2009 2011 M. Strateginis Veiklos Planas

1a forma

PATVIRTINTA

Lietuvos energetikos institutas

2008 m. liepos 21 d.
Direktoriaus įsakymas 2008-07-21 Nr. 3-37

Lietuvos energetikos instituto

2009 – 2011-ųjų METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
(institucijos pavadinimas)

Asignavimų valdytojo kodas 90.900.1603

Aplinkos ir išteklių analizė

Lietuvos energetikos institutas (LEI), siekdamas tapti moderniu Europos lygio mokslo tyrimo
centru, vykdo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, padeda
formuoti ir įgyvendinti vykdomosios valdžios politiką Lietuvos ūkio energetikos šakoje, rengia
aukščiausios kvalifikacijos specialistus energetikai, plečia veiklos apimtis, pritraukiant šalies ir
užsienio užsakovų lėšas. Integruojantis į Europos Sąjungos (ES) struktūras, ypač svarbus šalies
mokslo ir studijų sistemos efektyvus vystymas, ruošiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus,
užtikrinančius Lietuvos prioritetinių pramonės šakų vystymą ir jų konkurencingumą vieningoje
ES rinkoje. Todėl LEI, gerindamas teikiamų paslaugų kokybę, pirmasis iš mokslo ir studijų
institucijų įdiegė Kokybės vadybos sistemą (KVS). Tai liudija Lietuvos standartizacijos
departamento 2004 m. vasario 17 d. išduotas institutui atitikimo LST EN ISO 9001:2001
reikalavimams sertifikatas, kuris po kartotinio išorės audito 2007 m. vasarį buvo atnaujintas iki
2010 m. Šios sistemos įdiegimas ir nuolatinis tobulinimas sudarė sąlygas gauti Valstybinės
atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) licenciją bei VĮ Ignalinos AE sertifikatus,
suteikiančius teisę LR branduolinės energetikos srityje vykdyti branduolinės saugos analizę ir
saugos įvertinimą Ignalinos atominėje elektrinėje. Taip pat yra gauti LR Valstybinės
energetikos inspekcijos sertifikatai bei atestatai atlikti darbus, susijusius su šilumos įrenginių ir
turbinų, naftos ir naftos produktų, įrenginių, gamtinių dujų įrenginių ir suskystintų naftos dujų
įrenginių eksploatavimu. Per 2006 m. institute buvo pasirengta Aplinkos vadybos sistemos
pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus diegimui. 2006 m. gruodžio mėn. įvykęs
išorės auditas teigiamai įvertino administracijos ir darbuotojų pastangas ir 2007 m. vasario mėn.
buvo išduotas 3 metams atitikties sertifikatas Nr. 14000-020. 2007 balandžio 27 d. LR Aplinkos
ministerija atestatu Nr. 3920 (galiojimo terminas iki 2012 m.) suteikė LEI teisę atlikti statinio ir
statinio projekto dalinę ekspertizes ypatingų statinių kategorijoje. Atitinkamai 2008 m. sausio
mėn. 11 d. gautas atestatas Nr. 5094, suteikiantis teisę atlikti hidrotechnikos statinių dalies
projektavimo darbus. Fundamentinių tyrimų rezultatai degimo procesų pažinime ir jų
realizavimo patirtis, kuriant bandomuosius degiklius, pripažinta Baltarusijos respublikoje,
išduodant institutui leidimą Nr. 06-125-2007, leidžiantį projektuoti ir konstruoti pramoninius
dujinius degiklius, diegiamus Baltarusijos pramonės įmonėse.

Išoriniai PEST veiksniai:

Politiniai
Žiniomis grįsta ekonomika yra vienas iš prioritetinių Lietuvos Respublikos siekių. Tai ypač
atsispindi Pasaulio banko ataskaitoje „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra“, kurioje pažymėta,
kad Lietuvos mokslo organizacijos per daug lėšų ir dėmesio skiria fundamentiniams tyrimams ir
per mažai naujoms technologijoms kurti. ES yra užsibrėžusi tikslą sukurti žinių visuomenę per
artimiausią dešimtmetį. Lietuva planuoja šį tikslą realizuoti iki 2015 m. Šiam tikslui pasiekti
orientuoti ir Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos
prioritetai, kaip atskiros veiksmų programos. Vyriausybiniu lygiu priimta eilė programų

siekiančių realizuoti Europos Sąjungos direktyvų bei Lisabonos strategines nuostatas, tai:
Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, