaina virðys
faktines statybos kapitalines iðlaidas. Todël gali bûti dar didesnës ga-
limybës kyðininkavimui.
Kartais tie patys rangovai, kurie statë gamyklà, jà eksploatuoja ir
aptarnauja, todël kyðis duotas siekiant pasiraðyti pagrindinæ sutartá
taip pat gali apimti ir eksploatavimà bei aptarnavimà. Kai kuriuose
valstybiniuose ir privaèiuose projektuose, kai privatus konsorciumas
stato, valdo ir eksploatuoja projektà, o paskui pateikia vyriausybei ar-
ba vietos komunalinei ámonei galutiná produktà, taip pat yra nema-
þai galimybiø kyðininkavimui dël kainos, kuri bus sumokëta uþ ga-
lutiná produktà.
72
Neillas Stansbury
Aukðtøjø technologijø projektuose rangovas, kuris vykdo projek-
tà, gali bûti vienintelë bendrovë, galinti já aptarnauti. Tai suteikia tie-
kimo monopolijà aptarnavimo laikotarpiu, palyginti kainas yra sun-
ku, be to, didëja galimybës paslëpti kyðius ir iðpûsti reikalavimus.
Be to, didelës eksploatavimo ir prieþiûros iðlaidos gali bûti tiesio-
ginis korupcijos rezultatas konkurso arba statybos etapuose. Korup-
cija konkurso metu gali bûti susijusi su projekto specifikacijø nesilai-
kymu, ir tai gali padidinti eksploatacijos ir aptarnavimo iðlaidas. Ko-
rupcija statybos etape gali sumaþinti reikalavimus statybai ir sykiu pa-
didinti brangaus remonto ir prieþiûros poreikius.
Kova su kyðininkavimu
Statybos sektorius yra sudëtingas, ávairus ir fragmentiðkas, todël trûks-
ta efektyvios kontrolës ir nëra vienodø sàþiningumo reikalavimø. Kar-
tu su sutarèiø sudarymo sudëtinga struktûra tai suteikia daugybæ ga-
limybiø korupcijai klestëti. Tiek skaidrumo trûkumas projektams, tiek
ginèytina aplinka sudaro sàlygas kyðininkavimui ir apgaulei. Tai kad
kyðininkavimas ir apgaulë yra áprasti ðiam veiklos sektoriui, dauge-
lis dalyviø susitaiko su ðia padëtimi ir nesistengia keisti veiklos me-
todø. Taèiau tam tikrus dalykus galima pakeisti. Ðios ataskaitos re-
komendacijose (þr. p. 89) pateikiami konkretûs pasiûlymai reformai.
Tam tikros bendrovës ëmësi teigiamø veiksmø kovai su kyðininkavi-
mu statybos sektoriuje (þr. 3-ià pavyzdá).
3 P A V Y Z D Y S. Pasaulio ekonomikos forumo grupë priëmë veiklos
principus kovojant su kyðininkavimu
„Transparency International“
2003 m. sausá Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmetiniame susitikime
Ðveicarijoje, Davose, keletas pirmaujanèiø inþinerijos ir statybos bendroviø
sudarë PEF Inþinerijos ir statybos grupæ spræsti ðio sektoriaus korupcijos
problemas. 2003 metais grupë, kuri artimai bendradarbiauja su „Transpa-
rency International“ ir Bazelio valdymo institutu, susitiko keletà kartø. Dël
susitarimø, pasiektø ðiø susitikimø metu 19 pirmaujanèiø tarptautiniø ben-
KORUPCIJA STATYBOS SEKTORIUJE
73
droviø ið 15 ðaliø, kuriø bendros metinës pajamos didesnës nei 70 milijar-
dø JAV doleriø, 2004 m. sausá PEF susitikimo Davose metu pasiraðë Veiklos
principus kovojant su kyðininkavimu inþinerijos ir statybos sektoriuje. Ðis
dokumentas buvo parengtas laikantis 2002 metais „Transparency Interna-
tional“, „Social Accountability International“ ir keleto kitø tarptautiniø
bendroviø sudaryto dokumento „Veiklos principai kovojant su kyðininkavi-
mu“. Organizacija, pritarianti veiklos principams, ásipareigoja:
• pritarti politikai, pagal kurià bet koks kyðininkavimas bûtø uþdraustas;
• ágyvendinti valdymo programà, kurios metu kovos su kyðininkavimu
politika bûtø ágyvendinta.
Veiklos principuose taip pat numatytos praktinës rekomendacijos, su-
sijusios su kovos su kyðininkavimu programos apimtimi ir ágyvendinimu.
Tradiciðkai inþinerinës ir statybos bendrovës nenori vieðai kovoti su ko-
rupcija. Ðiø 19 bendroviø vieðas pareiðkimas dël Veiklos principø priëmi-
mo sulauþë ðià tradicijà ir patvirtino, kad pagrindinës tarptautinës bendro-
vës tiki, jog kaþkas gali ir turi bûti daroma sprendþiant korupcijos proble-
mas. Kaip teigia „Fluor Corporation“ valdybos pirmininkas ir generalinis
direktorius ir PEF valdytojø vadovas Alanas Boeckmannas, „nieko nëra ap-
maudþiau, kaip prarasti puikià progà dël konkurento, kuris duoda kyðius“.
2004 metais grupë taip pat susitikinëjo. Ðiuose susitikimuose daugiau-
sia dëmesio buvo skiriama ðiems klausimams:
• kaip padidinti tarptautiniø statybos bendroviø, priëmusiø Veiklos
principus, skaièiø. Norint turëti realø poveiká korupcijai dauguma sek-
toriaus bendroviø turi ásipareigoti laikytis veiksmingos kovos su ko-
rupcija politikos. Kiekvienas grupës narys sutiko, kad dës pastangas,
jog ðiuos principus pasiraðytø bendrovës ið jø teritorijos ar sektoriaus.
• kaip uþtikrinti, kad bendrovës, paskelbusios, jog priëmë Veiklos prin-
cipus, faktiðkai ágyvendintø kovos su korupcija programà. Vienas ið
bûdø bûtø bendrovës kovos su korupcija programos nepriklausoma
akreditacija. Grupë aktyviai stengiasi ágyvendinti ðià idëjà.
• kaip uþtikrinti, kad bendrovëms, ágyvendinanèioms veiksmingà ko-
vos su korupcija programà, bûtø atlyginta ir jos nebûtø nubaustos
dël to. Jei keletas bendroviø taikys kovos su korupcija programà, o
kitos ne, pastarosios gali ir toliau laimëti konkursus per kyðius, o
atsisakanèios duoti kyðius turëti nuostoliø. Vienas ið bûdø, kad etið-
kai besielgianèioms bendrovëms bûtø atlyginta, praðyti tarptautiniø
finansiniø institucijø, pavyzdþiui, Pasaulio banko, ir vieðojo sekto-
riaus uþsakovø priimti pasiûlymus tik ið tø bendroviø, kurios taiko
Veiklos principus. Sukûrus Veiklos principø nepriklausomo akredi-
tavimo sistemà, tik bendrovës, gavusios ðià akreditacijà, turëtø bûti
74
Neillas Stansbury
átrauktos á konkursø dalyviø sàraðus. Grupë pradëjo diskusijas ðiuo
klausimu su Pasaulio banku ir buvo paskatinta, kadangi Pasaulio
bankas ateityje reikalaus paskolos gavëjus dideliems projektams pa-
tvirtinti, kad jie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebus susijæ su kyði-
ninkavimu.
Kitas klausimas, kurá grupë turi skubiai apsvarstyti, yra apie tai, ko-
kie projektø tikrinimo mechanizmai turi bûti ágyvendinti, kad bûtø uþ-
tikrinta, jog bendrovës neduoda kyðiø. Kaip ir visø savanoriðkø kodeksø
atveju, skeptikai abejoja pasiraðiusiøjø bendroviø ketinimø tikrumu. No-
rint bûti áraðytam á konkurso dalyviø sàraðà, reikia priimti kovos su ko-
rupcija politikà, kai kurios bendrovës gali priimti jà vien dël to, kad pa-
tektø á ðá sàraðà, bet ir toliau duoti kyðius. Tai gali padaryti þalos ben-
drovëms, kurios laikosi kovos su kyðininkavimu politikos, todël ðios ben-
drovës bus suinteresuotos, kad bûtø ágyvendinti tinkami tikrinimo ir vyk-
dymo mechanizmai.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
75
STT korupcijos prevencijos vadovas
vieðojo pirkimo srityje
Gerbiamos kolegës, gerbiami kolegos,
Vieðieji pirkimai, kaip ir bet kuri kita su valstybës lëðø naudojimu su-
sijusi sritis, yra ypaè paþeidþiama korupcijos. Todël, siekiant uþkirsti ke-
lià korupcijai organizuojant ir vykdant vieðuosius pirkimus, bûtinas ne
tik kompetentingø institucijø, bet ir kiekvieno jûsø, nesvarbu, ar tiesio-
giai dalyvaujanèio vieðojo pirkimo procese, ar ne, aktyvus dalyvavimas.
Ðio vadovo tikslas – supaþindinti valstybës tarnautojus ir kitus vals-
tybës institucijø darbuotojus bei galimus tiekëjus ir rangovus su ben-
drais principais ir procedûromis, kuriø turëtø bûti laikomasi rengiant
vieðuosius pirkimus. Ðiame vadove pateikiamos rekomendacijos pa-
dës kiekvienam ið jûsø rezultatyviai ásijungti á korupcijos prevencijà
vieðøjø pirkimø srityje. Èia jûs rasite patarimø, kaip iðvengti korup-
ciniu poþiûriu rizikingø situacijø arba kà daryti, susidûrus su korup-
cija vieðøjø pirkimø metu ar ágyvendinant vieðojo pirkimo metu su-
darytas sutartis. Taip pat pateikiamos specialiosios baudþiamosios tei-
sës ir korupcijos prevencijos teisës nuostatos.
