LIETUVOS SOCIALDEMOKRAT LIETUVOS SOCIALDEMOKRAT LIETUVOS ...
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ 2009 METAIS PROGRAMA
SVARBIAUSIA ŽMOGUS
Nauja kryptis Europai ir Lietuvai
ĮVADAS
Mūsų valstybei iškilo nauji iššūkiai. Finansų kriz÷, prasid÷jusi Vakaruose, pasiek÷ ir
Lietuvą. Ji daro poveikį visų valstybių ekonomikai. Ir Lietuvoje v÷l šuoliuoja kainos,
bankrutuoja įmon÷s, mūsų žmon÷ms kyla masinio nedarbo gr÷sm÷, jie yra netikri d÷l
savo rytojaus. Pad÷tį sunkina tai, kad dešinieji, prisidengdami vykdomomis
reformomis, numat÷ prieš kilusią pasaulinę krizę kovoti kitokiais būdais negu tą daro
Europos šalys. Vietoje to, kad būtų imtasi priemonių ekonomikai atgaivinti, kurti
darbo vietas, dešinieji pasirinko kitokį kelią – „reformos“ kelia didžiulę socialinę
įtampą. Maž÷ja socialin÷s garantijos. Naujieji įstatymai yra nukreipti prieš smulkųjį ir
vidutinį verslą, kuris visose šalyse yra ekonomikos stuburas.
Lietuvai kaip niekad yra būtina solidari Europos šalių pagalba įveikiant krizę. Esame
Europos socialistų partijos nariais. Tai vienintel÷ politin÷ j÷ga, apjungianti broliškas
partijas iš Europos Sąjungos šalių. Europos socialdemokratai ir socialistai, pažangūs
demokratai pateik÷ vieningą rinkimų į Europos Parlamentą programą. Ja
vadovaujantis parengta ir šioji Lietuvos socialdemokratų rinkimų programa. Jos esm÷
atsispindi rinkimų šūkyje – „Svarbiausia – žmogus“. Ne bankai, ne akcijos, ne
įmon÷s, ne jų pelnas. Žmogus. Tai svarbiausia vertyb÷. Europos socialistai yra
pasirengę kartu imtis aktyvių veiksmų, kad kriz÷ būtų įveikta, o jos įveikimo našta
nebūtų perkelta ant mažai pasiturinčių žmonių pečių.
Europos ateities pasirinkimas
Šiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose piliečiai susiduria su esminiu politiniu
pasirinkimu. Tai pasirinkimas d÷l Europos, o kartu ir Lietuvos ateities. Tai
pasirinkimas tarp progresyvios Europos vizijos, kurioje piliečiai, valstyb÷s nar÷s
ir institucijos dirba kartu, kad spręstų problemas, keliančias didžiausią susirūpinimą
Europos žmon÷ms; arba konservatyviosios Europos vizija, kurioje mūsų šalių ir
žmonių ateitis yra paliekama rinkos valiai. Lietuvos socialdemokratų partija,
veikdama kartu su broliškosiomis kairiosiomis Europos partijomis, yra pasiryžusi
sukurti teisingesnę, saugesnę visuomenę, įveikti iššūkius, su kuriais susiduria visa
Europa. Svarbiausia savo veiklos ašimi mes laikome žmogų.
Šiandieniniame, vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje, n÷ viena šalis negali
spręsti pasaulinių problemų, veikdama atskirai. Finansų kriz÷ ir v÷lesnis ekonominis
nuosmukis rodo, kad įvykiai vienoje pasaulio dalyje gali tur÷ti milžinišką poveikį mūsų
pačių kieme. Koordinuoti Europos veiksmai yra gyvybiškai svarbūs kovojant su krize.
Reakcingi Europos Sąjungos oponentai būtų palikę mūsų šalis silpnesnes, kovojančias
su pasauline krize be partnerių ar institucijų, galinčių pl÷toti koordinuotą atsaką.
Mums Europos Sąjunga yra gyvybiškai svarbi sąsaja globalizacijos eroje. Ji suteikia
mūsų šalims stipresnes pozicijas sprendžiant pasaulines problemas, kurios turi
įtakos vietiniu mastu. Mums reikia daugiau aktyvaus bendradarbiavimo Europoje,
įveikiant iššūkius ir gerinant žmonių gyvenimą.
Europos Sąjunga - tai s÷kmingiausias 20 amžiaus projektas, pagrįstas tolerancija,
socialiniu teisingumu ir taikiu tautų sugyvenimu. Tačiau Europos laivas pastaruoju
metu pavojingai pasviręs į dešinįjį šoną. Už 19 iš 27 Europos Sąjungos valstybių
vyriausybių vairo stovi dešiniosios ar centro partijos, kurios deleguoja jų partijoms
artimus eurokomisarus. Taigi Europos Tarybą ir Europos Komisiją valdo dešinieji.
Europos Parlamente taip pat dauguma krikščionių demokratų ir konservatorių. Kartu
su liberalais jie sudaro daugumą ir stabdo socialdemokratines iniciatyvas. Iš 13
Lietuvos europarlamentarų tik 2 dirbo socialdemokratų gretose. Dešiniųjų Europos
valdyme per daug, jie blokuoja socialines reformas. Per pastaruosius 5 metus
Europos Sąjungoje socialin÷ atskirtis augo. Turtingieji tapo dar turtingesni, silpnieji
dar labiau nuskurdo.
Šiandienos Europos Sąjunga dar n÷ra ta Europa, kurios trokštame. Europos Sąjunga
tur÷tų tapti palankesnis ekonomikos ir socialin÷s gerov÷s derinys kiekvienam iš mūsų.
Laikas pokyčiams, laikas Europai prisiimti daugiau socialin÷s atsakomyb÷s. Lietuvos
socialdemokratų tikslas - kartu su kitų ES valstybių socialdemokratais ir socialistais
tapti didžiausia grupe Europos Parlamente ir pakreipti Europą labiau į kairę.
Europos Sąjungą krečiant ekonominei krizei, socialdemokratai stipriau nei bet kuri
kita partija siūlo kontroliuoti neperregimas rinkas, daugiau skaidrumo bankų ir biržų
veiksmuose. Finansin÷ sistema turi tarnauti žmon÷ms, o ne šeimininkauti.
Dešinieji mažesnius atlyginimus, ilgesnį darbo laiką ir draudimą kurtis socialines
teises ginančioms profsąjungoms laiko ekonominio augimo pagrindu. Tai neteisingas
kelias. Lietuvoje galima išsaugoti socialines garantijas ir darbo vietas tuo pat metu
plečiant ekonomiką ir traukiant valstybę iš ekonomin÷s duob÷s. Dešinieji siūlo
susiveržti diržus. Mes – investuoti į visuomeninius poreikius (į švietimą, mediciną,
pažangiausias "žaliąsias“ technologijas, infrastruktūrą).
Darbo visiems tikslas yra svarbiausias visos Europos ir Lietuvos socialdemokratams.
Kiekvienas, kuris nori ir gali dirbti, privalo rasti darbą. Įveikę krizę sieksime, kad
bedarbių skaičius ES valstyb÷se neviršytų 4 proc. Mūsų v÷lesnis tikslas - pilnas
užimtumas.
Europos Parlamento rinkimai - tai galimyb÷ Lietuvą ir Europos Sąjungą pakreipti į
kairę link tikrojo socialinio teisingumo. Jei Lietuvos dešinioji vyriausyb÷ nesugeba
įgyvendinti socialinio teisingumo, mes sieksime jo per Europos Sąjungą.
