Original PDF Flash format LT-LT  


LT LT

EUROPOS KOMISIJA SVEIKATOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS
GENERALINIS DIREKTORATAS
L

2005 m. gruodžio 21 d., Briuselis

Tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatų dėl gyvūninės
kilmės maisto higienos
įgyvendinimo rekomendacinis dokumentas

Šis dokumentas yra parengtas tik informacijai. Europos Komisija nėra jo priėmusi arba
kaip nors patvirtinusi.
Europos Komisija negarantuoja pateiktos informacijos tikslumo ir neatsako už jokį galimą
jos panaudojimą. Todėl už informacijos panaudojimą visiškai atsako patys vartotojai, kurie,
prieš naudodamiesi ja, turi imtis visų būtinų atsargumo priemonių.
LT
LT
DOKUMENTO TIKSLAS
Šis dokumentas daugiausia yra skirtas valstybių narių maisto verslo
subjektams ir kompetentingoms institucijoms. Juo siekiama nustatyti
gaires dėl naujų maisto higienos reikalavimų įgyvendinimo ir susijusių
dalykų.
Skaitytojai trečiosiose šalyse šiame dokumente gali rasti naudingos
informacijos ir taip galės geriau suprasti ES maisto higienos reikalavimų
taikymo sritį ir tikslus.
PASTABA
Šis dokumentas yra įvadinis dokumentas ir bus atnaujintas atsižvelgiant į
valstybių narių, kompetentingų institucijų, maisto verslo subjektų ir
Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos patirtį ir jų pateiktą informaciją.
LT
LT
1. ĮŽANGA
Reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto
higienos reikalavimus (toliau – reglamentas), buvo priimtas 2004 m. balandžio 29 d.
1 Jame nustatomi higienos reikalavimai, kurių turės laikytis maisto verslo subjektai,
tvarkantys gyvūninės kilmės maistą, visuose maisto grandinės etapuose. Nuo šio
reglamento priėmimo Komisijos buvo prašoma paaiškinti daugelį jo aspektų. Šiuo
dokumentu siekiama atsakyti į šiuos prašymus.
Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas surengė daug
susitikimų su ekspertais iš valstybių narių siekiant išnagrinėti ir pasiekti sutarimą
dėl daugelio klausimų, susijusių su šio Reglamento įgyvendinimu ir interpretavimu.
Siekdama skaidrumo Komisija taip pat skatino diskusijas su suinteresuotosiomis
šalimis, kad sudarytų galimybes skirtingų socialinių ir ekonominių interesų grupėms
išreikšti savo nuomonę. Be to, Komisija surengė baigiamąjį susitikimą su
gamintojų, pramonės, prekybos ir vartotojų atstovais aptarti problemas, susijusias su
reglamento įgyvendinimu.
Buvo manoma, kad šie susitikimai ir diskusijos turėtų tęstis atsižvelgiant į patirtį,
įgytą nuo 2006 m. sausio 1 d., kai Reglamentas pradėtas taikyti visapusiškai.
Pažymėtina, kad klausimai, susiję su nacionalinių teisės aktų neatitikimu reglamento
nuostatoms, nėra aptariami šiame dokumente ir bus toliau nagrinėjami pagal
nustatytas Komisijos procedūras.
Šiuo dokumentu siekiama padėti visiems maisto grandinės dalyviams geriau
suprasti ir teisingai bei vienodai taikyti šį reglamentą. Tačiau šis dokumentas neturi
oficialaus teisinio statuso, ir ginčo atveju išskirtinė atsakomybė už teisės akto
aiškinimą tenka Teisingumo Teismui.
Norint pilnai suprasti įvairius Reglamento (EB) Nr.853/2004 aspektus, yra svarbu
būti susipažinus su kitais Bendrijos teisės aktais, ypač su šiais principais ir
apibrėžimais:
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis
maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis
Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais
susijusias procedūras2 (toliau taip pat – bendrieji maistui skirti teisės aktai),.
• 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos3, ir
• 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad

1
OL L 226, 2004 6 25, p. 22
2
OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
3
OL L 226, 2002 6 25, p. 3.
LT
1

LT
būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų,
gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių4,
• 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl
maisto produktų mikrobiologinių kriterijų5,
• 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005,
nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal
Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, dėl oficialios kontrolės organizavimo pagal
Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo
Reglamento (EB) Nr. 852/2004 ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr.
853/2004 ir (EB) Nr. 854/20046,
• 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2005,
nustatantis specialiąsias taisykles oficialios Trichinella mėsoje kontrolės
taisykles 7,
• 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2076/2005,
nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr.
882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir
(EB) Nr. 854/20048.
Dėl Reglamentų (EB) Nr. 178/2002 ir (EB) Nr. 852/2004 buvo parengti atskiri
rekomendaciniai dokumentai.
(Žr. http://europa.eu.int/comm/food/food/foodlaw/guidance/index_en.htm)

4
OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
5
OL L 338, 2005 12 22, p. 1
6
OL L 338, 2005 12 22, p. 27
LT 7
OL L 338, 2005 12 22, p. 60
8
2

