Rytinës Naujienos
Rytinës naujienos
2008 m. lapkrièio 12 d.
AB SEB banko Prezidento patarėjų grupė
Tel.: (8 5) 268 2517, 268 2508, 268 2521, faks. (8 5) 268 2521, e. paštas: gitanas.nauseda@seb.lt, nerijus.udrenas@seb.lt, vilija.tauraite@seb.lt
Registrų centras: būsto rinkoje prasidėjo recesija
Lapkričio 12 d. Apibendrinę įvykusių nekilnojamojo turto sandorių pirmųjų devynių šių metų mėnesių
ir negalutinius spalio duomenis ekspertai skelbia rinkos recesiją.
"Iki šiol kalbėdami apie nekilnojamojo turto rinką ir ypač - būstų segmentą vartojome užsitęsusios
stagnacijos ir korekcijos terminus. Tačiau šiandien turime pagrindo prabilti apie faktiškai vykstančią rinkos
recesiją", - "Verslo žinioms" sakė Registrų centro direktoriaus pavaduotojas kadastrui ir turto vertinimui
Arvydas Bagdonavičius.
Individualių gyvenamųjų namų pardavimai per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo
pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 32 proc.. Butų šiemet parduota beveik 37 proc. mažiau nei tuo pačiu
laikotarpiu pernai, žemės sklypų - apie 35 procentais.
Palyginti nekilnojamojo turto pardavimus didžiuosiuose šalies miestuose, Kaune parduota 41 proc.,
Vilniuje - 45 proc., o Klaipėdoje net 54 proc. mažiau namų nei pernai tuo pačiu metu.
Metinis butų prekybos sumažėjimas Kaune siekia 35 proc., Vilniuje - 37 proc., Klaipėdoje - 38 proc..
Panaši padėtis klostosi ir prekiaujant žeme. Žemės sklypų paklausa palyginamu laikotarpiu Vilniuje sumažėjo
48 proc., Kaune - 50 proc., Klaipėdoje - net 57 procentais.
Mažesnį pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus nuosmukį Registrų centro specialistai įžvelgia
negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ir sodo namelių prekybos segmente. (BNS).
Lietuvos naujakuriai pradeda pardavinėti butus
Lapkričio 12 d. Vis daugiau šeimų priverstos parduoti vos prieš kelerius metus įsigytus butus, nes
nebeišgali bankams mokėti paskolų. Bankai pripažįsta - blogų paskolų daugėja. Bet nemokių klientų būstų jie
kratosi lyg maro. Su problemomis susidūrę gyventojai dažniausiai turi pusmetį išspręsti savo problemas arba
patys parduoti butą, kol į jų duris pasibels antstoliai, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Būstas".
Bankininkai pripažįsta, kad situacija nėra tokia gera, kokia buvo pernai, tačiau vadinti ją kritine
nenori. Nemokūs klientai kol kas neskaičiuojami tūkstančiais ir sudaro vos kelis procentus visų paskolas
paėmusių gyventojų.
Banko "DnB Nord" nekilnojamojo turto bendrovė "DnB Nord Būstas" šiuo metu padeda parduoti
butus maždaug pusšimčiui paskolų mokėti nebegalinčių banko klientų.
"Būsto paskolų draudimo" įmonė skelbia, kad dar nepasibaigus šiems metams draudimo išmokos
bankams už negrąžintas paskolas, palyginti su 2007 metais, padidėjo dvigubai. Pernai įmonė išmokėjo 10
draudimo išmokų bankams.
Dažniausiai su problemomis šeimos susiduria jau pirmaisiais, o dar dažniau - antraisiais paskolų
mokėjimo metais. "Atlikome tyrimą - išsiaiškinome, kokie pirkėjai dažniausiai susiduria su problemomis.
Nenuostabu, kad tai šeimos, ėmusios paskolą ties savo galimybių riba. Jos manė, kad po 500 litų žmogui
pragyventi užteks. Tačiau kai ateina laikas mokėti įmokas bankui, tokios šeimos susiduria su realybe. Labai
greitai - jau po kelių mėnesių ar metų - paaiškėja, kad pinigų trūksta", - tvirtino bendrovės "Būsto paskolų
draudimas" direktorė Gitana Griškėnienė.
Šeimos skyrybos - viena dažniausių finansinių problemų priežasčių, nes įsipareigojimų bankui nenori
prisiimti nė viena pusė. Be to, vis dažniau nemokiais klientais tampa individualių įmonių savininkai, kurių
verslas žlunga dėl krizės. Lietuvos būsto krizės žemėlapyje ryškiausiai šviečia Klaipėda. (BNS).
Lietuvai skolins Europos investicijų bankas
Lapkričio 12 d. Gelbėjimosi ratą smulkioms ir vidutinėms įmonėms meta Europos investicijų banko
(EIB) grupė - šiuo sunkiu metu bendrovės galės pigiau pasiskolinti. Lietuva dar derina sutartis, rašo "Verslo
žinios".
2008 m. lapkričio 12 d.