Socialdemokratin÷ politika geresn÷, nes mums svarbiausia ne rinka, o žmogus.
Europos socialistų partija, kairieji, esame aiškioje opozicijoje dešiniesiems.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas tur÷s lemiamą žodį priimant 90
proc. ES įstatymų ir direktyvų. Tik pergal÷ Europos Parlamento rinkimuose gali
užtikrinti, kad socialdemokratai stabdys sprendimus, kurie būtų nenaudingi
daugumai žmonių ir sugeb÷s suburti koalicijas, kurios priims socialiai orientuotas
direktyvas.
Žlungant neoliberalizmui, godžiam ir grobuoniškam kapitalizmui, laiko v÷jas pučia į
socialdemokratų bures.
Socialdemokratų programiniai tikslai
Mes laikom÷s nuostatos, kad valstyb÷ turi imtis reguliavimo svertų krizei įveikti. Nuo
šiol nebegalime pasitik÷ti nereguliuojama rinka, nes bankų ir verslo godumas suk÷l÷
šią krizę, kurios pasekmes pajuto kiekvienas žmogus. Tod÷l mes pasisakome už
stipresnį valstyb÷s dalyvavimą sprendžiant problemas, už socialinių garantijų
išsaugojimą. Mums nepriimtinas dešiniųjų noras „apkarpyti“ socialinius iškovojimus.
Mes turime labai aiškų veiksmų planą ir, dirbdami kartu, gal÷sime įveikti ekonominius
sunkumus. Esame pasiryžę:
Gaivinti ir pl÷toti ekonomiką, išvengiant naujų finansinių krizių;
Naujoje socialin÷je Europoje gerbti kiekvieną žmogų;
Paversti Europą pirmaujančia globalia j÷ga kovoje su klimato kaita;
Ginti visų žmonių lygias galimybes ir lyčių lygybę;
Stiprinti Europos vaidmenį, kaip partner÷s siekiant taikos, saugumo ir
pl÷tros
Lietuvos socialdemokratai, kad ir netur÷dami pastaraisiais metais daugumos Seime,
d÷jo visas pastangas rūpintis žmon÷mis. Augančios ekonomikos vaisius pajuto
žmon÷s. Veikdami Europos Parlamente mūsų partijos atstovai padar÷ daug, kad tiek
Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje būtų daugiau laisv÷s, solidarumo ir socialinio
teisingumo.
Vieningoje Europos kairiųjų šeimoje
Pastaruosius penkerius metus konservatyviosios j÷gos tur÷jo daugumą Europos
šalyse ir Europos Parlamente. Dešiniosios j÷gos suformavo atitinkamą Europos
Komisijos sud÷tį. Kaip dešinieji tai panaudojo? Ar jie užkirto kelią pasaulinei finansų
krizei? Ar jie atkreip÷ d÷mesį į augančias maisto ir energijos kainas? Ar jie nugal÷jo
skurdą ir nelygybę? Ar visuomen÷ tapo labiau teisingesn÷ nei prieš penkerius metus?
Ar jie palaik÷ kairiųjų partijų iniciatyvą d÷l geresnių naujų darbo vietų kūrimo? Ne, to
nebuvo. Jie vadovaujasi rinkos d÷sniais. Mes vadovaujam÷s savo įsitikinimais.
Konservatyviosios j÷gos dažnai apie ekonomines ir socialines krizes kalba taip, tarsi
jos būtų neišvengiamos kaip gamtos d÷snis. Tačiau tame n÷ra nieko neišvengiamo.
Viskas priklauso nuo politinių pasirinkimų. Gyvendami globalių pokyčių ir rizikos
laikotarpiu, mes taip pat gyvename milžiniškų galimybių laikotarpiu. Privalome
skatinti glaudesnį bendradarbiavimą Europoje tam, kad sugeb÷tume globalizaciją
panaudoti visų labui. Jie ragina prisitaikyti prie rinkos. Mes kviečiame reguliuoti rinką
ir sąmoningai kurti savo ateitį.
Į Europos Parlamentą nuo Lietuvos buvo išrinktas nemažas populistų skaičius. Tai
neatsakingi žmon÷s. Žarstydami pažadus, kad jie išspręs klausimus, kurie neįeina į
EP kompetenciją, kad jie rūpinsis socialin÷mis žmonių problemomis, iš tikrųjų
pasirinko konservatorių ar liberalų politines frakcijas, kuriems eilinių žmonių
problemos rūpi mažiausiai. Šios politin÷s j÷gos yra suinteresuotos tik jų atstovaujamų
verslo sluoksnių didesniais pelnais ir kuo mažesniu valstyb÷s reguliavimu. Tik
aktyviai veikiant valstybei gal÷sime sumažinti socialinius skirtumus tarp žmonių.
Praeiti metai atneš÷ du beprecedenčius sukr÷timus – didžiausią kreditų krizę ir
rekordinį energijos ir maisto kainų kilimą. Konservatyvios j÷gos aklai pasitik÷jo rinka,
kuri tarnauja kelių išrinktųjų, o ne visos visuomen÷s interesams. Šiandien mes
matome žalą, kurią atneš÷ nesureguliuotos rinkos. Tačiau mes žinome, kad galime tai
pakeisti. Mes galime atgaivinti Europos ekonomiką ir visiems sukurti teisingesnę ir
saugesnę visuomenę naujojoje socialin÷je Europoje.
Mūsų visapusių pažangių reformų darbotvark÷, skirta Europos bendradarbiavimo
pertvarkymui – pagrįsta lygyb÷s, demokratijos, žmogiškojo orumo, solidarumo,
laisv÷s ir teisingumo vertyb÷mis - gali ir privalo atnešti pokytį, kurio taip reikia
Europos žmon÷ms.
Mes, socialdemokratai, dalijam÷s bendromis vertyb÷mis ir bendra vizija. Kartu
dirbsime vardan teisingesn÷s, saugesn÷s ir žalesn÷s Europos. Kartu mes esame
pokyčio j÷ga.
Iškeldami žmogų į pirmą vietą, galime sukurti teisingesnę visuomenę.
2009 metų birželio 7 dieną pakreipkime Europą, o kartu ir Lietuvą, nauja linkme.
IŠŠŪKIAI
Europa – viena turtingiausių regionų pasaulyje. Europa išlieka didžiausia ekonomine
ir darbo rinka planetoje. Turime pakankamai paj÷gumų, kad ES rinka tarnautų
žmon÷ms, dirbantiesiems ir verslui.
Lietuva vejasi Vakarų Europos šalis: prieš 10 metų mūsų šalies BVP sudar÷ apytikriai
trečdalį ES valstybių vidurkio, dabar - jau du trečdalius. Tačiau atsilikimas dar gana
ryškus. Šiuo metu turime ne tik vytis Vakarų Europos valstybes, bet įveikti
ekonomin÷s ir finansų kriz÷s padarinius, sušvelninti juos. To negalima daryti žmonių
sąskaita.
Visi Europos piliečiai privalo gauti ir dirbti tinkamą darbą, suteikiantį jiems galimybę
gyventi oriai. Mes turime investuoti į platesnę užimtumo sferą ir taip sukurti
geresnes darbo vietas ir įdiegti naujas technologijas. Būtinas stiprus mūsų parnerių
palaikymas, nes profsąjungos prisideda motyvuojant darbuotojus, tobulinant ir
gerinant darbo kokybę, skatinant socialinę harmoniją ir patraukiant dirbančiuosius
bendrai su kompanija ieškoti sprendimų.