LT

OL L 338, 2005 12 22, p. 83
2. MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ PAREIGOS
Reglamentą turi įgyvendinti maisto verslo subjektai. Jie turi užtikrinti, kad visi
reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinti siekiant užtikrinti maisto saugą.
Maisto verslo subjektai, kurie tvarko gyvūninės kilmės maistą, be reikalavimų, nustatytų
Reglamentu (EB) Nr. 852/2004, privalo įgyvendinti ir atitinkamus Reglamento (EB) Nr.
853/2004 reikalavimus.
3. TAIKYMO SRITIS (REGLAMENTO 1 STRAIPSNIS)
3.1.
Smulkus verslas
Iki 2006 m. sausio 1 d. tam tikros smulkaus verslo įmonės gali tik pateikti savo
produktus tik į nacionalinę ar vietinę rinką, nors jos turi laikytis maisto higienos
kriterijų, pvz.:
• pagal Direktyvos 64/433/EB (šviežios mėsos direktyva) 4 straipsnį mėsa iš
nedidelių skerdyklų, apdorojančių ne daugiau kaip 20 gyvulių skerdienos
vienetu per savaitę, ir mėsos išpjaustymo įmonių, kurios gamina ne daugiau
kaip penkias tonas mėsos be kaulų per savaitę;
• pagal Direktyvos 71/118/EB (paukštienos direktyva) 7 straipsnį skerdyklos,
apdorojančios iki 150 000 paukščių per metus
• pagal Direktyvos 77/99/EEB (mėsos produktų direktyva) 3 straipsnio A
dalies 7 punktą įmonės, naudojančios mėsą, kuri buvo pažymėta nacionaliniu
sveikumo ženklu.
Šios direktyvos bus panaikintos nuo 2006 m. sausio 1 d. Nuo šios datos įmonės
gali pateikti savo produktus į Bendrijos rinką, jei jas patvirtino kompetentinga
valdžios institucija.
Taigi, nuo 2006 m. sausio 1 d. nėra daugiau jokių apribojimų mėsos tiekimui
mėsos produktų gamybai ir jų pateikimui į rinką, jei skerdyklą patvirtino
kompetentinga valdžios institucija.
Kadangi mažai tikėtina, kad bus atliktos visos administracinės procedūros dėl
smulkaus verslo įmonių patvirtinimo iki 2006 m. sausio 1 d., buvo priimta
pereinamojo laikotarpio priemonė siekiant leisti tęsti dabartinę veiklą toms
smulkaus verslo įmonėms, kurios nebuvo patvirtintos iki tos datos, laikinai
reikia naudoti nacionalinį sveikumo ženklą.
3.2.
Įmonės, tvarkančios gyvūninės kilmės maistą, kuriam nėra nustatyti
išsamūs reikalavimai
Tam tikriems gyvūninės kilmės produktams (pvz. medui) reglamente
nenustatomi išsamūs reikalavimai. Tokiu atveju gyvūninės kilmės maistas turi
būti tvarkomas pagal atitinkamus reikalavimus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr.
852/2004, ir pagal bendrąsias taisykles gyvūninės kilmės maisto produktams,
LT
3

LT
nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 (ypač reikalavimai produktams ne iš
Bendrijos, nurodytų 6 straipsnyje).
Kadangi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priede šiems produktams nėra
nustatyta reikalavimų, įmonės, tvarkančios produktus, neturi būti patvirtintos ir
neturi taikyti maisto identifikavimo ženklo.
3.3.
Produktai, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 853/2004
Reglamentas (EB) Nr.853/2004 taikomas tik neperdirbtam ir perdirbtam
gyvūninės kilmės maistui.
• (Nebaigtas) neperdirbtų gyvūninės kilmės produktų sąrašas [kaip
nustatyta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies n punkte] yra
išvardytas šio dokumento I priede.
• (Nebaigtas) perdirbtų gyvūninės kilmės produktų sąrašas [kaip nustatyta
Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies o punkte] yra išvardytas
šio dokumento II priede.
Nustatant, ar gyvūninės kilmės produktas yra perdirbtas ar neperdirbtas, svarbu
atsižvelgti į visas atitinkamas higienos reglamentuose pateiktas sąvokas, ypač į
sąvokų „perdirbimas“, „neperdirbti produktai“ ir „perdirbti produktai“ apibrėžtis
Reglamento 852/2004 2 straipsnyje bei į tam tikrų perdirbtų produktų apibrėžtis
Reglamento 853/2004 I priedo 7 skirsnyje. Šių sąvokų tarpusavio ryšys turi
įtakos priimtam sprendimui.
LT
4

LT
3.4.
Maistas, kurio sudėtyje yra ir augalinės kilmės, ir gyvūninės kilmės
produktų
Kol nėra aiškiai nurodyta kitaip, reglamentas nėra taikomas maisto, kurio
sudėtyje yra ir augalinės kilmės ir perdirbtų gyvūninės kilmės produktų,
gamybai. Tokia taikymo išimtis yra pagrįsta pastebėjimu, kad pavojus, kurį gali
sukelti gyvūninės kilmės komponentas, gali būti kontroliuojamas įgyvendinant
Reglamento (EB) Nr.852/2004 reikalavimus netaikant detalesnių specialiųjų
reikalavimų. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai
sakoma, kad perdirbti gyvūninės kilmės produktai, naudojami maiste, kurio
sudėtyje yra ir augalinės kilmės produktų, ir perdirbtų gyvūninės kilmės
produktų, kurie nepatenka į Reglamento 853/2004 taikymo sritį, turi būti
gaunami ir tvarkomi pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, pvz.:
• pieno milteliai, naudojami ledams, turi būti pagaminti pagal Reglamentą
(EB) Nr. 853/2004, tačiau tam tikrų ledų gamyba reglamenetuojama
Reglamentu (EB) Nr. 852/2004;
• mėsos produktai, naudojami picai, privalo būti pagaminti pagal Reglamentą
(EB) Nr. 853/2004, tačiau picų gamyba reglamentuojama Reglamentu (EB)
Nr. 852/2004.
III priede pateikiama abiejų Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir 853/2004 taikymo
sričių apžvalga. Ši apžvalga nėra baigtinė ir todėl yra tik rekomendacinė. Tai
gali būti persvarstyta įvertinant patirtį, įgytą taikant naujus reikalavimus.
Pastaba: įmonė, gaminanti ir gyvūninės kilmės produktus, ir kitus produktus,
gali naudoti identfikavimo ženklą, reikalaujamą gyvūninės kilmės produktams,
ir kitiems produktams (žr. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio
B.7 punktą).
3.5.
Mažmeninė prekyba
Kol aiškiai nenustatyta kitaip, Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 nėra taikomas
mažmeninei prekybai [1 straipsnis, 5 dalis a punktas].
Mažmeninės prekybos apibrėžimas yra Reglamento (EB) Nr.178/2002 3
straipsnyje 7 punkte. Ten teigiama:
"mažmeninė prekyba" - tai maisto tvarkymas ir (arba) perdirbimas bei jo
saugojimas prekybos taške arba paskirstymas galutiniam vartotojui, įskaitant
paskirstymo terminalus, visuomeninį maitinimą, fabrikų valgyklas, įstaigų
aprūpinimą maistu ir gėrimais, restoranus ir kitokį panašų aprūpinimą maistu,
parduotuves, prekybos centrų paskirstymo centrus ir didmeninės prekybos rinką.
Kaip paaiškinta Reglamento (EB) Nr.853/2004 12 ir 13 konstatuojamosiose
dalyse, šis apibrėžimas, kuris apima ir didmeninės prekybos veiklą, buvo
traktuojamas kaip pernelyg platus maisto higienos tikslams. Atsižvelgiant į
maisto higieną mažmeninė prekyba turi tokią siauresnę reikšmę: „veikla,
LT
5