Jei jums kyla klausimø, susijusiø su ðia tema, ar susiduriate su, jûsø
nuomone, korupciniu poþiûriu rizikinga situacija, kreipkitës á savo or-
ganizacijos padaliná ar darbuotojà, atsakingà uþ kovà su korupcija bei
korupcijos prevencijà, arba á Specialiøjø tyrimø tarnybos specialistus
(tel. (8~5) 266 33 79).
Linkime jums ir visiems, kovojantiems su korupcija vieðuosiuose
pirkimuose, sëkmës!
Pagarbiai,
Povilas Malakauskas
SPECIALIØJØ TYRIMØ TARNYBOS DIREKTORIUS
76
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
Bendrieji korupcijos prevencijos vieðuosiuose
pirkimuose principai
Siekiant didinti vieðøjø pirkimø efektyvumà ir maþinti piktnaudþia-
vimo galimybes, bûtina iðplësti vieðojo pirkimo sampratà, átraukiant
á jà ne tik vieðojo pirkimo procedûrø organizavimà ir vykdymà, bet
ir vieðojo pirkimo poreikio pagrindimà bei ásigytos prekës1 naudoji-
mà bei utilizavimà. Todël vieðàjá pirkimà reikëtø skirstyti á tris pa-
grindinius etapus:
1. Pirkimo planavimas, apimantis pirkimo poreikio identifikavimà
ir pagrindimà bei reikalavimø numatomam pirkti produktui pa-
rengimas.
2. Vieðojo pirkimo procedûrø organizavimas ir atlikimas, kurio re-
zultatas – vieðojo pirkimo–pardavimo sutartis.
3. Vieðojo pirkimo–pardavimo sutarties ágyvendinimas ir vieðojo
pirkimo bûdu ásigyto produkto utilizavimas ar realizavimas, pa-
sibaigus jo efektyvaus naudojimo laikui.
Atitinkamai reikëtø iðplësti ir vieðøjø pirkimø kontrolës apimtá –
analizuoti ir vertinti ne tik pirkimo procedûrø organizavimà ir atliki-
mà, bet ir pirkimo poreikio pagrindimà, sutarèiø ágyvendinimà ir jo
rezultatus.
Toliau ðiame vadove rekomendacijos vieðøjø pirkimø vykdymui
pateikiamos, atsiþvelgiant á minëtus vieðojo pirkimo etapus, siekiant
akcentuoti pagrindines korupcijos ir piktnaudþiavimo atsiradimo ga-
limybes ir bûdus, kurie padëtø uþkirsti kelià korupcijai ir piktnaudþia-
vimui. Taèiau be specifiniø konkreèiam vieðøjø pirkimø etapui korup-
cijos prevencijos priemoniø, bûtina pirmiausia uþtikrinti universaliø
priemoniø ágyvendinimà, kurios padëtø sumaþinti korupcijos tikimy-
bæ visame vieðojo pirkimo procese:
• Personalo rotacija. Veiklos srityse, susijusiose su didesne ko-
rupcijos rizikos tikimybe, ði personalo valdymo priemonë tu-
rëtø bûti taikoma, laikantis ðiø principø:
1 Terminas „prekë“ ðiame vadove vartojamas plaèiàja prasme ir suprantamas kaip
bet koks vieðojo pirkimo bûdu ásigytas produktas, paslauga ar darbai.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
77
(a) Srityse, kuriose egzistuoja didesnë korupcijos rizika, rotaci-
ja turëtø vykti kas 5 metai.
(b) Jei rotacija konkreèiu atveju yra neámanoma (pvz., vykdant
funkcijas, kuriø atlikimui þinios ágyjamos per ilgà laikà), dar-
buotojas privalo raðtu pagrásti savo sprendimà atsisakyti per-
këlimo. Tada vadovo sprendimu ið kompetentingø asmenø,
nesusijusiø su svarstomu asmeniu ir nepriklausomø nuo jo,
sudaroma darbo grupë jo veiklai patikrinti.
Darbuotojai privalo bûti pasirengæ reguliariam uþduoèiø
keitimui. Prieð skiriant asmenis á pareigas, susijusias su di-
desne korupcijos rizika, bûtina uþtikrinti jø dalyvavimà an-
tikorupcinio ðvietimo kursuose.
• Pareigø atskyrimas. Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo, vie-
ðojo pirkimo procedûrø organizavimo ir atlikimo, pirkimo su-
tarties sàlygø laikymosi prieþiûros bei vieðojo pirkimo bûdu
ásigyto produkto realizavimo ar utilizavimo funkcijos turi bûti
atskirtos. Pirkimo poreikio pagrindimo ir pirkimo procedûrø
organizavimo bei atlikimo funkcijos turi bûti atskirtos. Bûtina
uþtikrinti, kad pirkimo poreiká pagrindþiantis, vieðojo pirki-
mo–pardavimo sutarties vykdymà priþiûrintis ar uþ vieðojo
pirkimo bûdu ásigytos prekës realizavimà ar utilizavimà atsa-
kingas tarnautojas nebûtø pavaldus vieðojo pirkimo komisijos
nariams.
• Kolegialus sprendimø priëmimas iðlaikant asmeninæ atsako-
mybæ. Bûtina siekti, kad kur ámanoma ir nesukeliant pertekliniø
kaðtø, sprendimø priëmimo procese ir atliekant kitas antikorup-
ciniu poþiûriu pavojingesnes funkcijas, bûtø taikomas „keliø po-
rø akiø“ principas, t.y. sprendimai priimami ar funkcijos atlieka-
mos darbo grupëse ar komandose. Taip pat bûtina ávertinti, ar
tam tikrø darbuotojø á susitikimus neturëtø lydëti kiti tarnauto-
jai, ar nereikëtø árengti stikliniø sienø, kad bûtø galima stebëti
lankytojø srautà, ar neturëtø bûti atliekami netikëti patikrinimai
vietoje, etc. Taèiau sprendimø priëmimo procese bûtina iðlaiky-
ti asmeninæ atsakomybæ – sprendimo priëmimo faktà fiksuoti rað-
tu, nurodant kiekvieno sprendimo priëmimo procese dalyvavu-
sios asmens nuomonæ, kurià ji(s) patvirtina paraðu.
78
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
• Kontrolë. Ásidëmëkite, kad korupcijos atveju nëra nukentëjusio-
jo, kuris pareikðtø kaltinimà, todël korupcijos prevencija ið es-
mës priklauso nuo organizacijos vadovø ir darbuotojø áþvalgu-
mo. Prevencija visø pirma reikalauja atlikti tarnybinius ir spe-
cialiuosius patikrinimus. Netinkamai taikomas kooperacinis va-
dovavimo stilius arba pernelyg „liberali“ aplinka didesnës ko-
rupcijos rizikos srityse gali bûti praþûtinga. Todël bûtina:
(a) optimizuoti procesø kontrolæ panaudojant, pavyzdþiui, kon-
trolës mechanizmus ûkiniuose procesuose (reikalauti pakar-
totinai pateikti dokumentus ar pan.);
(b) rûpintis, kad atskiri darbuotojai netaptø atsiribojæ ir per daug
savarankiðki;
(c) bûti itin budriems pastebëjus galimos korupcijos poþymius
(þr. skyrelá „Korupcijos ir sukèiavimo poþymiai“);
(d) pasirinktinai tikrinti, ar priimant sprendimus nebuvo virði-
jama kompetencija;
(e) bendraujant su institucijos aptarnaujamais ar kitaip su jos
veikla susidurianèiais asmenimis, siekti iðsiaiðkinti, ar jie yra
patenkinti valstybës tarnautojø darbu.
• Antikorupcinis ðvietimas. Siekiant uþkirsti kelià korupcijai vie-
ðuosiuose pirkimuose ir skatinti aktyvø kiekvieno tarnautojo da-
lyvavimà korupcijos prevencijoje, bûtina sudaryti sàlygas darbuo-
tojams, dalyvaujantiems vieðuosiuose pirkimuose, nuolat perio-
diðkai dalyvauti antikorupcinio ðvietimo seminaruose organiza-
cijos viduje ir iðorëje. Taip pat tikslinga periodiðkai atlikti darbuo-
tojø, dalyvaujanèiø vieðuosiuose pirkimuose þiniø, susijusiø su
korupcijos prevencija, patikrinimà pasitelkiant iðorës ekspertus.
Poreikio pagrindimas kaip korupcijos prevencijos
priemonë vieðojo pirkimo procese
Kiekvienas organizacijos skyrius turëtø savo pirkimo tikslus iðdëstyti
prekiø, paslaugø ir darbø pirkimo plane, kuris bûtø naudojamas su-
darant tam tikros trukmës, pavyzdþiui, trejø metø laikotarpio biudþe-
tà. Organizacijos finansø skyrius, ið Finansø ministerijos gavæs infor-
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
79
macijà apie numatomas skirti lëðas, turi informuoti kitus skyrius apie
maksimalià jiems numatomo biudþeto apimtá.