Globali finansin÷ kriz÷ ir ekonomikos recesija smog÷ skaudų smūgį visiems žmon÷ms,
taip pat ir Lietuvos. Finansin÷ kriz÷ parod÷, jog nereguliuojamos globalin÷s rinkos gali
daryti tiesioginę įtaką žmon÷ms ir jų gyvenimui: skatinti didesnę nelygybę tarp
milžiniškus uždarbius gaunančių vadovų ir menkai apmokamų darbininkų, padid÷jo
rizika prarasti darbą ir namus. Mes privalome veikti taip, kad pad÷tume tiems, kurie
labiausiai nuket÷jo nuo kriz÷s. Mes privalome d÷ti visas pastangas, kad finansin÷s
kriz÷s nepasikartotų ateityje. O tai galime pasiekti įteisindami griežtesnes visų
finansin÷s sistemos padalinių reguliavimo normas. Su šia krize baigiasi era, kai
dešiniosios partijos blogai reguliavo rinkas. Konservatyvios j÷gos tiki visuomene,
kurioje veikia nereguliuojamos rinkos d÷sniai, suteikiantys galimybes turtingiems
tapti dar turtingesniais, tačiau pakenkiant visiems kitiems. Mes tikime socialine
rinkos ekonomika, kuri suteikia galimybę kiekvienam visuomen÷s nariui maksimaliai
naudotis globalizacijos teikiamomis galimyb÷mis. Mes tikime solidarumu tarp kartų,
o ne dešiniojo sparno individualizmu.
Klimato kaita – tai didžiausia, ilgalaik÷ gr÷sm÷, su kuria susiduria pasaulis. Tai globali
problema, kuri turi būti sprendžiama globaliu mastu. Dešiniosios partijos Europoje
daugiau kalba apie klimato kaitą. Mes siekiame konkrečių ir realistinių veiksmų, kad
apsaugotume aplinką ir pertvarkytume ekonomiką, siekdami tausojančio gamtą ir
naujas žalias darbo vietas sukuriančio augimo.
Energetika dabar yra pagrindinis saugumo klausimas Europai. Ypač ši problema opi
Lietuvai. Mes esame labai priklausomi nuo energijos importo. Turime dirbti kartu,
kad padidintume energetinę nepriklausomybę, pl÷todami draugiškus aplinkai
energijos šaltinius, gaminamus Europoje. Turime kurti naujausias technologijas,
kurios leistų panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai didintų mūsų
energetinę nepriklausomybę.
Lietuvos įsiliejimas į vieningą Europos rinką suk÷l÷ mums emigracijos problemą. Mes
negalime palikti mūsų tautiečių be globos. Neturime leisti, kad laikinai išvykusieji
jaustųsi antrarūšiais. Išvykę į kitą ES šalį Lietuvos piliečiai privalo tur÷ti tokias pačias
teises ir pareigas, kaip ir kiti darbuotojai. Kita vertus, turime sudaryti visas sąlygas,
kad išvykę ieškoti darbo žmon÷s gal÷tų ir Lietuvoje rasti geras darbo vietas, kuriose
gal÷tų tinkamai panaudoti savo kūrybiškumą ir žinias.
Gr÷sm÷s demokratijai ir piliečių teis÷ms niekur nedingo. Terorizmas, nusikaltimai,
ekstremizmas, prekyba žmon÷mis, nekontroliuojama migracija peržengia Europos
sienas. Lietuva negali būti nuošalyje nuo tų įvykių, kurie kelia pavojų Europai ir
pasauliui. Turime paskatinti Europą veikti, siekiant užkirsti kelią pokyčiams,
keliantiems gr÷smę piliečių gyvybei ir laisvei. Tačiau mes negalime riboti pagrindinių
laisvių, tokių kaip žodžio laisv÷ ar asmens duomenų apsauga. Europos Sąjunga turi
veikti aktyviai, skatindama taiką ir pl÷trą. Tai padidins Europos saugumą, taip pat
atneš naudos vargingesnių valstybių žmon÷ms.
Dirbdami kartu Europoje, tampame stipresni, nes:
esame didžiausia ekonomika pasaulyje- taigi galime sukurti daugiau ir
geresnių darbo vietų ir, prekiaudami tarpusavyje bendrų standartų pagrindu,
sumažinti skurdą;
aplinkosaugos iššūkiai neapsiriboja valstybių sienomis, tod÷l kovoti su klimato
kaita ir jos pasekm÷mis galime tik tuomet, jei dirbsime kartu, siekdami tų
pačių tikslų;
galime skatinti solidarumą ir integraciją – kertinius Europos projekto
akmenis. Laisvas darbo j÷gos jud÷jimas tur÷tų suteikti visiems darbuotojams
daugiau laisvių ir galimybių, atnešdamas valstybių ekonomikoms didelę naudą.
Tačiau tai neturi vesti į protų nutek÷jimą iš mažiau pasiturinčių valstybių ir
regionų, socialinių standartų ar atlyginimų mažinimą;
Europos policijos paj÷gos ir teisminiai organai gali s÷kmingai bendradarbiauti
kovoje prieš nusikalstamą veiklą ir terorizmą.
Mes norime stiprios ir pažangios Europos. Mūsų manifestas skelbia politiką, ,
kurią vykdydami paversime iššūkius bendra pažanga visiems žmon÷ms.
Galime sukurti teisingesnę visuomenę, svarbiausiu laikydami žmogų. .
Pakreipkime Europą nauja kryptimi 2009 m. birželio 7 dieną.
MŪSŲ SIŪLOMI VEIKSMAI
1. Gaivinti ir pl÷toti ekonomiką, išvengiant naujų finansinių krizių
Pasaulio ekonomikos ir finansų kriz÷ stipriai paveik÷ mūsų ekonomikas ir paprastus
žmones visoje Europoje. Maž÷ja realūs atlyginimai ir perkamoji žmonių galia. Ypač
aktyviai reikia veikti dabar, siekiant reformuoti finansų rinkas, įveikti recesiją ir
atgaivinti ekonomiką, kuriant naujas darbo vietas ir skatinant augimą. Globalios
finansų kriz÷s kontekste euras suvaidino labai efektyvų vaidmenį, apsaugant Europos
valstybių ekonomikas. Tod÷l mes skatinsime Lietuvos įstojimą į euro zoną, kuri
užtikrintų mums finansinį stabilumą.
Pražūtingos klimato kaitos gr÷sm÷ taip pat auga. Jei nesiimsime veiksmų dabar, tai
darys tiesioginį poveikį mūsų gyvenimui. Kova su klimato kaita gali pertvarkyti
Europos ekonomiką ir pad÷ti sukurti naują „žalią“ augimą, darbo vietas ir gerovę
visiems. Mes tvirtai tikime tvarios pl÷tros principu, paremtu viena kitą
stiprinančiomis ekonomine, socialine ir aplinkosaugine politika. Profesin÷ms
sąjungoms ir darbuotojams skiriamas svarbus vaidmuo, prisidedant prie šio augimo
įgyvendinimo visoje Europoje.
Ekonomikos kitimo metu žmon÷ms reikia prad÷ti. Įvairaus amžiaus piliečiai tur÷tų
gauti galimybę tobulinti savo įgūdžius, rasti naują ir geresnį darbą, dirbti ir studijuoti.