LT
apimanti gyvūninės kilmės maisto tiesioginį pardavimą arba tiekimą galutiniam
vartotojui." Tai reiškia, kad:
• veiklai, apimančiai gyvūninės kilmės maisto tiesioginį pardavimą arba
tiekimą galutiniam vartotojui, reglamentuoti pakanka Reglamento (EB) Nr.
852/2004. Pagal „mažmeninės prekybos“ apibrėžimą terminas "veikla" apima
perdirbimą (pvz. kepinių, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės produktų,
ruošimą, mėsos produktų ruošimą vietinėje mėsinėje) pardavimo galutiniam
vartotojui taške.
• didmeninės prekybos veiklai (t.y., kai didmeninės ar mažmeninės prekybos
įmonės vykdo veiklą tiekdamos gyvūninės kilmės maistą kitoms įmonėms)
Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 taikomas, išskyrus:
o įmones, kurių didmeninės prekybos veikla yra tik sandėliavimas ir
transportavimas. Šiuo atveju yra taikomi Reglamento (EB) Nr.852/2004
reikalavimai ir temperatūros režimo reikalavimai, nustatyti Reglamentu
(EB) Nr. 853/2004.
o jeigu tiekimas pagal nacionalinius įstatymus yra nedidelio masto, vietinė
ir ribota mažmeninės prekybos įmonės, kuri daugiausia tiekia galutiniam
vartotojui, veikla. Šiuo atveju taikomas tik Reglamentas (EB) Nr.
852/2004.
Tačiau pagal 1 straipsnio 5 dalies c punktą valstybės narės gali nuspręsti išplėsti
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatų taikymą ir toms mažmeninės prekybos
įmonėms, esančioms jų teritorijoje, kurioms jos nebūtų taikomos.
Pasinaudodamos šia galimybe valstybės narės turėtų laikytis bendrųjų maistą
reglamentuojančių teisės aktų principų, t.y. proporcingumo ir reikalavimų, kurie
pagrįsti galima rizika, nustatymo.
3.6.
Sąvoka „nedidelio masto, vietinė ir ribota veikla" kaip nurodyta Reglamento
(EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 5 dalies b punkto ii papunktyje.
Ši sąvoka leidžia tikroms mažmeninės prekybos parduotuvėms, tiekiančioms
produktus galutiniam vartotojui (pvz. mėsinė), tiekti gyvūninės kilmės maistą
kitoms vietinėms mažmeninės prekybos įmonėms tik laikantis Reglamento (EB)
Nr. 852/2004 reikalavimų. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimai (pvz.,
dėl įmonės patvirtinimo, identifikavimo ženklo naudojimo) neturėtų būti
taikomi.
Apskritai sąvoka „nedidelio masto, vietinė ir ribota veikla" turėtų leisti šiuo
metu valstybėse narėse praktikuojamą veiklą tęsti toliau.
Sąvoka „nedidelio masto, vietinis ir ribotas tiekimas" yra paremta pastebėjimu,
kad mažmeninės prekybos įmonės, kurioms tiekimas pagrindiniam vartotojui
yra pagrindinė veikla, turėtų iš esmės prekiauti savo produktais vietoje (net jei
paskirties vieta yra kitoje valstybėje narėje) ir tokiu būdu nebūtų įtrauktos į
prekybą dideliais atstumais, kuri reikalauja daugiau dėmesio ir priežiūros, ypač
atsižvelgiant į transportavimo ir šaldymo grandinės sąlygas. Tačiau didelės
LT
6

LT
valstybės narės atveju sąvokos „nedidelio masto, vietinis ir ribotas tiekimas“
geografinis išplėtimas iki visos valstybės narės teritorijos prieštarautų
reglamentui.
Sąvoka toliau aiškinama 13 konstatuojamojoje dalyje, kur teigiama, kad toks
tiekimas turėtų būti tik nedidelė tiekiančios įmonės verslo dalis; tiekianti įmonė
turėtų būti labai arti, o tiekimai turėtų apimti tik tam tikras produktų ar įmonių
rūšis.
Kai kuriais atvejais mažmeninės prekybos įmonės (pvz., mėsinės) gali gaminti
nedidelius kiekius (absoliučiais skaičiais) maisto, kuris daugiausia yra tiekiamas
viešojo maitinimo įmonėms ir (ar) kitoms mažmeninės prekybos įmonėms.
Tokiais atvejais norint įgyvendinti reglamento tikslus reikėtų leisti toliau naudoti
tradicinius platinimo metodus traktuojant, kad „nedidelio masto“ apibrėžimas
turėtų apimti ir nedidelių kiekių sąvoką. Taigi, „nedidelio masto“ sąvoka turėtų
būti interpretuojama kaip nedidelis gyvūninės kilmės maisto kiekis absoliučiais
skaičiais ar kaip nedidelė įmonės verslo dalis. Bet kokiu atveju derinant visus
tris kriterijus, nustatytus reglamentu, reikėtų atitinkamai vertinti daugumą
situacijų.
3.7.
Pirminė gamyba, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 853/2004
Tam tikriems gyvūninės kilmės produktams sąvoka „pirminė gamyba“, nurodyta
Reglamente (EB) Nr. 852/2004, yra toliau plėtojama pagal Reglamentą (EB) Nr.
853/2004:
Gyvi dvigeldžiai moliuskai [III priedas, VII skirsnis, 4 punktas a papunktis]
Gyvų dvigeldžių moliuskų pirminė gamyba apima veiklą, kuri vykdoma prieš
gyvų dvigeldžių moliuskų atvežimą į išsiuntimo, valymo centrą ar perdirbimo
įmonę.
Žuvininkystės produktai [III priedas, VIII skirsnis, 4 punktas ir III priedas,
VIII skirsnis, 3 punkto a ir b papunkčiai].
Žuvininkystės produktų pirminė gamyba:
• apima gyvų žuvininkystės produktų veisimą, žvejybą, surinkimą (tiek iš
jūros, tiek iš gėlo vandens) siekiant juos pateikti į rinką, ir
• apima šią susijusią veiklą:
o papjovimą, nukraujinimą, galvos pašalinimą, išskrodimą, žvynų
pašalinimą, šaldymą ir vyniojimą transportavimui žvejybos laivais,
o tokio pobūdžio žuvininkystės produktų transportavimą ir saugojimą, kai
jie iš esmės nėra pažeisti, įskaitant gyvus žuvininkystės produktus, fermų
viduje sausumoje ir
o tokio pobūdžio žuvininkystės produktų (tiek iš jūros, tiek iš gėlo vandens)
transportavimą, kai jie iš esmės nėra pažeisti, įskaitant gyvus
LT
7

LT
žuvininkystės produktus, iš gamybos vietos į pirmą paskirties vietos
įmonę.