Šiame leidinyje pateikta informacija ir duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių: BNS, Lietuvos banko, Statistikos departamento, Finansų ministerijos ir kitų įstaigų bei institucijų. SEB bankas neprisi ma jokios
atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Naujienų agentūros „BNS“ informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, žiniasklaidos
monitoringo veiklos produktuose, mobiliuosiuose informavimo kanaluose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
1
EIB paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms projekte dalyvaus "DnB Nord" bankas. Banko Verslo
produktų plėtros departamento vadovas Evaldas Ruzgys teigė, kad "DnB Nord" seniau bendradarbiavo su
EIB, o dabar sutartį atnaujins ir nuo kitų metų pradžios galės dalyvauti minėtame projekte.
"Mums bus tiek naudos, kiek jos bus mūsų klientams. Faktas, kad paskolos per EIB yra gerokai
pigesnės nei rinkoje, nes paslaugas turėsime teikti pagal suderėtas sąlygas. Kokios jos bus konkrečiai,
pasakyti negaliu, nes dar vyksta derybos", - sakė E.Ruzgys.
Anot jo, paskolų paklausa tarp smulkių ir mažų įmonių yra didesnė už galimą pasiūlą, ypač dabar,
kai padėtis rinkoje sunkesnė. Finansų ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus EIB
Lietuvai skyrė 204 mln. eurų (704,4 mln. litų) paskolų. EIB paskolomis smukiajam verslui galima remti
investicijas visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus ginklų, azartinių žaidimų ir tabako.
Europos investicijų bankui suteiktas aukščiausias kreditingumo reitingas kapitalo rinkose (AAA),
todėl jis pats gali skolintis lėšų palankiomis sąlygomis, kurias vėliau taiko savo suteikiamoms paskoloms.
(BNS).
Civilinės atsakomybės draudimas šiemet vairuotojams bus brangesnis
Lapkričio 12 d. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis pratęsti susiruošusių vairuotojų laukia
nemalonios staigmenos. Kai kurie draudikai maždaug iki 40 proc. pabrangino savo paslaugas.
Vairuotojai piktinasi tokiu kainų šuoliu, o draudikai kaltę verčia augančiai infliacijai ir paslaugas
branginantiems automobilių servisams, rašo "Vilniaus diena". Draudikai tikina, kad per metus civilinės
atsakomybės draudimo kaina ūgtelėjo apie 5-15 procentų.
"If draudimo" vyriausiasis transporto draudimo ekspertas Aleksas Nečajevas teigia, kad pagrindinė
įmokos augimo priežastis ta, kad brangsta automobilių remontas. Be to, Lietuvoje esą vis jaunėja automobilių
parkas, o naujesnius automobilius remontuoti atsieina brangiau.
Draudimą pabranginusios bendrovės "Ergo Lietuva" atstovai taip pat kaltino augančias veiklos
sąnaudas. "Civilinės atsakomybės draudimo įmokas lengviesiems automobiliams vidutiniškai padidinome 5
proc. Pagrindinė to priežastis - šalyje didėjanti infliacija ir išlaidos žaloms atlyginti", - teigė bendrovės
atstovas Audrius Pilčicas. (BNS).
Būsimasis energetikos ministras planuoja komandą
Lapkričio 12 d. Kandidatas į energetikos ministrus Arvydas Sekmokas prognozuoja, kad naujoji, 14-
oji, ministerija bus įsteigta dar šiemet arba vėliausiai sausį.
"Lietuvos žinios" rašo, kad tokia institucija veikė pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais,
tačiau buvo panaikinta taupymo sumetimais.
A.Sekmokas jau mąsto apie įkurtuves ir net yra numatęs žmonių, kurie dirbtų jo komandoje, tik jų
pavardžių neatskleidžia. "Iš pradžių ministerija greičiausiai veiks po Ūkio ministerijos stogu. Tačiau man
svarbiau suburti žmones. Šis klausimas bus sprendžiamas tik patvirtinus Vyriausybės programą", - sakė A.
Sekmokas.
Jo įsivaizdavimu, Energetikos ministerijos struktūra atitiks dvi pagrindines veiklos sritis. "Vienas
blokas - energijos taupymas, vietinių energijos šaltinių skatinimas ir būsto renovacija. Antras - energetinis
saugumas, integracija į europinius rinklus ir atominės energetikos tęstinumas", - kalbėjo kandidatas į
ministrus.
A.Sekmokas žinomas kaip naujųjų technologijų specialistas, per kelerius metus vadovavo kelioms
informacijos technologijų bendrovėms. Šiuo metu jis yra įmonės "Doclogix" direktorius. A.Sekmokas drauge
su būsimu premjeru Andriumi Kubiliumi įkūrė Žinių ekonomikos forumą. "Mudu su juo turėjome nemažai
bendros veiklos. Tai mane čia ir atvedė", - neslėpė A.Sekmokas. (BNS).
2008 m. lapkričio 12 d.