Mokymasis visą gyvenimą ne tik turtingųjų privilegija. Visi veiksmai vietos, regiono,
šalies ir Europos lygiu tur÷tų būti nukreipti tam, kad remtų žmones technologijų
pokyčių metu ir atvertų jiems naujas ir geresnes galimybes įsidarbinti.
Europos biudžete didžiausią d÷mesį reikia skirti ekonomikos augimui, naudojant
naujausias, gamtai draugiškas technologijas, ir ateities iššūkių sprendimui. Toks
solidarumo biudžetas tur÷tų pasitarnauti gyvenimo lygio k÷limui ir socialin÷s
sanglaudos bei augimo visoje Europoje skatinimui. Jis pad÷tų Lietuvai kuo greičiau
pasiekti Europos šalių gyvenimo lygį.
Finansų rinkų reformavimas turi tarnauti realiai ekonomikai, užimtumui ir
augimui:
Suirut÷ finansų rinkose parod÷ tikrą Europos bendradarbiavimo svarbą, siekiant
išvengti bankų sistemų žlugimo ir stabilizuoti rinkas. Koordinuoti ES veiksmai pad÷jo
apsaugoti žmonių santaupas, pensijas ir namus. Tačiau finansų kriz÷ taip pat
atskleid÷ giliai įsišaknijusius rinkos sistemos trūkumus, su kuriais reikia kovoti tam,
kad kriz÷s nepasikartotų. Visi finansinių institucijų vadovai privalo tur÷ti aiškią
atsakomybę.
Mes užtikrinsime, kad ateityje finansų rinkos tarnautų realiai ekonomikai, užimtumui
ir augimui.
o Remdamiesi jau vykstančiomis derybomis ES ir globaliu lygmeniu, mes
siūlome reformuoti finansų rinkas. Visų lygių finansinių institucijų vadovai turi
būti kontroliuojami. Pasisakome už naujus skaidrumo ir informacijos skelbimo
standartus. Finansinių institucijų vadovai privalo griežtai kontroliuoti bankinio
kapitalo kilmę ir patikimumą, neleisti neatsakingai skolinti, siekiant išvengti
pernelyg didel÷s rizikos ir skolų. Aukščiausių vadybininkų atlyginimai bei
premijos taip pat turi būti reguliuojami, kad uždarbis atspind÷tų nuostolius
lygiai taip pat kaip pelną. Rizikingo investavimo ir privataus kapitalo fondai
turi būti efektyviau kontroliuojami ir prižiūrimi.
o Mes siūlome padaryti galą mokesčių sumos sumažinimo gudryb÷ms ir
vengimui mok÷ti mokesčius bei sustiprinti kovą su pinigų plovimu ES ir visame
pasaulyje, kad visi rinkos dalyviai mok÷tų teisingą dalį mokesčių toms
valstyb÷ms, kuriose jie veikia.
o Mes siūlome dirbti su visais mūsų globaliais partneriais: reformuoti pasaulio
finansų architektūrą, demokratiškai peržiūr÷ti finansų institucijas, siekiant
išvengti finansų kriz÷s pasikartojimo.
Europos ekonomikos augimo ir užimtumo strategija:
Mes siūlome europietišką ekonomikos augimo ir užimtumo strategiją, kuri iki 2020 m.
leistų sukurti 10 mln. naujų darbo vietų, iš kurių 2 mln. būtų atsinaujinančios
energetikos sektoriuje, ir pad÷tų paversti Europą inovacijų, naujų „žalių“ technologijų
ir produkcijos lydere pasaulyje. Tai remtųsi ES Lisabonos strategija ir paverstų
Europą dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika
pasaulyje, gebančią derinti tvarų ekonominį augimą su didesniu skaičiumi geresnių
darbo vietų bei didesne socialine sanglauda. Europos Sąjungoje visų lygių valdžios
organai gali dirbti kartu, skatindami žiniomis grindžiamą ir tausojančios gamtą
ekonomikos augimą, ypatingai per struktūrinę reformą ir fiskalinę politiką. Kad
pasiektume šiuos tikslus, reikia sparčiai įgyvendinti ES finansuojamus investicinius
projektus. Pagrindiniai mūsų strategijos elementai:
• Investicijų didinimas į mokslinius tyrimus, taikomąją mokslo pl÷trą ir inovacijas
yra būtinas naujam šiuolaikin÷s ekonomikos augimui ir ilgalaikei žmonių
gerovei užtikrinti. Europa turi tapti pasaulio lyderiu mokslo ir technologijų
srityje. Tai leis sukurti naujų ir geresnių darbo vietų, didins Europos
konkurencingumą.
• Energetinis efektyvumas yra geriausias būdas sumažinti žmonių išlaidas už
šildymą ir kurą ir sukurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, apšiltinant namus.
Siūlome Europos Sąjungai, vyriausyb÷ms, vietos ir regiono valdžios organams
aktyviai bendradarbiauti, padedant žmon÷ms susidoroti su kylančiomis degalų
kainomis, mažinant energijos vartojimą, finansuojant energetinio efektyvumo
gerinimą pastatuose ir užtikrinant, kad būtų griežtai kontroliuojamos energijos
kainos.
• Kartu su savo partneriais iš kitų kairiųjų partijų sieksime parengti ir patvirtinti
Europos užimtumo ateities paktą. Visos europietiškos programos turi būti
nukreiptos tam, kad augtų žmonių įdarbinimo galimyb÷s, būtų išsaugomas jų
darbingumas. Privalome išnaudoti Europos socialinio fondo teikiamas
galimybes, integruojant bedarbius į darbo rinką ir mokant dirbančius
darbuotojus. Globalioje ekonomikoje investicijos į švietimą yra esminis
augimo ir geriau apmokamų bei geresn÷s kokyb÷s darbo vietų kūrimo
pagrindas. Sieksime, kad, visą gyvenimą besitęsiantis mokymasis būtų
prieinamas visiems, kad būtų sudaryta galimyb÷ siekti „antrojo šanso“
švietime tiems, kurie n÷ra baigę mokyklos, neturi formalaus išsilavinimo. Mes
siūlome dabartinio Europos biudžeto ribose padidinti švietimo ir mokymų
mainų programų finansavimą, įtraukiant naujokus ir pagyvenusius žmones.
Pl÷sime ERASMUS programą kad kiek įmanoma daugiau jaunų žmonių gautų
galimybę mokytis užsienyje. Mobilumas tur÷tų būti taisykl÷, o ne išimtis.
Kiekvienas jaunas europietis turi tur÷ti šansą juo pasinaudoti.
• Reikia stiprinti Europos Sąjungos vidaus rinką. Kuriamos darbo vietos turi
remtis aukštais aplinkosaugos ir socialiniais standartais. Smulkus ir vidutinis
verslas yra Europos ekonomikos pagrindas ir didžiausias darbdavys. Turime
supaprastinti teisinius r÷mus smulkiam ir vidutiniam verslui, priimdami
Europos privačių kompanijų statutą, taip pat palengvinti šiam verslui galimybę
prisijungti prie vidaus rinkos ir finansinių bei inovacinių išteklių. Sieksime, kad
būtų supaprastintas kreditų teikimas smulkiam ir vidutiniam verslui.
• Mes siekiame paversti Europos transportą efektyviausiu, labiausiai prieinamu
ir „švariu“, tarnaujančiu žmon÷ms ir verslui. Sieksime, kad Lietuvos
transportas būtų visapusiškai integruotas į Europos transporto sistemą.
Vykdysime konkurencingesnio ir labiau prieinamo greitaeigio geležinkelio
linijų tinklo tiesimo projektus, kursime integruotą oro erdvę, br÷šime naujus
maršrutus, kad skrydžiai truktų trumpiau; paversime jūrų ir vidaus vandenų
transportą švaresniu, efektyvesniu ir saugesniu darbuotojams ir keleiviams;
pertvarkysime mūsų miestų transporto sistemas. Mes dirbsime, kad
pagerintume visų transporto rūšių saugumą.
• Mes siūlome Europos iniciatyvą pl÷sti energijos perdavimo sistemos
infrastruktūrą. Sieksime, kad, padedant Europos institucijoms, elektros
tinklai kuo greičiau sujungtų Lietuvą su Lenkija ir Švedija. Reikia užtikrinti,
kad net atokiausiose kaimo vietov÷se būtų prieinamas plačiajuostis
internetinis ir mobilus telefono ryšys. Tam privalome geriau panaudoti
Europos struktūrinius fondus.
Kad ekonomikos reformos būtų naudingos darbuotojams ir verslui:
Mes siūlome remti verslą, užb÷gant už akių klimato kaitos sukeltiems
pokyčiams ir technologin÷ms permainoms, taip apsaugant egzistuojančias ir
kuriamas naujas darbo vietas, tuo pačiu metu padedant darbuotojams
persikvalifikuoti, jei jie netenka darbo d÷l šių pokyčių. Tai gali būti padaryta,
naudojantis ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu. Mes taip pat
skatiname dialogą su darbdaviais, siekiant užtikrinti, kad jie laikytųsi
įsipareigojimų laiku perkvalifikuoti savo darbo j÷gą ir užb÷gti už akių
globalizacijos nešamiems pokyčiams.
Mes remsime darbo vietų kūrimą užtikrindami, kad verslas gautų kreditus
investicijoms ir augimui, pavyzdžiui, per Europos investicinį banką. Mes taip
pat remsime socialin÷s ekonomikos pl÷trą Europoje.
Naujas pažangių Europos reformų veiksmų planas yra būtinas, praplečiant
globalizacijos galimybes visiems piliečiams ir teigiamai pakeičiant žmonių
gyvenimą.
2. Naujoje socialin÷je Europoje gerbti kiekvieną žmogų
Nesvarbu, kas mes esame ar kur esame gimę. Mes visi turime tuos pačius siekius:
gyventi saugesn÷je Europoje, su aukštu gyvenimo lygiu, padoria ir stabilia darbo vieta
bei saugia ir švaria aplinka.
Susiklosčiusi nelygyb÷ ir nauji globalūs iššūkiai sukelia naują įtampą, bei didesnę
socialinę atskirtį: tarp vargingų ir turtingų šeimų vaikų; tarp žmonių, turinčių stabilias,
gerai apmokamas darbo vietas, ir tų, kurie dirba pavojingus ir žemos kokyb÷s darbus;
tarp mažai kvalifikuotų ir labai išsilavinusių; tarp tų, kurie turi prieigą prie interneto, ir
tų, kurie jos neturi; tarp imigrantų ir senbuvių europiečių; tarp moterų ir vyrų.
Mes kovosime su šia nelygybe, stiprindami Europos bendradarbiavimą, gerindami
žmonių gyvenimo kokybę. Turime apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones
ekonominio nuosmukio metu ir po jo. Norime sukurti naują socialinę Europą kartu su
socialiniais partneriais, dirbdami ypatingai glaudžiai su profesin÷mis sąjungomis,
kurios taip pat yra įsipareigojusios didžiausią d÷mesį skirti žmon÷ms.
Mes tikime, kad demokratija ir piliečių teis÷s tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje
yra būtinos, užtikrinant garbingesnį elgesį su žmon÷mis. Norime, kad kiekvienas
dalyvautų, sprendžiant jo ateitį. Mes įsiklausome į jaunų žmonių nuomonę, ypatingai
d÷l naujos socialin÷s Europos kūrimo, tarpkultūrinio dialogo gerinimo, klimato kaitos,
Europos vaidmens pasaulyje ir globalizacijos procese.
ES remiasi žmogaus teis÷mis, antidiskriminacija ir pagarba visiems. Mes manome,
kad visų formų įvairov÷- kultūrin÷, kalbin÷ ir religin÷- yra vienas iš Europos didžiausių
turtų.
Europos ekonomika taip pat suteik÷ daug naudos vartotojams. Mes ir toliau kovosime
už vartotojų teises Europoje, pasinaudodami patyrimu, kurį sukaup÷me užtikrindami
pigesnes keliones ir skambučius, saugesnį maistą ir žaislus.
Už teisingesnį elgesį su žmon÷mis:
Siūlome priimti Europos susitarimą d÷l atlyginimų, garantuojantį vienodą atlygį
už tą patį darbą ir numatantį padoraus minimalaus atlyginimo poreikį visose
ES valstyb÷se nar÷se, d÷l kurio būtų sutarta teisiškai arba kolektyvinių derybų
metu.
Sieksime, kad būtų susitarta d÷l Europos socialinio progreso pakto, kuris
įtvirtintų aukštus tikslus ir standartus nacionalinei socialinei, sveikatos ir
švietimo politikai. Šie standartai turi prisid÷ti prie kovos su skurdu ir nelygybe,
turi užtikrinti ES socialinę ir ekonominę pl÷trą. Mes sieksime, kad visi iš÷jusieji
į pensiją, bedarbiai ar negalintys dirbti gautų poreikiais grįstas socialin÷s
gerov÷s išmokas, kurios garantuotų orų gyvenimą.
Socialinio progreso siekis turi būti įtvirtintas visuose Europos įstatymuose.
Priimant Europos tesis÷s aktus turi būti atsižvelgta į socialinio ir
aplinkosauginio poveikio įvertinimą. Turime tinkamai įvertinti liberalizacijos
procesą. Siūlome ES atlikti socialinį savo aplinkosauginių ir energetikos
politikų auditą, kad būtų sukurtos priemon÷s, kurios pad÷tų apsaugoti
vargingiausiai gyvenančius žmones.
Spręsime problemas, susijusias su „protų nutek÷jimu“ ir aukštos kvalifikacijos
profesionalų ir darbuotojų migracija Europos ribose ir iš trečiųjų šalių į Europą.
Sieksime, kad būtų sukurtas specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, išvykusių į
kitą ES šalį, registrą. Jo pagrindu tur÷tų atsirasti specialus ES fondas -
panašus į globalizacijos fondą - kuris pad÷tų išlyginti tuos praradimus, kuriuos
patiria "nukraujuojanti" šalis, jų tarpe ir Lietuva. Toks fondas tur÷tų
pirmiausiai sustiprinti universitetus, mokslo centrus netenkančiose
specialistų šalyse, leistų žymiai pakelti uždarbį mokslininkams, gydytojams,
inžinieriams ir kitų ypač "paklausių" profesijų atstovams.
Imsim÷s veiksmų visose ES valstyb÷se nar÷se, skatindami teisingą mokesčių
politiką, kuri garantuotų Europos gerov÷s valstybių išlaikymą arba sukūrimą.
Ginsime dirbančiuosius nuo išnaudojimo ir stiprinsime jų teisę į kolektyvines
derybas. Sieksime, kad darbo laikas užtikrintų sveikatos ir saugumo
standartus ir teisingą darbo bei poilsio pusiausvyrą.
Mes siūlome stiprinti darbuotojų teises į informaciją ir konsultacijas.
Dirbančiųjų dalyvavimas priimant sprendimus Europos ir globaliu lygiu yra
pagrindinis ateities klausimas - gyvybiškai svarbus socialin÷s Europos
elementas ir padoraus darbo sąlyga. Dirbančiųjų teis÷ į informaciją ir
konsultacijas turi būti įtvirtinta įmonių teisin÷se direktyvose, naudojant
Europos įmonių statuto modelį. Skatinsime geresnį socialinį dialogą tarp
profesinių sąjungų ir darbdavių Europos lygmeniu, išplečiant jį į didesnį sričių
skaičių.
Siūlome pl÷toti ES strategiją d÷l vaikų teisių, siekiant panaikinti vaikų skurdą ir
garantuoti jiems švietimo ir priešmokyklin÷s vaikų priežiūros paslaugas.
Siūlome parengti Europos stažuočių chartiją, suteikiančią jauniems žmon÷ms,
siekiantiems darbo patirties, geresnes teises ir užtikrinančią gerą startą jų
profesiniam gyvenimui.
Siūlome stiprinti individualias ir kolektyvines vartotojų teises ir užtikrinti, kad
jos būtų tinkamai įgyvendinamos visoje Europos Sąjungoje.
Mes siūlome nustatyti ES uždavinius užtikrinant tinkamą priežiūrą
pagyvenusiems žmon÷ms, įvertinant mūsų visuomen÷s sen÷jimo tendencijas ir
poreikį pasiekti visišką užimtumą ir lyčių lygybę.
Apsaugant piliečių teises:
Užtikrinsime, kad demokratija, skaidrumas ir atskaitomyb÷ būtų visų Europos
institucijų reformų pagrindas. Visi ES įstatymai privalo gerbti piliečių teises,
kaip įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių Europos
Sąjungos teisių chartijoje. Mes stiprinsime antidiskriminacinius įstatymus,
užtikrindami vienodą elgesį lyties, ras÷s, negalios, amžiaus, seksualin÷s
orientacijos, religijos ar įsitikinimų atžvilgiu
Mes siūlome užtikrinti vienodą elgesį su visais ES piliečiais, jų
nediskriminuojant, kai jie keliasi iš vienos valstyb÷s į kitą, sieksime vedybų,
partneryst÷s ar t÷vyst÷s teisių vienoje valstyb÷je nar÷je teisiško pripažinimo
visose valstyb÷se nar÷se.
Mes palaikome siekį suteikti didesnį vaidmenį vietos valdžios organams
spręsti klausimus, susijusius su Europos reikalais, atsižvelgiant į jų did÷jantį
vaidmenį įgyvendinant Europos politiką. Mes remiame ir skatiname Europos
kultūrin÷s ir kalbin÷s įvairovę, kaip vieno iš vertingiausių jos turtų ir pagrindinio
jos identiteto elementą.
Naujas pažangių Europos reformų veiksmų planas yra būtinas, norint sukurti
naują socialinę Europą, kuri įgyvendins teisingesnį žmonių socialinį susitarimą.
3. Atsargin÷s planetos neturime
D÷l klimato atšilimo jau šiandien du milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose
trūksta vandens. 2025 metais jų bus virš 5 milijardų. D÷l besaikio gamtos turtų
naudojimo nuolat daug÷ja badaujančių žmonių, ateityje šimtams milijonų gr÷s bado
mirtis. Visa tai gali sukelti didžiulius migracijos srautus, skatinti visuomen÷s ir
politikos radikal÷jimą, aštrius konfliktus ir karus d÷l senkančių išteklių.
Tod÷l Europos Sąjunga skelbia: šiandien didžiausia gr÷sm÷ žmonijai – klimato kaita!
Nestabdoma ji palies – ir visai greitai – kiekvieną žmogų, gyvenantį bet kurioje
pasaulio valstyb÷je, kiekviename kontinente. Tai mes, žmon÷s, sukeliame klimato
pokyčius, nuodijame gamtą, gyvūnus ir save, gr÷smingai didiname šiltnamio efektą.
Liko akimirka – gal koks dešimtmetis – kai dar galime sustabdyti pokyčius, kurie
v÷liau gali tapti negrįžtami. Žmogus susargdino planetą, žmogus privalo ją pagydyti,
t.y. keisti gyvenimo būdą, įpročius, gyventi taupydamas gamtos resursus, tuo pačiu
pad÷damas sau apkarpyti išlaidas.
Europos Sąjunga buvo, yra ir privalo išlikti lydere stabdant klimato kaitą ir kartu
stiprinant tarptautinį saugumą. Kiekviena sąjungos valstyb÷ jau įsipareigojo iki 2020
metų 20 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų CO2, o 20 proc. energijos išgauti iš
atsinaujinančių šaltinių. Tai yra konkreti kova su klimato kaita ir d÷l išradingumo,
sumanumo sutaupyti milijardai. Nebebūkime švaistūnais, ypač dabar – ekonomin÷s
kriz÷s akivaizdoje, energijos šaltinių brangymetyje.
Pasaulinis aplinkosaugos susitarimas:
Sieksime, kad iki 2020 metų pasaulyje 30 proc. būtų sumažintos šiltnamio
efektą sukeliančių dujų išlakos. Tokį susitarimą, sekdamos ES pavyzdžiu,
tur÷tų 2009 m. pabaigoje JT viršūnių susitikime pasirašyti ir besivystančios, ir
išsivysčiusios valstyb÷s, įskaitant JAV, Kiniją ir Indiją.
Siūlysime didinti ES paramą besivystančioms valstyb÷ms, kad šios gal÷tų ir
kovoti, ir prisitaikyti prie klimato kaitos, kad jos žengtų į priekį ekonomikoje,
neskatindamos klimato atšilimo.
Sieksime suburti viso pasaulio tautas į energetikos ir pl÷tros forumą ir kartu
nustatyti ilgalaikę energijos ir tvarios pl÷tros viziją.
Siūlome priimti visa apimančią ES klimato direktyvą, kuri užtikrintų, kad visų
sektorių – energetikos, žem÷s ūkio, maisto, statybos ir transporto – tikslai ir
veiksmai leistų pasiekti 30 proc. išlakų sumažinimą iki 2020 metų.
Ambicingesn÷ klimato kaitos ir energetikos politika:
Toliau pl÷tosime ir stiprinsime bendrą Europos energetikos politiką, pagrįstą
ekologin÷s pusiausvyros, energetinio saugumo ir nepriklausomyb÷s, energijos
išteklių įvairov÷s ir valstybių narių solidarumo energetinių krizių atvejais
principais.
Skatinsime ir didinsime atsinaujinančios energijos gamybą. Kursime aukštos
įtampos elektros perdavimo tinklus, skirtus pakrančių v÷jo energijos iš Šiaur÷s
vakarų Europos ir saul÷s energijos iš Pietų Europos ir Šiaur÷s Afrikos
perdavimui.
Remsime modernią Bendrą žem÷s ūkio politiką, užtikrinančia visapusišką
kaimo pl÷trą, pripažįstančia svarbų ūkininkų vaidmenį, žem÷s ūkio vaidmenį
aplinkosaugoje, garantuojančia maisto kokybę, saugančia kraštovaizdį ir
besirūpinančia gyvūnais ir augalais. Biodegalai gali pad÷ti sumažinti
transporto emisijas, tačiau to netur÷tų būti siekiama Europos ir pasaulio
maisto produkcijos, aplinkosaugos ar bioįvairov÷s sąskaita. ES biodegalų
direktyva tur÷tų būti peržiūr÷ta, siekiant užtikrinti šių principų laikymosi.