Žalias pienas [III priedas, IX skirsnis, 1 skyrius]
Reglamente nustatomi reikalavimai, kurių turi laikytis fermos (ypač dėl gyvūnų
sveikatos, higienos pieno gamybos ūkiuose) ir kriterijus, kuriuos turi atitikti žalias
pienas.
Kiaušiniai [III priedas, X skirsnis, 1 skyrius]
Reglamente reglamentuojamas kiaušinių tvarkymas gamintojo patalpose ir
nustatoma, kada kiaušiniai turi būti laikomi švarūs, sausi, laisvi nuo pašalinių
kvapų, veiksmingai apsaugoti nuo sukrėtimų ir tiesioginių saulės spindulių.
4. ĮMONIŲ TVIRTINIMAS (REGLAMENTO 4 STRAIPSNIS)
4.1.
Įmonės, kurios turi būti tvirtinamos
Turi būti patvirtintos įmonės [išskyrus tas, kurios užsiima pirmine gamyba,
transportavimo veikla, produktų, kuriems nereikalingos kontroliuojamo
temperatūros režimo saugojimo sąlygos, sandėliavimu ar mažmeninės prekybos
veikla, išskyrus tas, kurioms šis reglamentas taikomas pagal 1 straipsnio 5 dalies
b punktą], tvarkančios tuos produktus, kuriems Reglamento (EB) Nr. 853/2004
III priede nustatomi reikalavimai. Tai apima daug įvairaus masto įmonių
įskaitant įmones, tvarkančias neperdirbtus ir perdirbtus gyvūninės kilmės
produktus.
Nebaigtas įmonių kategorijų, kurios turi būti patvirtintos pagal Reglamentą (EB)
Nr. 853/2004, sąrašas yra pateikiamas šio dokumento IV priede.
Jei mažmeninei prekybai (veiklai, apimančiai tiesioginį gyvūninės kilmės maisto
pardavimą ar tiekimą galutiniam vartotojui) nėra taikomas Reglamentas (EB) Nr.
853/2004,pagal šį reglamentą mažmeninės prekybos įmones nereikalaujama patvirtinti.
4.2.
Smulkaus verslo įmonių tvirtinimas
Be to, kompetentinga valdžios institucija turi patvirtinti smulkaus verslo įmones,
tvarkančias gyvūninės kilmės maistą.
Patvirtinimo reikalavimai tokioms įmonėms yra daugiausia tie reikalavimai,
kurie joms jau taikomi pagal galiojančias taisykles. Todėl naujo patvirtinimo
reikalavimas neturėtų tapti nauju svarbiu barjeru toms įmonėms, kurios jau
laikosi maisto higienos taisyklių, taikomų joms pagal atitinkamas Bendrijos
nuostatas (pvz., Direktyvos 64/433/EB ir 77/99/EEB).
Pastaba:
Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 netaikomas mažmeninei prekybai (t.y. maisto
tvarkymas ir (ar) perdirbimas ir jo saugojimas pardavimo vietose). Tai reiškia,
kad ten, kur sūris yra gaminamas ir parduodamas parduotuvės patalpoje (pvz.,
LT
8

LT
fermoje), ši veikla gali būti vykdoma laikantis tik reikalavimų, nustatytų
Reglamentu (EB) Nr. 852/2004, pagal kuriuos yra būtina registracija, bet ne
patvirtinimo.
4.3.
Mėsa iš gyvulių, paskerstų fermoje
Skerdimo veikla fermoje turi būti vykdoma pagal atitinkamus Reglamento (EB)
Nr. 852/2004 reikalavimus ir pagal konkrečias maisto higienos taisykles,
taikytinas mėsos gamybai, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 853/2004. Tai
reiškia ir tai, kad skerdyklas turi patvirtinti kompetentinga valdžios institucija.
Kai galima manyti, kad Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir 853/2004
infrastruktūros reikalavimai nėra proporcingi skerdyklų fermose atžvilgiu,
valstybės narės gali priimti šiuos reikalavimus pagal procedūrą, nustatytą šiam
tikslui Reglamento (EB) Nr. 852/2004 13 straipsnyje ir (ar) Reglamento (EB)
Nr. 853/2004 10 straipsnyje.
Pastabos:
• Tiesioginis gamintojo vykdomas nedidelių mėsos kiekių iš naminių paukščių
ir triušių, paskerstų fermoje, tiekimas galutiniam vartotojui arba vietinėms
mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms šią mėsą galutiniam
vartotojui, nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 853/2004 taikymo sritį.
Valstybės narės nustato nacionalines taisykles tokios mėsos saugai užtikrinti
[žr. šio Reglamento 1 straipsnio d dalį].
• Tuo atveju, kai „gyvūnas skerdžiamas privačiam namų ūkio vartojimui“,
tokią veiklą vykdo privatūs asmenys, kurie negali būti traktuojami kaip
maisto verslo subjektai. Be to, mėsa, gauta tokio skerdimo būdu, nėra
pateikiama rinkai. Todėl skerdimas privačiam namų vartojimui nepatenka į
Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir 853/2004 taikymo sritį. Valstybės narės
gali turėti veikiančias nacionalines nuostatas dėl tokio pobūdžio skerdimo.
4.4.
Šaldymo sandėlių tvirtinimas
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 5 dalies a punkte nustatoma, kad
„Kol nėra aiškiai nurodyta kitaip, šis Reglamentas nėra taikomas mažmeninei
prekybai".
Kadangi šaldymo sandėliai galėtų būti traktuojami kaip mažmeninės prekybos
įmonės platesne prasme pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 7
dalies apibrėžimą, galima daryti išvadą, kad šaldymo sandėliai nepatenka į
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 taikymo sritį ir todėl jų neturėtų tvirtinti
kompetentingos valdžios institucijos (žr. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1
straipsnio 5 dalies a punktą).
Tačiau dėl sandėliavimo šaldytuvuose Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatomi
reikalavimai, kurie turi būti traktuojami kaip aiškiai nurodantys, kad šaldymo
sandėlių veiklai reglamentas yra taikomas, pvz. :
LT
9

LT
• Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VII skyriuje išdėstyti
reikalavimai dėl mėsos šaldytuvų, o mėsos šaldymo sandėliai yra įmonės,
tvarkančios produktus, kuriems reglamento III priede nustatomi reikalavimai.
Tokios įmonės neturėtų veikti, kol jų nepatvirtins kompententinga institucija;
• Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnis aiškiai nėra taikomas produktų
sandėliavimui, kuriam nereikalaujamas kontroliuojamos temperatūros režimo
saugojimo sąlygos, kaip veiklai, kurios nereikia patvirtinti tuo pačiu
traktuojant, kad naudojančios sandėliavimą šaldytuvuose įmonės turi būti
patvirtintos.
Taigi šaldymo sandėliai turi būti patvirtinti tais atvejais, kai jie naudojami
veiklai, kuriai Reglamento 853/2004 III priedas nustato reikalavimus.
Tačiau pagal 1 straipsnio 5 dalie b punktą šaldymo sandėliai, naudojami tikrųjų
mažmeninės prekybos punktų, kuriems reglamentas nėra taikomas, nepatenka į
reglamento taikymo sritį, o šaldymo sandėliai, naudojami didmeninei prekybai ir
fiziškai naudojami tik transportavimui bei saugojimui, neturi būti tvirtinami,
tačiau jiems turi būti taikomi temperatūros režimo reikalavimai. Kai didmeninės
prekybos veikla apima daugiau negu sandėliavimas ir transportavimas (pvz.
pervyniojimas), šaldymo sandėliai yra laikomos įmonėmis, kurios turi būti
patvirtintos pagal 4 straipsnį.
4.5.
Pervyniojimo įmonės
Pervyniojimo įmonės suvynioja gyvūninės kilmės produktus, kurie prieš tai
buvo suvynioti kitoje įmonėje. Tokia vyniojimo ir pervyniojimo veikla gali būti
derinama su kitais veiksmais tokiais kaip maisto pjaustymas ir išpjaustymas.
Pervyniojimo įmonės tvarko pateiktus gyvūninės kilmės produktus. Turi būti
traktuojama, kad jos tvarko gyvūninės kilmės produktus, reglamentuojamus
reglamento III priedo, ir jos patenka į reglamento 4 straipsnio 2 dalies taikymo
sritį. Todėl jų patvirtinimas yra būtinas. Tai yra logiškas požiūris, kadangi šiose
įmonėse gali atsirasti nauji pavojai.
Siekiant užtikrinti atsekamumą maisto verslo subjektai neturėtų teikti į rinką
gyvūninės kilmės produktų, tvarkytų pervyniojimo įmonėse, jei nėra
pervyniojimo įmonės identifikavimo ženklo.
4.6.
Didmeninės prekybos rinka
Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 3 straipsnio 3 dalį galima traktuoti, kad
prieš galėdamos pateikti į rinką savo porduktus gyvūninės kilmės produktų
gaminančios didmeninės prekybos įmonės turi gauti patvirtinimą. Kadangi
didmeninės prekybos rinkoje keliomis infrastruktūromis ir įranga (pvz. vandens
tiekimas, šaldymo sandėliai) dalijasi kelios įmonės, atrodo tikslinga, kad būtų
paskirtas asmuo ar padalinys, atsakingas už tai, kad šios bendrai naudojamos
infrastruktūros ir įranga atitiktų higienos reikalavimus.
LT
10

LT
5. TECHNINIAI KLAUSIMAI
Mėsa;
5.1.
Švarūs gyvūnai
Reikalavimai dėl gyvūnų švaros yra nurodyti keliose naujų higienos taisyklių
dalyse:
• Ūkininkai privalo kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų
gyvūnų, vežamų į skerdyklą, švarumą (Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I
priedo A dalies II.4 c punktas);
• Skerdyklų operatoriai turi užtikrinti, kad gyvūnai būtų švarūs (Reglamento
(EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyriaus 4 punktas);
• Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi patikrinti, ar laikomasi
reikalavimo užtikrinti, kad gyvūnai, sergantys tokiomis kailio, odos ar vilnos
ligomis, kurios sukelia nepriimtiną mėsos užkrėtimo riziką skerdimo metu,
nebūtų skerdžiami, jei jie prieš tai nebus išvalyti (Reglamento (EB) Nr.
854/2004 I priedo II skirsnio III skyriaus 3 punktas).
Šio reikalavimo pagrindas yra tai, kad yra pagrįstų įrodymų, kai nešvarūs
gyvūnai buvo skerdenos užkrėtimo ir vėlesnio maisto apnuodijimo šaltinis.
Šio reikalavimo tikslas yra išvengti mėsos užkrėtimo skerdimo metu siekiant
užtikrinti, kad mikrobiologinė kokybė pasiektų pagal Bendrijos teisės aktus
reikalaujamą kokybę.
Šio tikslo pasiekimo priemonių rengimas yra uždavinys atitinkamiems maisto
verslo subjektams. Yra įvairių priemonių pasiekti šį tikslą, įskaitant:
• veiksmingą gyvūnų valymą arba
• gyvūnų rūšiavimą pagal švarumą parengiant atitinkamą skerdimo schemą,
arba
• gyvūnų aprengimą higienine apranga, turinčia apsaugoti skerdeną nuo
bereikalingo užteršimo, procedūrų parengimą, arba
• kitas atitinkamas procedūras.
Gerros praktikos gairės gali būti tinkama priemonė padėti skerdyklų
operatoriams nustatyti tokias priemones.
Užduotis kompetentingai valdžios institucijai – patikrinti ar operatorių parengtos
procedūros yra tinkamai atliekamos.
LT
11

LT
5.2.
Aptvarai ir laukimo gardai
Reglamento III priedo I skirsnio II skyriaus 1 a punkte nustatoma, kad
"Skerdyklos privalo turėti tinkamus ir higieniškus aptvarus arba, jei įmanoma
atsižvelgiant į klimatą, lengvai valomus ir dezinfekuojamus laukimo gardus.
Šiuose įrenginiuose turi būti numatyta gyvūnų girdymo ir, tam tikrais atvejais,
šėrimo įranga.“
Kitų reikalavimų atžvilgiu turi būti laikomasi proporcingumo principo
sprendžiant dėl aptvarų ar laukimo gardų pobūdžio. Nebūtina reikalauti iš mažų
skerdyklų, skerdžiančių nedaug gyvulių, turėti sudėtingą ar išplėstinę
infrastruktūrą, o gyvūnų girdymo ir tam tikrais atvejais šėrimo įranga gali būti
paprasta (pvz., kilnojama įranga).
5.3.
Peilių sterilizavimo įranga
Reglamento III priedo I skirsnio II skyriaus 1 a punkte nustatoma, kad
skerdyklos „turi turėti įrenginius įrankiams dezinfekuoti, į kuriuos būtų
tiekiamas ne žemesnės kaip 82oC tempertatūros karštas vanduo arba kitokią
šiam tikslui skirtą sistemą.“
Smulkių skerdyklų operatoriai išreiškė nerimą, kad šis reikalavimas dėl peilių
sterilizavimo gali lemti būtinumą turėti daug patalpų skerdykloje.
Šio reikalavimo tikslas yra užtikrinti, kad mėsa nebūtų užteršta per įrenginius,
t.y. peilius. Šis tikslas gali būti pasiektas įvairiomis priemonėmis tokiomis kaip:
• peilių sterilizavimo įrenginiai pagrindinėse skerdyklų vietose, tiesiogiai
prieinamose darbuotojams. Tokia įranga gali būti tinkamas pasirinkimas
didesnėse skerdyklose.
• vienu metu sterilizuojant tiek peilių, kad jų pakaktų užtikrinti, jog švarūs
peiliai galėtų būti naudojami viso skerdimo metu. Šis sprendimas gali būti
tinkamas nedidelio pajėgumo skerdyklose.
5.4.
Mėsos transportavimas naudojant temperatūrą, kuri tinkama specialių
produktų gamybai
Direktyvos 64/433/EEB I priedo XIV skyriaus 66 punktu nustatoma, kad:
„Šviežia mėsa tuoj pat po post mortem patikrinimo turi būti atšaldoma ir
palaikoma pastovi jos temperatūra: skerdenų ir gabalų – ne daugiau kaip +7ºC,
o subproduktų – +3ºC.
Kompetentinga institucija kai kuriais atvejais gali leisti nukrypti nuo šio
reikalavimo dėl techninių priežasčių, susijusių su mėsos brandinimu, ir leisti
gabenti mėsą į mėsos išpjaustymo įmones ar mėsines, kurios yra visai šalia
skerdyklos, su sąlyga, kad gabenimas trunka ne daugiau kaip dvi valandas."
Keliais atvejais Komisijai buvo pateikti maisto verslo subjektų klausimai
abejojant, ar dėl šios galimybės nėra persistengta Reglamente (EB) Nr.
LT
12

LT
853/2004. Tačiau galimybė taikyti nukrypimus nuo temperatūros reikalavimų
transportuojant mėsą išliko ir net buvo išplėsta reglamento III priedo I skirsnio
VII skyriaus 3 punkte, kuriame nustatoma, kad:
„Prieš vežant mėsa turi būti atšaldoma iki 1 dalyje numatytos temperatūros ir
vežant ta temperatūra turi būti išlaikoma. Tačiau vežti taip pat galima, jeigu
kompetentinga institucija, siekdama, kad būtų gaminami tam tikri produktai,
leidžia, jeigu:
a)
vežama pagal tos kompetentingos institucijos nustatytus iš vienos tam
tikros įmonės į kitą įmonę reikalavimus
ir
b) mėsa nedelsiant išvežama iš skerdyklos arba išpjaustymo patalpos toje
pačioje vietoje kaip skerdimo patalpos ir vežama ne ilgiau kaip dvi
valandas.“
„Tam tikri produktai" turi būti suprantami kaip bet kokie produktai, kuriems
kompetentinga institucija suteikia leidimą ir konkretizuoja reikalavimus, kurių
turi būti laikomasi.
5.5.
Atliekos ir nuopjovos
III priedo V skirsnio II skyriaus 1 c punkto i papunktyje nustatoma, kad "žaliava
naudojama paruošti smulkintai mėsai neturi būti gaunama iš atliekų ir nuopjovų
(išskyrus viso raumens nuopjovas)".
Kadangi žodis „scrap“ reiškia arba „nedideli gabaliukai“ arba „atliekos“, buvo
keli paklausimai paaiškinti kaip reikėtų suprasti terminus „atliekos ir
nuopjovos“.
Apskritai neatrodytų logiška drausti tuos produktus, kurie tinkami naudoti
žmonėms, naudoti kaip žmonėms skirtus produktus. Nedidelių mėsos gabaliukų
(atliekų ir nuopjovų), kurie tinkami žmonėms skirtos maltos mėsos paruošimui,
naudojimas neturėtų kelti problemų suprantant, kad maltos mėsos
mikrobiologinė kokybė turi būti garantuota visais atvejais, o šie gabaliukai turi
būti gauti iš viso raumens.
5.6.
Skerdyklos operatoriaus atliekamas su maisto grandine susijusios
informacijos įvertinimas
Dėl su maisto grandine susijusios informacijos Reglamento (EB) Nr. 853/2004
II priedo III skirsnio 5 punkte nustatoma, kad skerdyklų operatoriai, siekdami
patikrinti ar priimti gyvūnus savo patalpose, ar ne, privalo įvertinti visą
atitinkamą informaciją prieš pateikdami ją oficialiai paskirtam veterinarijos
gydytojui.
Skerdyklos operatorius iš esmės tikrina, kad visa turima maisto grandinės
informacija būtų nepriekaištinga, be akivaizdžių klaidų ar trūkumų, ir galėtų
veiksmingai pagrįsti jo sprendimą. Tai neįpareigoja skerdyklos operatorių atlikti
LT
13

LT
profesionalų šios informacijos įvertinimą, kadangi tokį įvertinimą profesionaliai
gali atlikti tik oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas.

PIENAS IR PIENO PRODUKTAI
5.7.
Identifikavimo ženklas
Atrodo, kad visame pieno sektoriuje keli identifikavimo ženklai naudojami kaip
vienas paketas, nurodant kuris ženklas yra galiojantis.
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatos neturėtų būti traktuojamos kaip
užkertančios kelią tokiai praktikai.
5.8.
Automatiniai melžimo įrenginiai
Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II dalies B
pastraipos 1 punkto b papunktyje nustatoma, kad pienas iš kiekvieno gyvulio
turi būti "melžėjo patikrintas dėl organoleptinių ar fizinių-cheminių nukrypimų
nuo normos arba patikrintas kitu metodu, duodančiu panašius rezultatus".
Paprastai melžėjai tikrina kiekvieno gyvulio pieną jį apžiūrėdami. Kiti metodai,
duodantys panašius rezultatus, gali irgi būti naudojami.
Kiti metodai yra reikalingi, jei melžimas atliekamas naudojant visiškai
automatizuotus melžimo įrenginius. Ypač būtų gera praktika, jei automatiniai
melžimo įrenginiai galėtų automatiškai nustatyti nenormalų pieną ir jį atskirti
nuo žmonėms skirto pieno. Rengiamas tarptautinis pripažintas ISO standartas
dėl reikalavimų automatiniams melžimo įrenginiams, ir tikimasi jį užbaigti iki
2005 metų rudens. Jis apims metodus, kurie turėtų būti naudojami
organoleptinių ar fizinių ir cheminių pieno nukrypimų nuo normos patikrinimui.
ISO dokumento dėl automatinių melžimo įrenginių projektas:
• Automatiniai melžimo įrenginiai – Reikalavimai ir tyrimas (ISO/CD 20966).
5.9.
Ženklinimas
Reglamento 853/2004 III priedo IX skirsnio IV skyriuje reglamentuojamas žalio
pieno ir žmonėms skirtų žalio pieno produktų ženklinimas atsižvelgiant į
ženklinimo Direktyvą 2000/13. Tai reiškia, kad ženklinimo informacija
produktams iš žalio pieno turi būti naudojama iki pardavimo vietos. Ji turi būti
teikiama vartotojui sudarant galimybę pasirinkti. Tokia informacija gali būti
teikiama ant atitinkamų produktų arba juos lydinčių ar nurodančių pakuočių,
dokumentuose, užrašuose, etiketėse, žiedų ar lankelių.
Terminas „fizinis ar cheminis apdorojimas“, nurodytas to paties skyriaus 1
punkto b papunktyje, turėtų būti suprantamas kaip apdorojimas norint sumažinti
galimų mikrobiologinių pavojų, susijusių su žaliu pienu ar žalio pieno
produktais (pvz. mikrofiltracija).
LT
14

LT
5.10.
Kriterijai karvės pienui
III priedo IX skirsnio II skyrius, III skyriaus 1 punkto b papunktyje nustatoma,
kad perdirbtas karvės pienas, naudojamas ruošiant pieno produktus, turi
plokštelių ne daugiau kaip 100 000/ml. Šio reikalavimo pagrindas yra toks, kad
perdirbtas pienas (pvz. pasterizuotas pienas), naudojamas kaip žaliava, turi
atitikti šį ribinį dydį prieš patekdamas į naują perdirbimo etapą. Todėl nėra
tikslinga reikalauti, kad jau patekęs į naują perdirbimo etapą pienas (pvz.,
kuriame gamybos tikslais pridedama papildoma mikroflora – jogurto ar sūrio
gamyba), atitiktų šį kriterijų.
LT
15

LT
I PRIEDAS Nebaigtas neperdirbtų gyvūninės kilmės produktų sąrašas
– Šviežia mėsa/malta mėsa/mechaniškai atskirta mėsa
– Neapdorotos žarnos, skrandžiai ir tulžies pūslės
– Mėsos pusgaminiai, kurie nebuvo perdirbti
– Kraujas
– Švieži žuvininkystės produktai
– Gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvi dygiaodžiai, gyvi gaubtagyviai ir
gyvi jūros pilvakojai
– Žalias pienas
– Kiaušiniai ir skysti kiaušiniai
– Varlių kojelės
– Sraigės
– Medus
– Kiti
Neperdirbti produktai, kurių sudėtyje yra augalinės kilmės produktų,
kaip žaliavos, pvz.
– iešmas, ant kurio suverta šviežia mėsa ir daržovės
– šviežių žuvininkystės produktų pusgaminiai (pvz. žuvies
file), kurių sudėtyje yra augalinės kilmės maisto
Pastabos:
• Neperdirbti produktai gali būti klasifikuojami kaip „žaliavos“, t.y. jie negali būti
perdirbami (t.y. bet koks veiksmas, kuris iš esmės pažeidžia pradinį produktą
įskaitant kaitinimą, rūkymą, nokinimą, brandinimą, džiovinimą, marinavimą,
ekstrahavimą, ekstruziją arba šių procesų derinimas). Užšaldyti gyvūninės
kilmės produktai yra traktuojami kaip neperdirbti produktai.
• ‚Šviežias" (mėsos atveju) reiškia mėsą, kuri nebuvo perdirbama kokio nors
konservavimo būdu, išskyrus sušaldymą, užšaldymą arba greitą užšaldymą
įskaitant mėsą, kuri yra vakuuminėje pakuotėje kontroliuojamoje aplinkoje.
• „Šviežias“ (žuvininkystės produktų atveju) reiškia neperdirbtus žuvininkystės
produktus ar jų pusgaminius įskaitant produktus vakuuminėje pakuotėje ar
pakuotėje modifikuotoje atmosferoje, kurie nebuvo apdoroti jokio konservavimo
būdu, išskyrus sušaldymą.
LT
16

LT
II PRIEDAS Nebaigtas perdirbtų gyvūninės kilmės produktų sąrašas
Perdirbti produktai yra gauti perdirbant žaliavas tokiais būdais kaip
kaitinimas, rūkymas, nokinimas, brandinimas, džiovinimas,
marinavimas ir kt. Procesas turi iš esmės pažeisti pradinį produktą.