Atsiþvelgdami á numatomà finansavimà, skyriai turëtø perþiûrëti
pirkimo planà ir pateikti organizacijos vadovui bei finansø skyriui pa-
tikslintà iðlaidø prekëms, paslaugoms ir darbams ásigyti atitinkamais
metais sàmatos projektà. Jei planams pritariama, sudaromas bendras
organizacijos atitinkamø metø prekiø, paslaugø ir darbø ásigijimo pro-
jektas, pagal kurá organizacijos skyriai kiekvienam pirkimui rengia
Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formà (þr. 1 priedà), kurià pa-
teikia organizacijos vieðojo pirkimo komisijai, finansø skyriui ir orga-
nizacijos vadovui.
Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo forma turi bûti pildoma vi-
sø pirkimø atveju. Perkantysis skyrius turi uþpildyti visà formà, pa-
kankamai iðsamiai argumentuodamas iðlaidø bûtinybæ ir nurodyda-
mas, kaip bus nustatyta, ar vertë, kurià organizacijai sukûrë vieðojo
pirkimo bûdu ásigyta prekë, „pateisina“ jai ásigyti patirtas iðlaidas.
Didesnës vertës pirkimams, virðijantiems Vieðøjø pirkimø ástatyme
nustatytas tarptautinio pirkimo ribas, turëtø bûti parengiamas ir prie
Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formos pridedamas detalus alter-
natyvø ávertinimas (þr. 1 priedo Alternatyvø ávertinimo kontroliniø klau-
simø sàraðà). Alternatyvø ávertinimo tikslas – uþtikrinti kruopðtø siûlo-
mø iðlaidø patikrinimà. Tai reiðkia, kad perkantysis skyrius turi pagrásti
iðlaidø bûtinumà, atsiþvelgdamas á esamà situacijà, organizacijos ir sky-
riaus tikslus ir uþdavinius bei detaliai perþiûrëdamas visas numatomas
iðlaidas ir jø pagrástumà, atsipirkimo galimybæ.
Galimybiø ávertinimas turëtø bûti atliekamas tokia tvarka:
(i) Apibûdinamas tikslas, kuriam ágyvendinti siekiama ásigyti tam
tikrà prekæ, ir uþdaviniai, prie kuriø ágyvendinimo prisidës ási-
gyjama prekë.
(ii) Ávertinamos galimos alternatyvos, tarp jø ir status quo, t.y. gali-
mybë nieko nekeisti.
(iii) Nustatomi ir ávertinami (jei ámanoma, kiekybiðkai) kiekvienos al-
ternatyvos kaðtai ir nauda, nurodant prognozavimo patikimumà.
(iv) Palyginami kiekvienos alternatyvos kaðtai ir nauda, jei ámano-
ma, iðreiðkiant juos piniginiais vienetais.
(v) Iðanalizuojama rizika (áskaitant sukèiavimo ir korupcijos rizikà)
ir paþeidþiamos kiekvienos alternatyvos ágyvendinimo vietos.
80
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
(vi) Nustatomas alternatyvø privalumø ir trûkumø balansas.
(vii) Pateikiami vertinimo rezultatai, nurodant pasirenkamà patrauk-
liausià galimybæ ir jos pasirinkimo motyvus.
Perkantysis skyrius Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formo-
je turëtø nurodyti numatomà prekiø, paslaugø ar darbø kainà bei bet
kokias numatomas PVM prievoles. Taip pat bûtina paþymëti, ar ap-
tariamø prekiø, paslaugø ar darbø ásigijimas buvo numatytas biudþe-
te ir átrauktas á pirkimo planà.
Perkantysis skyrius vieðojo pirkimo komisijai pateikia informaci-
jà apie numatomø ásigyti prekiø, paslaugø ar darbø kategorijas bei
apytikræ kainà, jø techninius, estetinius, funkcinius ir kitus reikala-
vimus. Taip pat reikëtø nurodyti sutartyje bûtinø numatyti sàlygø tu-
riná – pavyzdþiui, prekiø tiekimo ar darbø atlikimo terminus, kieká,
vietà, kitas papildomas sàlygas.
Jei pateikta informacija apie pirkimo objektà nëra pakankamai ið-
sami, vieðojo pirkimo komisija gali papraðyti perkanèiojo skyriaus rað-
tiðko ar þodinio paaiðkinimo. Raðtiðkas paaiðkinimas turëtø bûti pa-
teikiamas ne vëliau kaip per tris darbo dienas nuo praðymo gavimo
dienos.
Organizacijos vadovo patvirtinta Vieðojo pirkimo poreikio pagrin-
dimo forma kaip raðtiðka uþduotis perduodama organizacijos vieðo-
jo pirkimo komisijai.
Jei po Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formos perdavimo vie-
ðojo pirkimo komisijai perkantysis skyrius nustato, kad reikia papildo-
mø prekiø, paslaugø ar darbø, kad dël nenumatytø papildomø porei-
kiø ar netiksliø duomenø ar prognozavimo bus virðyta nustatyta suma,
etc, perkantysis skyrius privalo pildyti papildomà Vieðojo pirkimo po-
reikio pagrindimo formà. Joje turi bûti pateiktas iðsamus paaiðkinimas
dël iðlaidø pakitimø, nurodant prieþastis, kodël tai nebuvo numatyta
pildant pirmàjà Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formà. Su papil-
doma Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo forma turi bûti supaþinda-
mas organizacijos vadovas, finansø skyrius, vieðojo pirkimo komisija.
Jei kyla klausimø ar abejoniø dël perkanèiojo skyriaus atstovø sàþinin-
gumo, situacijà turëtø nagrinëti organizacijos audito skyrius ir pirkimas
turëtø bûti vykdomas priþiûrint ðio skyriaus atstovams.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
81
Korupcijos prevencija organizuojant
ir atliekant vieðojo pirkimo procedûras
Korupcijos prevencijos priemonës, susijusios su vieðojo
pirkimo komisija ir kitais vieðojo pirkimo procedûrø
organizavime ir vykdyme dalyvaujanèiais asmenimis
Kiekvienam tarptautinio pirkimo vertës ribà virðijanèiam pirkimui turi
bûti suformuojama atskira vieðojo pirkimo komisija. Nedidelës ver-
tës pirkimams turi bûti sudaroma atskira komisija, ágaliota atlikti ne-
didelës vertës pirkimus vieneriø metø laikotarpiu. Vëliau Komisijos
nariai turëtø bûti keièiami rotacijos principu.
Siekiant, kad vieðojo pirkimo komisijà sudarytø tik sàþiningi ir ne-
priekaiðtingos reputacijos asmenys, tikslinga nustatyti vidinæ kandi-
datø á vieðøjø pirkimø komisijos narius tinkamumo patikrinimo tvarkà
(áskaitant sàþiningumo ir patikimumo patikrinimà, pavyzdþiui, taikant
specialaus testo ir struktûrizuoto interviu metodikas ir pan.).
Norint iðvengti situacijos, kai vieðojo pirkimo komisijos nariams da-
roma neteisëta átaka, reikia nepalikti galimybës komisijos pirmininku
ar nariu tapti asmeniui, jei daugiau kaip treèdalis vieðojo pirkimo ko-
misijos nariø yra jam pavaldûs asmenys.
Siekiant sumaþinti korupcijos rizikà, taip pat reikëtø skatinti iðorës
ekspertø átraukimà á vieðojo pirkimo komisijà, pavyzdþiui, nustatant,
kad ne maþiau kaip treèdalá vieðøjø pirkimø komisijos nariø sudary-
tø asmenys, nepavaldûs ðià komisijà sudaranèios perkanèiosios orga-
nizacijos vadovui.
Vieðojo pirkimo komisijos nariø pavardës turëtø bûti nurodytos
pirkimo byloje. Visi vieðojo pirkimo komisijos nariai prieð pradëda-
mi dirbti komisijoje pasiraðo Neðaliðkumo deklaracijà ir Konfidencia-
lumo pasiþadëjimà.
Neðaliðkumas suprantamas kaip faktas, kad:
(i) per pastaruosius dvejus metus joks asmuo, susijæs su vieðojo pir-
kimo komisijos nariais artimais giminystës ar svainystës ryðiais,
nedirbo ir nebuvo partneris pasiûlymà teikianèioje ámonëje bei
neturëjo jokiø su ðia ámone susijusiø finansiniø interesø;
82
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
(ii) per pastaruosius dvejus metus joks asmuo, susijæs artimais gi-
minystës ar svainystës ryðiais, neiðëjo ið perkanèiosios organi-
zacijos ir nepradëjo dirbti pasiûlymà teikianèioje ámonëje;
(iii) neþinoma, kad koks nors asmuo, susijæs artimais giminystës ar
svainystës ryðiais, ketintø pradëti dirbti pasiûlymà teikianèioje
ámonëje.
Reikëtø pastebëti, kad artimu giminaièiu laikomas sutuoktinis, abu
tëvai, vaikas, brolis, sesuo ar iðlaikytinis.
Siekiant sumaþinti galimybes interesø konfliktams atsirasti, bûti-
na identifikuoti situacijas, kuriose gali kilti vieðøjø ir privaèiø intere-
sø konfliktas, kiek ámanoma detaliau ávardijant aplinkybes ir santy-
kius, potencialiai pavojingus interesø konflikto atþvilgiu. Grieþtai api-
brëþti taisykles, reglamentuojanèias darbuotojø ir vadovø veiksmus,
bei priemones, kuriø reikëtø imtis, susidûrus su tokiomis situacijomis.