Kiekviena valstyb÷ nar÷ tur÷tų apsispręsti, naudoti atominę energiją ar ne.
Atsižvelgiant į branduolinio saugumo svarbą visoms Europos valstyb÷ms,
esamų ir naujų atominių elektrinių priežiūra tur÷tų būti koordinuojama Europos
lygmeniu.
Naujas pažangių Europos reformų veiksmų planas yra būtinas globaliai kovai su
klimato kaita.
4. Už lyčių lygybę Europoje
Socialdemokratų d÷ka pastaraisiais metais buvo pasiektas ryškus pažanga kovoje už
lygybę tarp moterų ir vyrų.
Tačiau nelygyb÷s šaknys vis dar nepakirstos: moterys už tą patį darbą vis dar gauna
vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai; tai, kad moteris praras darbą, norą sugrįžti į
darbo rinką d÷l orių darbo vietų trūkumo, d÷l menkesnio atlygio ar d÷l darbo ne pilną
darbo dieną, yra labiau tik÷tina.
Milijonai moterų visame pasaulyje vis dar kenčia nuo išnaudojimo ir jų teisių
pažeidimų, prekybos jomis, šeimynin÷s prievartos ar kitų pažeidimų formų.
Vis dar per mažai moterų politikoje, nors pra÷jo pus÷ amžiaus po to, kai jos iškovojo
teisę balsuoti ir būti išrinktomis.
Kai kuriose Europos valstyb÷se vyrai neturi teisių į t÷vyst÷s atostogas, gimus vaikui.
Moterys dažnai turi rinktis tarp vaiko ir karjeros. Dirbančios šeimos sunkiai randa
pusiausvyrą tarp profesinių ir asmeninių įsipareigojimų. Laikas pokyčiams: tose
Europos valstyb÷se, kuriose moterų ir vyrų lygyb÷ buvo iškovota, dirbančių moterų
dalis visuomen÷je yra didžiausia, ten taip pat aukščiausi gimstamumo rodikliai.
Vietos, regionų ir nacionaliniame lygmenyse svarbu siekti vaikų darželių pl÷tros.
Mes tęsime kovą su lyčių lygyb÷s stereotipais, nes esame įsitikinę, kad moterų teisių
gynimas ir lygių galimybių užtikrinimas atneš žymią ekonominę, socialinę ir
demokratinę naudą visos Europos piliečiams.
Paverčiant lyčių lygybę tikrove visiems:
Siūlysime parengti Europos moterų teisių chartiją, siekiančią įtvirtinti moterų
teises ir galimybes bei skleisti pasiūlymus, kurie siektų lyčių lygybę paversti
tikrove visuose socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo aspektuose.
Siūlysime įtvirtinti patobulintas t÷vyst÷s atostogų teises vyrams ir moterims
visoje Europoje pagal aukščiausius europinius standartus.
Agituosime už lygų moterų ir vyrų politinį atstovavimą visose sprendimus
priimančiose Europos institucijose. Sieksime tolygaus moterų ir vyrų
atstovavimo Europos Komisijoje ir Europos Parlamente ir kviesime įkurti lyčių
lygyb÷s Europos komisaro postą.
Sieksime, kad t÷vai gal÷tų suderinti vaikų priežiūrą ir profesines pareigas.
Kviečiame ES valstybes nares įgyvendinti ES siekį kompensuoti 33 proc. vaiko
priežiūros išlaidų iki 3 metų, o po to mok÷ti 90 proc. vaiko priežiūros išlaidų iki
jiems sulaukiant mokyklinio amžiaus.
Sieksime, moterų ir vyrų užmokesčio skirtumų panaikinimo. Tai yra gyvybiškai
svarbu, gerinant gyvenimo kokybę, kovojant su skurdu ir spartinant ekonominį
augimą.
Skatinsime ir remsime moteris verslininkes, mokslininkes ir tyr÷jas,
prapl÷sdami jų galimybes.
Užtikrinsime ir skleisime moterų seksualin÷s ir reprodukcin÷s sveikatos teises
visoje ES.
Reikalausime padidinti Europos pastangas kovoje su nelegalia prekybą
žmon÷mis ir seksualiniu išnaudojimu. Raginsime artimiau bendradarbiauti
teis÷saugos institucijas.
Remsime ES ir jos valstybių narių pastangas išnaikinti prievartą šeimose ir
smurtą prieš vaikus.
Kuriant naują pažangų Europos reformų veiksmų planą, būtina tęsti moterų i r vyrų
teisių lygybę užtikrinančias programas.
5. Daugiau Europos Sąjungos pasaulyje
Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi, kaip šiandien. Saugumas - paklausiausia
prek÷, kurią kartu su kitomis valstyb÷mis Europos Sąjungoje norime pasiūlyti
artimesniems ir tolimesniems kaimynams. To laukia daugelis konfliktų ir karų
išvargintų valstybių bei regionų, kuriems ES, taip pat ir Lietuvos pavyzdys bei
tarpininkavimas svarbus.
Europos Sąjunga gaubia nestabilumo skliautas kaimynyst÷je - nuo Baltarusijos iki
Šiaur÷s Afrikos - besidriekiantis per Ukrainą, Moldovą, Kaukazo valstybes, Vakarų
Balkanus ir Artimuosius Rytus. Nedemokratiniai režimai, etniniai konfliktai,
organizuotas nusikalstamumas ir nelegali imigracija, religinis ekstremizmas
įsitvirtino kai kuriose šalyse ir bando įsismelkti į pačią ES. Dar gr÷smingesni naujausi
saugumo iššūkiai - klimato kaita ir apsirūpinimas energijos ištekliais. Didžiąją dalį
naftos ir dujų ES valstyb÷s perka iš sunkiai prognozuojamų šalių. Kai kam kyla
pagunda panaudoti energetinį ginklą, nors ir tos šalys savo ruožtu smarkiai priklauso
nuo ES pinigų ir technologijų.
ES ekonominis paj÷gumas, politinis svoris ir potencialas įspūdingi. 500 milijonų
piliečių - ES po Kinijos ir Indijos yra trečioji pasaulyje pagal gyventojų skaičių. 27
valstyb÷s nar÷s pagamina ketvirtadalį pasaulio prekių ir paslaugų. ES yra didžiausia
besivystančių šalių produktų pirk÷ja, ji teikia 60 proc. pasaulio pl÷tros pagalbos.
Lietuva taip pat kasmet skiria dešimtis milijonų paramos litų besivystančioms
valstyb÷ms Afrikoje ir Afganistanui.
ES pasaulyje žinoma kaip ekonominis milžinas, tačiau saugumo reikaluose ji dar
nepakankamai didel÷. Net 88 proc. ES piliečių pritartų tam, kad Sąjunga prisiimtų
daugiau atsakomyb÷s kovojant su pasaulin÷mis gr÷sm÷mis.
Europos Sąjunga daugiausiai remiasi „minkštąja j÷ga“ - diplomatin÷mis pastangomis
ir civilin÷mis misijomis. ES ieško ir randa savo nišą valdant krizes. Šiais laikais reikia
vengti karų, o jiems kilus žinoti, kad vien karin÷mis priemon÷mis jų nelaim÷si. Reikia
platesnių, visų krizių valdymą apimančių instrumentų - humanitarin÷s pagalbos ir
gelb÷jimo darbų, taikos palaikymo užduočių ir užduočių kovin÷ms greitojo reagavimo
paj÷goms.