– Mėsos produktai (kumpis, saliami ir kt.)
– Perdirbti žuvininkystės produktai (rūkyta žuvis, marinuota žuvis
ir kt.)
– Pieno produktai (termiškai apdorotas pienas, sūris, jogurtas, kt.)
– Kiaušinių produktai (kiaušinių milteliai ir kt.)
– Perdirbti gyvūnų riebalai
– Spirgai
– Želatina
– Kolagenas
– Apdorotos žarnos, skrandžiai ir tulžies pūslės ir kt.

Perdirbti produktai taip pat apima:

• Perdirbtų produktų derinius, pvz. sūris su kumpiu
• Produktus, kurie perėjo kelis perdirbimo etapus, pvz. sūris iš
pasterizuoto pieno
Gali būti pridėtos specialių savybių suteikiančios medžiagos, pvz.

– dešra su česnaku
– jogurtas su vaisiais
– sūris su prieskoninėmis žolėmis

Pastaba:
• Perdirbti produktai gali būti ir tam tikri mėsos pusgaminiai, pvz., marinuota ar nokinta
mėsa.
LT
17

LT

III PRIEDAS Klasifikacija pagal veiklos rūšis
Veikla
Reglament Rizika
Nebaigtas pavyzdžių sąrašas
as (EB)
Nr.
Augalinės kilmės 852/2004
Atitinkama rizika gali būti
• Konservai, pagaminti iš perdirbtos mėsos su
maisto ruošimas
kontroliuojama įgyvendinant
daržovėmis
kartu su perdirbtu
Reglamento (EB) Nr. 852/2004
• Picų, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninės kilmės
gyvūninės kilmės
reikalavimus
ingredientų (tokių kaip sūris, perdirbta žuvis ar
maistu toliau juos
perdirbta mėsa), paruošimas
kartu perdirbant

• Sriubų su mėsos ekstraktu gamyba
Augalinės kilmės 852/2004 Atitinkama rizika gali būti
• Sumuštinių su kumpiu ir sūriu ruošimas
maisto ruošimas
kontroliuojama
įgyvendinant
• Tam tikrų valgomųjų ledų iš perdirbto pieno (termiškai
kartu su perdirbtu
Reglamento (EB) Nr. 852/2004
apdorotas pienas, pieno milteliai) gamyba
gyvūninės kilmės
reikalavimus
maistu ir tokių
• Kepinių ruošimas
produktų pateikimas
• Paruoštų valgiui produktų, sudarytų iš perdirbtų
rinkai
gyvūninės kilmės produktų (pvz. perdirbtos mėsos) ir
daržovių, paruošimas ar gamyba
• Konditerijos gaminių gamyba (pvz. šokoladas, kurio
sudėtyje yra pieno)
• Majonezo su kiaušinių produktais gamyba
Augalinės kilmės 853/2004
Rizika identiška tai, kuri atsiranda
• Konservai iš daržovių ir šviežios mėsos
maisto ruošimas
gaminant perdirbtą gyvūninės
kartu su neperdirbtu
kilmės maistą, pvz., mėsos
• Ledai iš žalio pieno
LT
18
LT

gyvūninės kilmės
produktus Tuo motyvuojant turėtų
maistu toliau juos
būti taikomi Reglamento (EB) Nr. Žiūrėk pastabas dėl 3.4 punkto
kartu perdirbant
853/2004 reikalavimai. Tokioms
įmonėms reikalingas patvirtinimas
pagal ES reikalavimus, o tokiam
maistui gali būti naudojamas
identifikavimo ženklas

Augalinės kilmės 853/2004 Rizika yra identiška tai, kuri
• Žalios mėsos/žuvies vėrinio su daržovėmis ant iešmo
maisto ruošimas
atsiranda tvarkant gyvūninės kilmės
paruošimas
kartu su neperdirbtu
žaliavas, pvz., šviežią mėsą ir kt.
gyvūninės kilmės
Reikalingas įmonių patvirtinimas
maistu ir tokių
pagal ES reikalavimus, o tokiam
produktų pateikimas
maistui gali būti taikomas
rinkai
identifikavimo ženklas

LT
19
LT

IV PRIEDAS NEBAIGTAS ĮMONIŲ, KURIOS TURI BŪTI
PATVIRTINTOS, SĄRAŠAS
• Mėsos
skerdyklos
išpjaustymo įmonės
skerdyklos fermose (išskyrus atvejus, kai gamintojas, gaminantis nedidelius
mėsos iš fermoje paskerstų paukščių ar triušių kiekius, tiesiogiai juos tiekia
galutiniam vartotojui ir mažmeninės prekybos įmonėms)
Laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonė
Įmonės, gaminančios maltą mėsą, mėsos pusgaminius ir MSM
Įmonė, gaminanti mėsos produktus
• Gyvų dvigeldžių moliuskų
Išsiuntimo centrai
Valymo centrai
• Žuvininkystės produktų
laivai šaldikliai ir žuvų perdirbimo laivai
įmonės sausumoje
• Pieno ir pieno produktų
įmonės, perdirbančios žalią pieną į termiškai apdorotą pieną ir į pieno
produktus iš žalio pieno
įmonės, gaminančios pieno produktus iš jau perdirbtų pieno produktų (pvz.
sviestas iš pasterizuotos grietinėlės, sūris iš pasterizuoto pieno iš pieno
miltelių)
pieno surinkimo centrai
• Kiaušinių produktų
įmonės, perdirbančios kiaušinius
• Varlių kojelių ir sraigių
įmonės, ruošiančios ir (ar) perdirbančios varlių kojeles ir sraiges
• Perdirbtų gyvūnų riebalų ir spirgų
LT
20

LT

įmonės, surenkančios, sandėliuojančios ar perdirbančios žaliavas
• Skrandžių ir tulžies pūslių
įmonės, apdorojančios tulžies pūsles, skrandžius ir žarnas
• Želatinos
įmonės, perdirbančios žaliavą
• Kolageno
įmonės, perdirbančios žaliavą
• Įmonės, pervyniojančios pirmiau minėtus produktus, kai pervyniojimas susietas
arba nesusietas su kitokia veikla tokia kaip pjaustymas, išpjaustymas
• Šaldymo sandėliai tais atvejais, kai jie naudojami veiklai, kuriai Reglamento
853/2004 III priede nustatomi reikalavimai.
• Didmeninės prekybos įmonės tais atvejais, kai jose yra gaminami gyvūninės
kilmės produktai.

LT
21

LT

Document Outline