Interesø konflikto poþiûriu pavojingø situacijø ir priemoniø, susidû-
rus su tokia situacija, sàraðà bûtina nuolat atnaujinti. Uþtikrinti, kad
visi organizacijos darbuotojai (ypaè tiesiogiai dalyvaujantys vieðojo pir-
kimo procese, áskaitant poreikio identifikavimà ir sutarties vykdymà)
bûtø supaþindinti su potencialiai interesø konflikto poþiûriu pavojin-
gomis situacijomis ir priemonëmis, kuriø reikëtø imtis susidûrus su
tokia situacija, ir nuolat atnaujintø savo þinias ðioje srityje, ir ásitikin-
ti, kad jie teisingai supranta interesø konflikto esmæ ir veiksmus, ku-
riø turëtø imtis, susidûræ su galimu interesø konfliktu.
Vadovai turëtø uþtikrinti efektyvià interesø konfliktø identifikavi-
mo, sprendimo ir prevencijos politikà organizacijoje, sukurdami ben-
drà interesø konfliktø valdymo modelá ir garantuodami vienodà jo tai-
kymà visiems organizacijos darbuotojams. Taip pat bûtina nuolat ste-
bëti ðá procesà ir vertinti jo efektyvumà bei atitinkamai tobulinti.
Remiantis teisës aktais, reglamentuojanèiais tarnybinius nusiþengi-
mus ir korupcijà, reikia parengti ir patvirtinti taisykles santykiams tarp
perkanèiosios organizacijos darbuotojø, priimanèiø su vieðaisiais pirki-
mais susijusius sprendimus, ir treèiøjø asmenø reguliuoti. Ðiose taisyk-
lëse numatyti aiðkias procedûras, kurios turëtø bûti taikomos, kai orga-
nizacijos-tiekëjo savininkas, akcininkas ar darbuotojas yra giminystës
arba giminystës ið vyro ar þmonos pusës ryðiais susijæs su perkanèiosios
organizacijos darbuotoju; kai organizacijos-tiekëjo atstovai siûlo dova-
nas ar paramà perkanèiosios organizacijos darbuotojams, etc.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
83
Taip pat bûtina átraukti á verslo partnerius ir pelno nesiekianèiø
organizacijø atstovus á valstybës tarnautojø interesø konfliktø spren-
dimo ir prevencijos politikos formavimà ir diegimà. Supaþindinti part-
nerius su galimomis interesø konflikto pasekmëmis ir kartu ávertinti
su didesne interesø konfliktø rizika susijusias sritis. Ágyvendinti pre-
vencines priemones, uþkertant kelià interesø konfliktui atsirasti tokiose
situacijose, kaip antai: verslo ar pelno nesiekianèiø organizacijø atstovø
dalyvavimas vieðøjø organizacijø valdyme ar veikloje per narystæ ta-
ryboje ar patariamajame organe.
Ádiegti vieðøjø pirkimø dalyviø etiðko elgesio kodeksà ir nustatyti
pareigà, prieð paskiriant juos á atitinkamas pareigas, susipaþinti su ðiuo
kodeksu bei, prieð pradedant vieðøjø pirkimø procedûras, ásipareigo-
ti sutartimi tarp perkanèiosios organizacijos ir tiekëjø laikytis ðio ko-
dekso taisykliø (sutartyje numatant konkreèias sankcijas elgesio nor-
mø paþeidimo atvejais).
Korupcijos prevencijos priemonës, susijusios
su tiekëjais ir jø vertinimu
Siekiant sumaþinti korupcijos galimybes, bûtina áteisinti vieðøjø pir-
kimø dalyviams privalomà deklaracijos, kuria jie ásipareigotø neda-
ryti neteisëtos átakos perkanèiosios organizacijos atstovams (pvz., do-
vanø teikimas, komisiniø mokëjimas, etc), pasiraðymà ir sankcijø uþ
ðios deklaracijos nesilaikymà taikymà. Taip pat tiekëjà atstovaujantis
asmuo turëtø raðtu patvirtinti, kad joks asmuo, kaip nors susijæs su
pasiûlymà teikianèia ámone, neturi artimø socialiniø ar giminystës ry-
ðiø su perkanèiosios organizacijos darbuotojais, dalyvaujanèiais orga-
nizuojant ir vykdant vieðojo pirkimo procedûras.
Vertinant tiekëjø pateiktus pasiûlymus, verslo etikos kodekso tai-
sykliø, atitinkanèiø Tarptautiniø pramonës ir prekybos rûmø nusta-
tytus standartus, laikymàsi laikyti geros reputacijos poþymiu.
Vieðojo pirkimo komisijai priëmus sprendimà dël konkursà laimë-
jusio tiekëjo, tikslinga likusiems konkurse dalyvavusiems tiekëjams pa-
teikti (anonimines) anketas, kuriose jie galëtø pateikti savo skundus
dël vieðojo pirkimo komisijos darbø, ávardindami konkreèius asme-
nis ir jø veiksmus, bei kitø perkanèiosios organizacijos darbuotojø. To-
84
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
kiø anketø duomenø kaupimas ir analizë leistø laiku identifikuoti ko-
rupciniu poþiûriu rizikingesnius darbuotojus, patikrinti jø veiklà ir im-
tis priemoniø galimybei korupcijos atsiradimui eliminuoti.
Korupcijos prevencijos priemonës, taikytinos organizuojant
ir vykdant vieðojo pirkimo procedûras
Siekiant uþtikrinti vieðojo pirkimo bûdu panaudotø lëðø efektyvumà,
bûtina ápareigoti vieðøjø pirkimø komisijà, rengiant pirkimo doku-
mentus, pasikviesti pirkimà inicijavusá specialistà, kad jis pakomen-
tuotø poreikio pagrindime pateiktas perkamo produkto charakteris-
tikas (specialisto paaiðkinimà uþfiksuoti posëdþio protokole jam pa-
siraðant).
Korupcijos prevencijos tikslais bûtina ápareigoti vieðøjø pirkimø ko-
misijà parengtus pirkimo dokumentus pateikti vertinimui antikorup-
cines funkcijas organizacijoje vykdanèiam skyriui ar darbuotojams(-ui).
Taip pat reikëtø ápareigoti vieðojo pirkimo komisijà ávertinti, ar pir-
kimo dokumentuose nustatyti reikalavimai ir kriterijai nesudarys ne-
pagrástø kliûèiø labiau rinkoje paþeidþiamoms verslo grupëms (pavyz-
dþiui, maþosioms ir smulkioms ámonëms, neágaliø asmenø, moterø ar
kt. ámonëms).
Uþtikrinti, kad tiekëjai techninius ir kainø pasiûlymus pateiktø at-
skiruose uþantspauduotuose vokuose, ádëtuose á kitus uþantspauduo-
tus vokus, kuriuose bûtø nurodytas vieðojo pirkimo pavadinimas, tie-
këjo pavadinimas ir adresas.
Maþinant piktnaudþiavimo galimybes, bûtina svarbiø, didesnës
vertës ar slaptø pirkimø metu uþfiksuoti pirkimo procedûras vaizdo
ir garso áraðo priemonëmis.
Protokoluojant vieðojo pirkimo komisijos posëdþius, bûtina nuro-
dyti kiekvieno komisijos nario balsavimo „uþ“ ar „prieð“ motyvus
jiems pasiraðant.
Tikslinga parengti tipinæ perkanèiosios organizacijos vieðojo pirki-
mo–pardavimo sutartá, atitinkanèià organizacijos poreikius ir Vieðøjø
pirkimø bei kitø teisës aktø reikalavimus. Prie sutarties gali bûti pri-
dedami priedai, kuriuose nurodomos specialios sàlygos, aktualios kon-
kretaus pirkimo atveju.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
85
Pasiraðant sutartá su pasirinktu tiekëju, bûtina siekti, kad susitiki-
mø skaièius bûtø minimalus. Susitikimai turëtø bûti rengiami tik per-
kanèiosios organizacijos patalpose ir juose turëtø dalyvauti ne maþiau
kaip du perkanèiosios organizacijos atstovai.
Siekiant uþtikrinti maksimalø vieðøjø pirkimø procedûrø organi-
zavimo ir atlikimo bei rezultatø vieðumà, bûtina sudaryti sàlygas þi-
niasklaidos atstovams, suinteresuotoms organizacijoms ir fiziniams as-
menims susipaþinti su vieðøjø pirkimø procedûrø protokolais bei nu-
statant reikalavimà aktualià informacijà, atspindinèià vieðojo pirkimo
procedûrø eigà ir jos rezultatus, operatyviai skelbti vieðai prieinamuo-
se informavimo ðaltiniuose (internetiniame perkanèiosios organizaci-
jos puslapyje, spaudoje, etc).
Nedidelës vertës pirkimø procedûros
Vykdant nedidelës vertës vieðuosius pirkimus, ið galimø tiekëjø bû-
tina gauti maþiausiai tris raðtiðkus konkurencinës kainos pasiûlymus
(iðskyrus atvejus, kai perkama ið vienintelio ðaltinio). Jeigu negalima
gauti trijø raðtiðkø kainos pasiûlymø, reikëtø parengti ir á pirkimo bylà
ásegti raðtiðkà paaiðkinimà, jame nurodant tiekëjus, su kuriais buvo
susisiekta praðant pateikti pasiûlymus, ir prieþastis, lëmusias jø spren-
dimà nedalyvauti konkurse.
Atliekant kainø apklausà, kiekvienam tiekëjui reikia pateikti tokià
informacijà:
• Kvietimà tiekti prekes, paslaugas ar darbus.
• Darbø, prekiø ar paslaugø apraðymà ir techninius reikalavimus.
• Atitinkamas sutarties sàlygas, susijusias su tiekimu ar darbø at-
likimu.
• Terminà, iki kurio ámonës bus informuotos apie perkanèiosios
organizacijos sprendimà dël jø pateiktø pasiûlymø.
Bûtina naudoti registrà, kuriame bûtø fiksuojama informacija apie
raðtu pateiktus tiekëjø pasiûlymus. Pasiûlymø ávertinimas ir laimëju-
sio pasiûlymo pasirinkimo argumentai turëtø bûti uþfiksuoti raðtu ir
saugomi sunumeruotose nedidelës vertës pirkimø bylose.
Komisija privalo saugoti bylose visø reikalingø dokumentø, nusiøs-
tø ir gautø ið tiekëjø, kopijas.
86
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
Nedidelës vertës vieðuosius pirkimus vykdanti komisija turi pa-
tvirtinti perkanèiosios organizacijos finansø ar audito skyriui, kad pas-
kutiniais ataskaitiniais metais jos vykdytø atskirø pirkimø vertë ne-
virðijo Vieðøjø pirkimø ástatyme nustatytos vertës ribos.
Kontrolës priemonës, padedanèios uþtikrinti
korupcijos prevencijà
Kovojant su korupcija vieðuosiuose pirkimuose, reikia nustatyti vidi-
næ perkanèiosios organizacijos vieðøjø pirkimø analizës tvarkà, kurioje
bûtø numatyta ávertinti ne tik pirkimo procesà, bet ir sutarèiø ágyven-
dinimà bei jo rezultatus. Tokios analizës iðvadas taikyti tobulinant vie-
ðøjø pirkimø procedûrø organizavimà ir atlikimà bei maþinant korup-
cijos ir piktnaudþiavimo galimybes. Analizæ atlikti pavesti antikorup-
cines funkcijas vykdanèiam skyriui ar darbuotojams (-ui) arba audito
skyriui, uþtikrinant, kad pirkimo organizavimo ir atlikimo bei jø prie-
þiûros funkcijos bûtø atskirtos.
Taip pat tikslinga nustatyti reikalavimà, pavyzdþiui, kas penkerius
metus, pasitelkiant iðorës ekspertus, ávertinti perkanèiosios organiza-
cijos vieðojo pirkimo komisijos darbo efektyvumà ir skaidrumà, sàþi-
ningumà.
Sudaryti sàlygas visiems perkanèiosios organizacijos darbuotojams
vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pateikti informacijà apie gali-
mà vieðojo pirkimo komisijos nariø ar kitø su vieðuoju pirkimu susi-
jusiø asmenø vieðøjø ir privaèiø interesø konfliktà, korupcijà, piktnau-
dþiavimà ar aplaidumà.
Siekiant uþtikrinti vieðojo pirkimo bûdu naudojamø lëðø efekty-
vumà, bûtina nustatyti ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo
prioritetà ir ávesti reikalavimà pagrásti ðio kriterijaus netaikymo prie-
þastis.
Priëmus sprendimà dël tiekëjo, su kuriuo bus pasiraðoma vieðojo
pirkimo sutartis, vieðojo pirkimo komisija turëtø perkanèiajam skyriui,
finansø ir vidaus audito skyriams pateikti Vieðojo pirkimo apibendri-
nimo formà (þr. 2 priedà), kurioje turëtø bûti nurodyta vieðojo pirki-
mo konkurse (ar kitoje procedûroje) dalyvavæ tiekëjai ir vieðàjá pirki-
mà laimëjæs tiekëjas.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
87
Jeigu perkantysis skyrius yra nepatenkintas tiekëjo parinkimu ir
gali nurodyti objektyvius ir pakankamai svarius to argumentus (pvz.,
ankstesniø sutarèiø patirtis), jis gali kreiptis á organizacijos vadovà,
praðydamas perþiûrëti vieðojo pirkimo laimëjusio tiekëjo parinkimo
klausimà. Toks kreipimasis turi bûti uþprotokoluojamas, o dokumen-
to kopija ásegama á vieðojo pirkimo bylà. Organizacijos vadovas gali
pavesti vidaus audito skyriui ir/ar korupcijos prevencijos skyriui
(funkcijas atliekanèiam tarnautojui) iðanalizuoti ir ávertinti vieðojo pir-
kimo medþiagà.
Organizuoti vidinæ vieðøjø pirkimø ataskaitø pateikimo kontrolæ,
numatant drausminæ atsakomybæ uþ laiku nepateiktas ataskaitas. Uþ-
tikrinti, kad vieðøjø pirkimø ataskaitø pateikimo bei ðio proceso kon-
trolës funkcijos bûtø atskirtos.
Vieðøjø pirkimø procese dalyvaujanèiø tarnautojø
atsakomybës tobulinimo priemonës
Gavus informacijà apie administracinio teisës paþeidimo protokolo su-
raðymà vieðøjø pirkimø tvarkà paþeidusiam darbuotojui, bûtina ne-
delsiant traukti já ir drausminën atsakomybën.
Korupcijos prevencija ágyvendinant vieðojo
pirkimo–pardavimo sutartá
Siekiant uþkirsti kelià sukèiavimui ir korupcijai, bûtina nustatyti rei-
kalavimà iðsamiai pagrásti teikimus dël vieðojo pirkimo–pardavimo su-
tarties koregavimo, nurodant koregavimo prieþastis ir numatomas su-
tarties koregavimo pasekmes (kaip tai paveiks ásigyto produkto kie-
ká, kokybæ, pristatymo sàlygas ir terminus, etc, kokias finansines pa-
sekmes perkanèiajai organizacijai turës sutarties pakeitimas). Teikimus
dël vieðojo pirkimo–pardavimo sutarties koregavimo perkantysis sky-
rius turi derinti su organizacijos vadovu, vieðàjá pirkimà vykdþiusia
(jei tai ámanoma) arba esamu metu sudaryta vieðojo pirkimo komisi-
ja ir finansø bei vidaus audito skyriais.
88
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
Taip pat reikëtø parengti vidinæ vieðojo pirkimo sutarèiø ágyven-
dinimo vertinimo tvarkà, kurioje turëtø bûti numatyti kriterijai, ku-
rie leistø ávertinti, ar vieðojo pirkimo sutartis buvo tinkamai ágyven-
dinta ir ar buvo pasiekti tikslai, numatyti vieðojo pirkimo poreikio pa-
grindimo formoje. Vertinant sutarties ágyvendinimà, reikëtø atsiþvelgti
á gautus rezultatus ir patirtas iðlaidas.
Tikslinga sudaryti sutarèiø ágyvendinimo prieþiûros grupæ, kuri
stebëtø ir kontroliuotø vieðøjø pirkimø sutarèiø vykdymà ir imtøsi
priemoniø, jei sutartis nëra tinkamai ágyvendinama. Tokià grupæ tu-
rëtø sudaryti perkanèiojo skyriaus atstovas, finansininkas ir konsul-
tantas, parinktas pagal vieðojo pirkimo objekto specifikà. Grupë turë-
tø, atsiþvelgiant á sutartyje numatytus etapus, periodiðkai ávertinti su-
tarties ágyvendinimà ir numatytus uþdavinius. Visi grupës posëdþiai
turëtø bûti protokoluojami. Remiantis tokiø grupiø darbo rezultatais,
turëtø bûti ávertinama sutarèiø ágyvendinimo rizika ir atitinkamai ko-
reguojama standartinë vieðojo pirkimo–pardavimo sutarties forma bei
diegiamos piktnaudþiavimo ir korupcijos prevencijos priemonës.
Finansø skyrius kiekvienà mënesá turëtø pateikti ataskaità, kurio-
je bûtø iðdëstytos ligtolinës kiekvieno projekto iðlaidos, lyginant jas
su biudþete numatytomis iðlaidomis. Atsiþvelgdama á pateiktas ata-
skaitas, sutarèiø ágyvendinimo prieþiûros grupë turëtø koreguoti su-
tarties ágyvendinimo procesà ir imtis priemoniø, jei pastebimi pereik-
vojimai ar maþesnës nei numatyta iðlaidos.
Korupcijos prevencija vieðojo pirkimo bûdu
ásigyto produkto realizavimo ar utilizavimo etape
Siekiant uþtikrinti gráþtamàjá ryðá vieðøjø pirkimø kontrolës procese,
reikëtø nustatyti pareigà uþ vieðojo pirkimo bûdu ásigyto produkto
realizavimà ar utilizavimà atsakingam asmeniui palyginti vieðojo pir-
kimo bûdu ásigyto produkto realizavimo ar utilizavimo rezultatà su
atitinkamais rezultatais, numatytais pagrindþiant vieðojo pirkimo po-
reiká. Apibendrintas tokiø palyginimø iðvadas pateikti perkanèiosios
organizacijos vadovui ar kitam atsakingam asmeniui.
Taip pat bûtina nustatyti reikalavimà iðsamiai pagrásti ankstesná nei
buvo numatyta vieðojo pirkimo bûdu ásigyto produkto realizavimà ar
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
89
utilizavimà. Toks pagrindimas turëtø bûti pateikiamas organizacijos
vadovui ir vidaus audito skyriui.
Korupcijos ir sukèiavimo poþymiai
Labai svarbu, kad visi tarnautojai ir kiti vieðøjø pirkimø procese da-
lyvaujantys asmenys suprastø, jog sukèiavimas ir korupcija ne tik su-
maþina vieðøjø pirkimø efektyvumà ir trukdo funkcionuoti valstybës
institucijoms, bet ir daro didelá poveiká ðalies ekonomikai. Taip pat
svarbu ásisàmoninti, kad vienintelis ilgalaikis korupcijos problemos
sprendimo bûdas yra aktyvus kiekvieno mûsø vaidmuo kovojant su
korupcija. Todël kiekvienos perkanèiosios organizacijos vadovai turi:
• Puoselëti organizacijoje aplinkà, kurioje aktyvi sukèiavimo ir ko-
rupcijos kontrolë tampa svarbia visø vieðojo sektoriaus darbuo-
tojø pareiga.
• Suformuluoti aiðkius sukèiavimo apraiðkø maþinimo ir atgra-
symo standartus bei tvarkà.
Skyriø vadovai turëtø ávertinti su kiekviena sutartimi susijusià ri-
zikà ir nustatyti korupciniu poþiûriu paþeidþiamiausias vietas. Áver-
tinus rizikà ir identifikavus silpnàsias atskiro vieðojo pirkimo ir su-
tarties vietas, turëtø bûti sukurta strategija ir konkreèios priemonës
rizikai sumaþinti ir korupcijos atsiradimo galimybëms eliminuoti.
Aiðku, kad korupcijà ir sukèiavimà pastebëti gana sudëtinga. To-
dël tikslinga visus vieðøjø pirkimø procese tiesiogiai ir netiesiogiai da-
lyvaujanèius tarnautojus, ypaè korupcijos prevencijos ir vidaus audi-
to skyriaus darbuotojus, supaþindinti su toliau pateikiamais poþy-
miais, áspëjanèiais apie galimà korupcijos ir sukèiavimo egzistavimà.
Taip pat bûtina informuoti darbuotojus ir treèiuosius asmenis apie
veiksmus, kuriø jie turëtø imtis, kilus átarimams dël nesàþiningo el-
gesio ar korupcijos.
Kiekvienas tarnautojas, nustatæs ar átaræs sukèiavimà, turëtø pasi-
tarti su uþ korupcijos prevencijà atsakingo skyriaus ar vidaus audito
skyriaus vadovu. Kreipimasis turi bûti laikomas grieþèiausioje paslap-
tyje. Korupcijos prevencijos ar vidaus audito skyriaus vadovas pra-
deda bylà ir parengia raðtà, kuriame iðdësto kaltinimø pobûdá.
90
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
Korupcijos prevencijos ar vidaus audito skyriaus vadovas spren-
dþia, ar atlikti preliminarø tyrimà ir ávertinti pateiktà informacijà, ar
susisiekti su STT pareigûnais. Raðto, kuriame iðdëstyti kaltinimai ir
átarimai, kopija turëtø bûti perduota STT pareigûnams per septynias
dienas nuo kaltinimø pareiðkimo nurodant, ar byla oficialiai perduo-
dama STT, ar tyrimà atlieka organizacijos korupcijos prevencijos ar
vidaus audito skyrius.
Tam tikrais atvejais, informavus kompetentingus asmenis organi-
zacijos viduje ir iðorëje, vadovui gali tekti nedelsiant imtis priemoniø,
kad bûtø uþkirstas kelias þalai, kurià galëtø sukelti korupcija. Tokio-
mis priemonëmis gali bûti:
a) nuðalinimas nuo tam tikro baigto arba nebaigto darbo;
b) teisës atëmimas dirbti su tam tikromis bylomis;
c) apsauga darbo patalpos, tarnybiniø dokumentø arba darbo prie-
moniø (pvz., kompiuterio, diskeliø ar kt.).
Rekomenduojamos priemonës ir jø taikymo mastas priklauso nuo
kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybiø.
Tarnautojams, dalyvaujantiems vieðojo pirkimo procese, bûtina ið-
aiðkinti, kad jei tretieji asmenys jø praðo abejotinos paslaugos, apie
tai jie nedelsdami turi informuoti savo vadovà(-us) ir uþ korupcijos
prevencijà organizacijoje atsakingà asmená. Tai pirmiausia padeda ið-
vengti átarimo, kad tarnautojas yra korumpuotas. Antra, toks prane-
ðimas yra pagrindas imtis teisiniø ir kitokiø priemoniø treèiøjø asme-
nø atþvilgiu. Net jei tarnautojas atsisako bûti papirktas, taèiau apie
tai niekam nepraneða, papirkti bandæs asmuo gali kreiptis á kità tar-
nautojà ir vël bandyti gauti neteisëtà naudà. Todël tarnautojai, apie
bandymà papirkti praneðdami atsakingiems asmenims, ne tik apsi-
draudþia nuo galimø átarimø ir gandø, bet apsaugo ir savo kolegas.
Sukèiavimo ir korupcijos poþymis – tai perspëjimas, skatinantis
atidþiau vertinti konkreèià vieðojo pirkimo proceso sritá. Vien poþy-
mio neuþtenka nustatyti sukèiavimo ar korupcijos apraiðkai. Veikiau
kokio nors ið toliau iðdëstytø poþymiø atsiradimas turëtø atkreipti va-
dovø ir kontrolës funkcijas atliekanèiø darbuotojø dëmesá á galimus
paþeidimus ir paskatinti juos imtis veiksmø uþtikrinant skaidrumà ir
sàþiningumà vieðojo pirkimo procese.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
91
„Silpni“ korupcijos ir sukèiavimo poþymiai
Èia pateikiami poþymiai, kurie nëra korupcijos árodymas, taèiau, kaip
rodo su korupcija kovojanèiø institucijø patirtis, daþnai yra susijæ su ko-
rumpuota elgsena ir laiku atkreipus á tokias situacijas dëmesá ir ëmusis
prevenciniø priemoniø, galima uþkirsti kelià korupcijai ar jos augimui.
A. Krentantys á akis nesuprantamai aukðti pragyvenimo standar-
tai; iðlaidus gyvenimo bûdas; statusà pabrëþianèiø simboliø de-
monstravimas.
B. Krentantys á akis darbuotojø asmeniniai ryðiai su treèiaisiais as-
menimis (pvz., kvietimai á ávairius renginius, ðventes, ðalutinë
veikla, konsultacijø arba ekspertizës sutartys, ámoniø akcijø tu-
rëjimas).
C. Nepaaiðkinamas prieðinimasis uþduoèiø pakeitimui arba perkë-
limui á kità vietà, ypaè jeigu darbuotojas bus paaukðtintas pa-
reigose arba bus padidintas jo atlyginimas, arba tai numatyta
ateityje.
D. Papildomos veiklos vykdymas be reikalingo leidimo arba ne-
informavus apie tai vadovø.
E. Netipiðkas, nesuprantamas elgesys (pvz., asmuo ðantaþuojamas
arba jauèia sàþinës grauþimà); darbuotojo uþsisklendimas; stai-
gus elgesio pasikeitimas bendraujant su kolegomis ir vadovais.
F. Padidëjæs atsiribojimas nuo institucijos arba uþduoèiø.
G. Socialinës problemos (potraukis alkoholiui, narkotikams, azar-
tiniams loðimams ir pan.).
H. Liguistas garbës troðkimas, gyrimasis tarnybiniais ir asmeniniais
ryðiais.
I. Naudojimasis treèiøjø asmenø suteiktomis privilegijomis (pvz.,
ypatingomis sàlygomis perkant, vaiðëmis restoranuose, kvieti-
mais á privaèius arba verslo renginius).
J. Krentantis á akis dosnumas ámonëms (pvz., protegavimas skirs-
tant subsidijas, valstybinius uþsakymus, etc).
„Stiprûs“ korupcijos ir sukèiavimo poþymiai
Kitaip nei jau pateikti „silpni“ korupcijos poþymiai, ðie poþymiai
yra „rimtesni“ signalai, áspëjantys apie korupcijà ar sukèiavimà. Tad
92
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
pastebëjus ðiuos poþymius, derëtø atidþiau ávertinti situacijà ir kreip-
tis á uþ korupcijos prevencijà organizacijos viduje atsakingus tarnau-
tojus ar vidaus audito skyriaus darbuotojus bei á kompetentingas ins-
titucijas.
„Stiprûs“ korupcijos ir sukèiavimo poþymiai, pasireiðkiantys
organizacijos viduje
A. Taisykliø „apëjimas“ arba ignoravimas; „nedideliø iðimèiø“ pa-
daþnëjimas; realiai atliekamø darbø ir vëliau pateikiamø doku-
mentø duomenø neatitikimas.
B. Padidëjæs atsiribojimas nuo institucijos arba uþduoèiø.
C. Neáprasti sprendimai be aiðkaus motyvavimo.
D. Skirtingi vertinimai ir sprendimai, kai proceso aplinkybës yra
tokios paèios, taèiau praðymus pateikia skirtingi asmenys; pikt-
naudþiavimas savo nuoþiûra priimant sprendimus.
E. Leidimø iðdavimas „apeinant“ kitas atsakingas tarnybas.
F. Patikrinimø vengimas, tam tikrø darbo srièiø protegavimas.
G. Veiklos procesø áslaptinimas.
H. Krentantis á akis nedidelis svarstymo laikas, priimant kuriai nors
treèiajai ðaliai palankius sprendimus.
I. Kuriø nors praðymus ar pasiûlymus pateikianèiø privaèiø as-
menø palaikymas.
J. Taupumo principo nepaisymas.
K. Bandymas daryti átakà sprendimø priëmimui ir uþduoèiø sky-
rimui, uþ kuriuos darbuotojas nëra atsakingas, taèiau tuo gali
bûti suinteresuoti tretieji asmenys.
L. Netinkamos, ástatymams prieðtaraujanèios elgsenos toleravimas
ir tylëjimas.