Tai, kad Europos Sąjunga įgauna vis svarbesnį vaidmenį sprendžiant tarptautinius
konfliktus parodo neseni įvykiai. ES vaidmuo sureguliuojant Rusijos–Gruzijos
konfliktą ir dujų kriz÷s tarp Ukrainos ir Rusijos klausimą buvo esminis.
Stiprinsime taiką ir saugumą:
Sieksime, kad ES taptų pasaulio lydere taikos, tvarios socialin÷s rinkos
ekonomikos pl÷troje po visą pasaulį.
Sieksime, kad ES pasaulyje kalb÷tų vienu balsu.
Karinius konfliktus spręsime diplomatin÷mis priemon÷mis.
Su Jungtinių Tautų organizacija dalinsim÷s taikos palaikymo misijų krizių
zonose našta.
Stiprinsime policijos, teismų ir saugumo tarnybų bendradarbiavimą kovoje su
nusikalstamumu, prekyba narkotikais ir žmon÷mis bei terorizmu.
diegsime nuoseklius stichinių nelaimių prevencijos mechanizmus.
Sieksime tarptautinio nusiginklavimo, stiprinsime ginklų kontrolę ir ginklų
neplatinimą, griežtinsime ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje. Sieksime
pasaulio be branduolinių ginklų.
Stiprinsime dialogą ir partnerystę tarp žmonių ir kultūrų, siekdami daugiau
taikos ir saugumo pasaulyje.
Didinsime bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Europos Sąjungos valstybių
narių. Parengsime nauja Europos gynybos iniciatyvą, suderintą su NATO.
Remsime Jungtinių Tautų ir JT Saugumo Tarybos reformą, kad būtų priimami
veiksmingesni sprendimai, aiškiau girdimas nedidelių ir mažų šalių balsas.
Pl÷sime bendradarbiavimą:
Siūlysime kaimynams laisvą prekybą, palengvintą sienos kirtimo režimą, atvirą
energetikos ir transporto rinką mainais į ryžtingas ir s÷kmingas reformas tose
šalyse.
Siūlysime sukurti Juodosios jūros sąjungą ir pasirašyti bendradarbiavimą su
kaimynais gilinančią Rytų partneryst÷s sutartį. Palaikysime Ukrainos,
Moldovos ir Gruzijos siekį pl÷sti bendradarbiavimą su ES, kad ateityje šioms
šalims atsivertų naryst÷s perspektyva. Sieksime, kad būtų tęsiamas
konstruktyvus dialogas su Rusija demokratijos, žmogaus teisių, energetinio
saugumo, ekonominio, mokslinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimais, o
taip pat gilinant naują Baltijos jūros regioninę iniciatyvą. Kaliningrado sritis,
aktyviau veikiant Lietuvai, tur÷tų virsti nauju ES-Rusijos bendradarbiavimo
formų išbandymų erdve. Lietuvai naudinga ne stabdyti ES iniciatyvas, plečiant
ryšius su Rusija ir tuo pačiu skatinant jos demokratizavimą, o palaikyti jas,
teikti savus pasiūlymus. Santykiuose su Baltarusija, sieksime, kad ši šalis,
jeigu ji sugeb÷s žengti demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo link, prisijungtų
prie ES Rytų kaimynyst÷s programos, tuo pačiu sudarant geresnes galimybes
baltarusių ir kaimyninių šalių gyventojų bendravimui, ekonominių santykių
pl÷trai.
Kursime stiprius transatlantinius ryšius su nauja JAV valdžia.
Gilinsime santykius su Kinija, remsim žmogaus teisių gynybą ir socialinių bei
aplinkosauginių standartų taikymą, taip pat pl÷sime prekybos ryšius.
Pl÷sime ryšius su Indija abipus÷s pagarbos ir atviro dialogo principu.
Skatinsime ES ir Lotynų Amerikos, Afrikos ir kitų kontinentų valstybių
bendradarbiavimą, kad s÷kmingai atremtume did÷jančius iššūkius.
Naujosios EP kadencijos metu (2009 – 2014 m.) stiprinsime pastangas siekti
JT tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo mažinant skurdą pasaulyje. Senbuv÷s ES
valstyb÷s privalo skirti tam 0,7 proc. savo Bendrų Nacionalinių Pajamų, naujos
ES valstyb÷s turi art÷ti prie šio tikslo.
Skurdą paversime istorija:
Remsime teisingesnį prekybos naudos paskirstymą, sieksime geresnio
socialinio ir aplinkosauginio standartų laikymosi.
Sieksime užkirsti kelią spekuliacijoms maisto kainomis ir remsime maisto
saugą.
Sieksime, kad visuose ES prekybos susitarimuose būtų nuostatos apie
žmogaus teisių, aplinkosaugos ir socialinių teisių apsaugą
Sieksime, kad visi prekybos susitarimai su besivystančiomis valstyb÷mis
pad÷tų tų valstybių ekonominei ir socialinei pl÷trai.
Sieksime sąžiningos prekybos su trečiosiomis šalimis principo vykdymo. Tai
leis padidinti besivystančių valstybių piliečių pajamas.
Sieksime, kad saugaus darbo standartai, padorios darbo sąlygos, sąžiningas
atlyginimas, socialinio saugumo standartai taptu globaliu tikslu, kuriuo
vadovautųsi visos valstyb÷s, tarptautin÷s institucijos bei organizacijos.
Naujas pažangių Europos reformų darbų sąrašas yra būtinas didinat ES kaip
taikos, saugumo ir pl÷tros partner÷s vaidmenį mūsų pačių ateities labui.
******************
Tavo balsas 2009 m. birželio 7 dieną svarbus ir Lietuvai, ir Europai
Šiuose Europos Parlamento rinkimuose kiekvieno piliečio balsas yra svarbus. Visoje
Europoje žmon÷s susiduria su pasirinkimu tarp pažangios Europos Sąjungos, kurioje
valstyb÷s nar÷s bendradarbiauja kovoje su iššūkiais visų Europos žmonių labui, ir
konservatyvios Europos Sąjungos, kuri palieka mūsų valstybių ir žmonių likimą rinkos
rankose.
Tam, kad įgyvendintume esmines pažangias reformas, kurios svarbiausiu savo tikslu
laiko žmogų, mums reikia stiprios kairiųjų daugumos Europos Parlamente. Kartu su
bičiuliais Europos Sąjungos šalyse kuriame šią daugumą, vadovaudamiesi žmonių
priesakais ir iškeldami šiuos prioritetus pažangiai Europai:
Gaivinti ir pl÷toti ekonomiką, išvengiant naujų finansinių krizių;
Naujoje socialin÷je Europoje gerbti kiekvieną žmogų;
Paversti Europą pirmaujančia globalia j÷ga kovoje su klimato kaita;
Ginti visų žmonių lygias galimybes ir lyčių lygybę;
Stiprinti Europos vaidmenį, kaip partner÷s siekiant taikos, saugumo ir
pl÷tros
Rengdami šią programą r÷m÷m÷s Lietuvos ir Europos šalių gyventojų nuomone.
Reng÷me plačias diskusijas d÷l šių siekių. Remdamiesi tuo, ką išgirdome, pasiryžę
veikti. Kartu mes esame permainų j÷ga ir galime pakreipti Europą kair÷n.
Galime sukurti teisingesnę visuomenę, svarbiausiu tikslu laikydami žmogų.
2009 m. birželio 7 dieną pakreipkime Europą ir Lietuva nauja kryptimi.