Šiame leidinyje pateikta informacija ir duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių: BNS, Lietuvos banko, Statistikos departamento, Finansų ministerijos ir kitų įstaigų bei institucijų. SEB bankas neprisi ma jokios
atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Naujienų agentūros „BNS“ informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, žiniasklaidos
monitoringo veiklos produktuose, mobiliuosiuose informavimo kanaluose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
2
Lito ir euro valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu
Litai už 1 JAV dolerį
JAV doleriai už 1 eurą
2,80
1,2331
2,65
1,3029
2,50
1,3811
13 14 15 16 17 20 21 22 23 24 27 28 29 30 31 04 05 06 07 10 11 12
2008 10
2008 11
Pagrindiniai Lietuvos ekonominiai ir finansiniai rodikliai 2000-2008 m.
2000 m.
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
2008 m.**
5,0
Realaus BVP metinis pokytis (proc.)
4,1*
6,7
6,9
10,2
7,4
7,8
7,8
8,9
(I-III ketv.)
83,356
Nominalus BVP (mlrd. Lt)
45,737
48,637
52,070
56,959
62,698
72,060
82,793
98,139
(I-III ketv.)
17,7
Einamosios sąskaitos deficitas (proc. BVP)
5,9
4,7
5,1
6,8
7,7
7,1
10,6
14,6
(I pusm.)
Visos pramonės parduotos produkcijos
5,7
2,2
16,0
3,1
16,1
10,3
7,3
7,3
4,0
(palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis (proc.)
(I-III ketv.)
9,105
Materialinės investicijos (mlrd. Lt)
6,553
7,824
8,124
8,678
10,097
12,186
15,169
20,312
(I pusm.)
43,036
Prekių eksportas (mlrd. Lt)
14,193
17,117
19,117
21,263
25,819
32,767
38,888
43,192
(I-III ketv.)
56,296
Prekių importas (mlrd. Lt)
20,877
24,241
27,479
29,438
34,384
43,152
53,275
61,504
(I-III ketv.)
10,5
Metinis VKI pokytis* (proc.)
1,4
2,0
-1,0
-1,3
2,9
3,0
4,5
8,1
(spalis)
10,8
Vidutinis metinis SVKI pokytis (proc.)
1,1
1,6
0,3
-1,1
1,2
2,7
3,8
5,8
(rugsėjis)
2236,8
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (IV ketv., Lt)
1073,2
1087,1
1145,0
1207,9
1310,2
1453,4
1731,7
2052,0
(II ketv.)
Vidutinio mėnesio darbo užmokesčio metinis pokytis
22,5
-
1,3
5,3
5,5
8,5
10,9
19,1
18,5
(IV ketv., proc.)
(II ketv.)
4,5
Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)
16,4
17,4
13,8
12,4
11,4
8,3
5,6
4,3
(II ketv.)
Vidutinė naujai išduotų paskolų litais palūkanų
8,31
11,03
8,13
6,08
5,07
5,67
4,70
5,37
8,61
norma* (proc.)
(rugsėjis)
70,414***
Bankų klientams suteiktos paskolos* (mlrd. Lt)
5,519
6,503
7,933
12,099
16,898
25,957
38,641
56,746
(III ketv.)
40,953***
Indėliai ir akredityvai* (mlrd. Lt)
8,596
10,416
11,677
13,574
17,860
25,133
30,298
37,152
(III ketv.)
34,633
Tiesioginės užsienio investicijos* (mlrd. Lt)
9,337
10,662
13,184
13,699
16,193
23,896
28,925
35,504
(I pusm.)
16,578
Oficialios tarptautinės atsargos* (mlrd. Lt)
5,435
6,677
8,013
9,528
9,109
11,104
15,184
18,200
(spalis)
44,173
Pinigų kiekis P2* (mlrd. Lt)
10,649
12,920
15,433
18,419
22,354
29,488
35,819
43,470
(rugsėjis)
Valdžios sektoriaus fiskalinis balansas (ESS‘95,
-1,7
-3,2
-3,6
-1,9
-1,3
-1,5
-0,5
-0,4
-1,2
proc. BVP)
(I pusm.)
12,9****
Valstybės skola* (proc. BVP)
23,7
23,1
22,3
21,1
19,4
18,4
18,0
17,0
(I pusm.)
-16
Pramonės pasitikėjimo rodiklis*
-
-14
-14
-5
-18
-1
-7
-4
(spalis)
-35
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis*
-
-26
-15
-12
-4
-3
2
-6
(spalis)
* Laikotarpio pabaigoje (arba paskutinį metų mėnesį).
** Naujausių duomenų laikotarpis nurodytas skliaustuose.
*** 2008 m. paskolų ir indėlių duomenys nėra griežtai palyginami su ankstesnių laikotarpių duomenimis dėl metodologijos pokyčių.
**** SEB banko prognozuojamas 2008 m. nominalus BVP yra 124,311 mlrd. Lt.
2008 m. lapkričio 12 d.
Šiame leidinyje pateikta informacija ir duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių: BNS, Lietuvos banko, Statistikos departamento, Finansų ministerijos ir kitų įstaigų bei institucijų. SEB bankas neprisi ma jokios
atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Naujienų agentūros „BNS“ informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, žiniasklaidos
monitoringo veiklos produktuose, mobiliuosiuose informavimo kanaluose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
3