M. Neuþtikrinama procesø kontrolë arba ji nepakankama ten, kur
jos labiausiai reikëtø; aplaidûs tarnybiniai ir specialieji patikri-
nimai.
N. Nereaguojama á skundus arba skandalus.
O. Per daug uþduoèiø pavedama vienam asmeniui.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
93
„Stiprûs“ korupcijos ir sukèiavimo poþymiai,
susijæ su iðoriniais kontaktais
B. Á akis krentantis paslaugus elgesys su praðymus ar pasiûlymus
pateikianèiais privaèiais asmenimis.
C. Pirmenybës teikimas konkursams su apribojimais arba uþsaky-
mø paskirstymui be konkurso; uþsakymø iðskaidymas siekiant
juos iðdalyti be konkurso; vengimas palyginti panaðius pasiû-
lymus.
D. Labai arba pakartotinai virðijamos numatytos uþsakymo sumos.
E. Vieðasis pirkimas, kurio metu prekës ásigyjamos brangiau nei
rinkos kaina; beprasmiðki pirkiniai; ilgalaikiø sutarèiø sudary-
mas institucijai nepalankiomis sàlygomis, esant nepakankamai
konkurencijai.
F. Daþnos á akis krentanèios „skaièiavimo klaidos“, daþni arba ne-
pagrásti darbo ir paslaugø sàraðo taisymai.
G. Oficialiai nepatvirtintas lëðø gavimas, paskirsèius uþsakymus
(pinigai „á kiðenæ“).
H. Brangûs papildomi darbai.
I. Valstybës institucijos darbuotojø ðalutinë veikla ar su jais susiju-
siø asmenø veikla valstybinius uþsakymus vykdanèiose ámonëse.
J. Pernelyg „draugiðkas“ bendravimo tonas arba á akis krentantis
nuolaidumas, derantis su ámonëmis.
K. Siekis (tariamai) plësti átakos sferà pasitelkiant ámones.
L. Daþnos „tarnybinës kelionës“ siekiant aplankyti tam tikras ámo-
nes (krentanèios á akis visø pirma dël nereikalingø nakvyniø).
M. Neáprastai daþni tam tikrø ámoniø atstovø apsilankymai valsty-
bës institucijoje (susitikimai su kai kuriais sprendimus priiman-
èiais asmenimis arba konsultantais) arba nepagrástai daþni vals-
tybës institucijos darbuotojo lankymaisi tam tikrose ámonëse.
N. Konfliktø su ámonëmis nebuvimas ten, kur jø paprastai daþnai
pasitaiko.
Ið ðio poþymiø sàraðo tampa aiðku, kad minëti poþymiai yra ypaè
svarûs, jeigu kas nors vyksta ne taip kaip áprasta („nepaaiðkinamai“,
„nesuprantamai“, „staiga pasikeièia“, „krenta á akis“). Tarnybos ásiti-
kinimu, daþnas ir svarbiausias áspëjamasis signalas – tipiðkai iðlaidûs
94
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
ir neáprastai aukðti darbuotojø, turinèiø „papildomø pajamø“, gyve-
nimo standartai ir tam tikrø statusà pabrëþianèiø simboliø demonst-
ravimas. Maþai tikëtina, kad tokie asmenys save sumenkintø.
Taip pat bûtina atkreipti dëmesá á kolegø uþuominas, gandus ið ið-
orës bei anoniminius (pvz., nuskriaustø ir taip finansinæ þalà patyrusiø
ámoniø) skundus. Tokie signalai tampa lengviau pastebimi, jeigu jie pa-
daþnëja ir yra nukreipti prieð tam tikrus asmenis arba á tam tikras uþ-
duoèiø sferas. Norint iðvengti piktnaudþiavimo, privalu nuolat anali-
zuoti ir vertinti gandus, jø atsiradimo prieþastis, sklidimo kanalus, etc.
Svarbu niekada nepamirðti, kad korupcija yra rimtas nusikaltimas, o
jo slëpimas kenkia kiekvieno darbuotojo ávaizdþiui. Pamynæs savo pa-
reigas ir laiku nesiëmæs priemoniø keliui korupcijai uþkirsti, galite bûti
pripaþintas kaltu dël piktnaudþiavimo tarnybine padëtimi ir nubaustas.
Korupcijos prevencijos teisiniai aspektai
Antikorupcinæ teisinæ bazæ santykinai galima suskirstyti á tris pagrin-
dines grupes:
• Ástatymai, nustatantys teisinæ atsakomybæ uþ korupcines veikas.
• Kiti ástatymai.
• Seimo ir Vyriausybës priimti teisës aktai, Ministro Pirmininko
potvarkiai, nustatantys konkreèias kovos su korupcija priemones.
I. Ástatymai, nustatantys teisinæ atsakomybæ uþ korupcines veikas1:
• Baudþiamasis kodeksas;
• Administraciniø teisës paþeidimø kodeksas;
• Civilinis kodeksas ir jo pakeitimo bei papildymo ástatymai.
I.I. Baudþiamasis kodeksas2:
• nustato atsakomybæ uþ nusikaltimus ir baudþiamuosius nusiþen-
gimus valstybës tarnybai ir vieðiesiems interesams (225–228 str.);
1 Be teisinës atsakomybës uþ korupcines veikas, dar yra taikoma tarnybinë (draus-
minë) atsakomybë, nustatyta Valstybës tarnybos ástatyme ar statutuose.
2 Uþ Baudþiamajame kodekse reglamentuojamas nusikalstamas veikas atsako ir ju-
ridiniai asmenys.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
95
• nustato atsakomybæ uþ kitas nusikalstamas veikas, jeigu jos pa-
daromos vieðajame sektoriuje paperkant ar siekiant asmeninës
naudos (182, 183, 184, 173, 199, 297 str. ir kt.).
I.II. Administraciniø teisës paþeidimø kodeksas:
• nustato atsakomybæ uþ Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo
valstybinëje tarnyboje ástatymo paþeidimà (172 str.);
• nustato atsakomybæ uþ neteisëtà lobistinæ veiklà (202 str.);
• nustato atsakomybæ uþ Vieðøjø pirkimø tvarkos paþeidimà
ir kt.
I.III. Civilinis kodeksas:
• nustato dovanø gavimo ir priëmimo sàlygas (6.470 str.);
• nustato pareigà gràþinti be pagrindo ágytà turtà (6.237 str.);
• nustato atlyginimà dël nepagrásto praturtëjimo ir kt.
II. Kiti ástatymai:
• Gyventojø turto ir pajamø deklaravimo ástatymai;
• Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ásta-
tymas;
• Vieðøjø pirkimø ástatymas;
• Vieðojo administravimo ástatymas;
• Valstybës tarnybos ástatymas;
• Pinigø plovimo, Lobistinës veiklos, Politiniø partijø finansavi-
mo, STT, Nacionalinio saugumo pagrindø, BPK, CPK, Admi-
nistraciniø bylø teisenos ir kt. ástatymai.
III. Teisës aktai, nustatantys konkreèias kovos su korupcija prie-
mones:
• Korupcijos prevencijos ástatymas;
• Nacionalinë kovos su korupcija programa;
• Seimo 2001 m. geguþës 10 d. rezoliucija „Dël kovos su korup-
cija“;
• Vyriausybës nutarimas „Dël tarpþinybinës komisijos kovai su
korupcija koordinuoti“.
96
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
1 priedas. Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo forma
Iðlaidø pobûdis:
Bendra vertë: Lt
Pirkimo poreiká teikiantis vadovas:
Finansavimà gaunantis skyrius:
Ásigijimo tikslas (ávertinant, kaip jis atitinka organizacijos ir perkan-
èiojo skyriaus tikslus ir atitinkamo laikotarpio planus):
Ágyvendintini uþdaviniai (nurodant konkreèius organizacijos ir per-
kanèiojo skyriaus uþdavinius, prie kuriø ágyvendinimo prisidës ásigy-
jama prekë, jei ámanoma, numatomà indëlá iðreiðkiant kiekybiðkai):
Informacija apie galimybiø ávertinimà (ávertinant ir status quo alter-
natyvà, t.y. nieko nekeièiant):
Priimtiniausios galimybës pasirinkimo prieþastys:
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
97
Numatomas pirkimo bûdas (jei numatoma pirkti konkurso bûdu, pri-
dëkite konkurso apibendrinimo formà, kurioje turëtø bûti iðdëstyti rei-
kalavimai, turintys atsispindëti pirkimo dokumentuose):
Informacija apie biudþetà:
Maþiausios kainos konkursinis pasiûlymas (jei tokio nëra, paaiðkin-
kite, kodël):
Ágalioto pasiraðanèio asmens patvirtinimas:
Patvirtinu, kad ðio dokumento tu-
rinys remiasi geriausia organiza-
cijai prieinama informacija ir tiks-
liausiu iðlaidø, áplaukø ir rizikos
vertinimu. Mano nuomone, ðis
teikimas labiausiai atitinka esa-
mus poreikius ir yra bûtinas efek-
tyviam funkcijø vykdymui uþtik-
rinti.
Pirkimo poreiká teikianèio organi-
zacijos skyriaus ar darbo grupës
vadovas
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
Formos rengëjø vardai, pavardës
ir paraðai
98
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
Vieðojo pirkimo komisijos sprendimas:
Sprendimas:
Vieðojo pirkimo komisijos pirmi-
ninkas
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
Vieðojo pirkimo komisijos nariai
Sprendimas:
Vieðojo pirkimo komisijos narys
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
Sprendimas:
Vieðojo pirkimo komisijos narys
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
Sprendimas:
Vieðojo pirkimo komisijos narys
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
Finansø skyriaus sprendimas:
Sprendimas:
Finansø skyriaus virðininkas
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
Organizacijos vadovo sprendimas:
Sprendimas:
Organizacijos vadovas
(Vardas, pavardë, paraðas)
Data:
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
99
Alternatyvø ávertinimo kontroliniø klausimø sàraðas
1. Tikslø aiðkumas ir pagrástumas
1.1. Ar Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formoje iðdëstyti
tikslai atitinka pirkimo plane apraðytus tikslus?
1.2. Kaip Vieðojo pirkimo poreikio pagrindimo formoje iðdëstyti
tikslai dera su organizacijos ir perkanèiojo skyriaus tikslais?
1.3. Ar tikslai pagrásti atitinkama papildoma informacija (áskai-
tant veiksnius, kurie paskatino siûlyti skirti lëðas)?
2. Alternatyvø apibrëþimas ir pasirinkimas
2.1. Ar apsvarstytos visos ámanomas alternatyvos? Ar pakan-
kamai daug, kad bûtø ámanoma parinkti tinkamiausià?
2.2. Ar buvo ávertinta status quo galimybë, t.y. nieko nekeisti ar-
ba keisti minimaliai, nereikalaujant papildomø iðlaidø?
2.3. Ar buvo atmestos kokios nors alternatyvos prieð ávertinant
jas plaèiau, pavyzdþiui, atsiþvelgiant á jø ágyvendinimo ga-
limybes ekonominiu, techniniu, teisiniu ar kitais poþiûriais?
Jei taip, tai gal vis dëlto atmestos alternatyvos yra priimti-
nos arba bûtø priimtinos jas modifikavus?
2.4. Ar ávertinimui atrinktos alternatyvos atitinka organizacijos
strateginius tikslus ir perkanèiojo skyriaus planus bei Vieðojo
pirkimo poreikio pagrindimo formoje nurodytus tikslus?
2.5. Ar atrinktos alternatyvos gali bûti iðskaidytos á atskirus ele-
mentus, kurie plaèiau gali bûti vertinami savarankiðkai (pa-
vyzdþiui, á piniginiu poþiûriu ávertintinus ir neávertintinus
elementus)?
2.6. Gal yra kitø alternatyvø, kurios nebuvo ávertintos, pa-
vyzdþiui:
(i) Skirtingos rezultatø kiekybës ar kokybës poþiûriu alter-
natyvos.
(ii) Skirtingos alternatyvos laiko poþiûriu ar vykdymo eta-
pø poþiûriu.
(iii) Alternatyvos, kurios skiriasi vietos poþiûriu.
(iv) Finansavimo poþiûriu ar sutarties tipo poþiûriu skirtin-
gos alternatyvos.
100
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
3. Kaðtø ir naudos ávertinimas
Apimtis
3.1. Ar atsiþvelgta á visas bûtinas pagrindinio kapitalo sànau-
das, pavyzdþiui, þemæ, vietos paruoðimà, statybà, monta-
vimà, árangà, automobilius, árengimus, projektavimo mo-
kesèius ir pan.?
3.2. Ar ávertinti pagrindinio kapitalo atnaujinimo ir papildy-
mo kaðtai vertinamuoju laikotarpiu? Ar ávertinti pagrindi-
nio kapitalo mokesèiai ar tokiø mokesèiø atsiradimo gali-
mybë?
3.3. Ar atsiþvelgta á visas einamàsias iðlaidas, pavyzdþiui, dar-
bo uþmokestá, áskaitant pridëtines iðlaidas, administracijos
iðlaikymo iðlaidas, komunalinius mokesèius, kitus mokes-
èius? Ar ávertinti galimi ðiø kaðtø pokyèiai?
3.4. Ar buvo atsiþvelgta á anksèiau patirtus kaðtus ir gautà naudà?
3.5. Ar ávertinti netiesioginiai kaðtai ir nauda?
Tikslumas ir patikimumas
3.6. Ar kaðtai ir nauda prognozuojami pakankamai tiksliai, at-
siþvelgiant á nustatytus tikslus?
Vertinimas
3.7. Ar aiðkiai apibrëþtas vertinime naudojamas kainos pa-
grindas?
3.8. Ar visi kaðtai ir nauda buvo iðreikðti palyginamosiomis kai-
nomis prieð diskontuojant juos faktiðkai nurodyta diskon-
to norma?
3.9. Ar kuri nors kaina, kaðtai ar nauda keisis kitaip nei numa-
toma bendra infliacijos norma? Jei taip, ar buvo atitinka-
mai pataisyti kaðtø ir naudos ávertinimai?
3.10. Ar iðtekliø kaðtai buvo tinkamai ávertinti? Pavyzdþiui, ar
vertinant buvo naudojamos esamos turto rinkos vertës? Gal
nebuvo ávertinti turimo turto kaðtai?
3.11. Ar visur buvo ávertinti mokesèiai ir subsidijos ir galimi jø
pokyèiai? Pavyzdþiui, ar visur, kur reikia, buvo ávertinti ne-
tiesioginiai mokesèiai, tokie kaip PVM, kurie gali ið esmës
pakeisti ávertinimo rezultatà?
KORUPCIJOS PREVENCIJOS VADOVAS VIEÐOJO PIRKIMO SRITYJE
101
Nepiniginiai kaðtai ir nauda
3.12. Ar nebuvo praleisti kokie nors svarbûs kaðtai ar nauda
(áskaitant tuos, kuriø neámanoma iðreikðti pinigine iðraiðka)?
3.13. Ar kiekybiðkai ávertinti visi kiek ámanoma kaðtai ir nauda?
Ar sukurta sistema, kuri leistø atsiþvelgti á kaðtus ir nau-
dà, kuriø neámanoma iðreikðti pinigine iðraiðka ar neáma-
noma ávertinti kiekybiðkai, pavyzdþiui, estetinis vaizdas, vi-
suomenës pasitenkinimas ir pan.?
4. Grynosios dabartinës vertës skaièiavimas
4.1. Ar grynosios dabartinës vertës skaièiavimo laikotarpis bu-
vo tinkamai susietas su potencialiu ekonominiu alternaty-
vø gyvavimu?
4.2. Ar aiðkus visø kaðtø ir naudos gavimo ið kiekvienos alter-
natyvos laikas?
4.3. Ar buvo naudojama tinkama diskonto norma?
4.4. Ar aiðkûs diskontavimo baziniai metai?
5. Rizikos ávertinimas
5.1. Ar vertinant alternatyvas, kuriai nors ið jø buvo nustaty-
tas didelis rizikos laipsnis? Pavyzdþiui, kai rezultatai daþ-
niausiai priklauso nuo tam tikros prielaidos, kuri kelia di-
deliø abejoniø? Jei taip, ar neámanoma padidinti alternaty-
vos patikimumo ir sumaþinti rizikos?
5.2. Ar alternatyvos buvo ávertintos antikorupciniu poþiûriu?
6. Rezultatø pateikimas
6.1. Ar ávertinimo rezultatai pateikti aiðkiai? Ar jie palyginami?
6.2. Ar aiðku, ið kokiø lëðø bus padengiami kiekvienos alter-
natyvos kaðtai ir kas bus naudos gavëjai?
7. Vertinimas
7.1. Ar numatyta pasirinktos alternatyvos ágyvendinimo stebë-
sena ir jos metu uþfiksuotø netikslumø ar problemø spren-
dimo bûdas?
2 priedas. Vieðojo pirkimo apibendrinimo forma
[Perkanèiojo skyriaus vadovui]
Nuoraðas:
Vieðojo pirkimo pavadinimas:
Oficialus iðankstinis informacinis praneðimas: (nurodykite leidinio
pavadinimà, leidinio numerá, datà ir puslapá, kuriame pateiktas skel-
bimas)
Konkursiniø pasiûlymø pateikimo data:
Á konkursà pakviesti tiekëjai: Pasiûlyta kaina
Laimëjusio konkursinio pasiûlymo pavadinimas ir jo atrinkimo
prieþastis:
Pavadinimas
Atrinkimo prieþastis
Data:
Vieðojo pirkimo komisijos pirmininkas
Vieðojo pirkimo komisijos nariai
KAIP PRASKAIDRINTI
VIEÐUOSIUS PIRKIMUS?
Dailininkas Algimantas Dapðys
Dizainerë Nijolë Juozapaitienë
2006 05 10. 6.5 sp. l.
Iðleido leidykla „Eugrimas“, Kalvarijø g. 98-36, LT-08211 Vilnius
Tel./faks. (8~5) 273 39 55, info@eugrimas.lt, www.eugrimas.lt
Spausdino UAB „Pozicija“ spaustuvë, S. Þukausko g. 49, LT-09131 Vilnius
Ka-128
Kaip praskaidrinti vieðuosius pirkimus? – Vilnius: Eugri-
mas, 2006. – 102 p.
ISBN 9955-682-38-8
Knygoje pristatomas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus inici-
juotas pirmasis Lietuvoje iðsamus sociologinis vieðøjø pirkimø skaidrumo tyri-
mas, kuris padeda ávertinti korupcijos mastus vieðuosiuose pirkimuose, jos prie-
þastis ir ieðkoti prieðnuodþiø. Taip pat supaþindinama su Èekijos ir Jungtinës Ka-
ralystës „Transparency International“ ekspertø áþvalgomis apie korupcijà vieðuo-
siuose pirkimuose, pateikiamas Specialiøjø tyrimø tarnybos parengtas Vieðøjø
pirkimø vadovas.
UDK 658(474.5)
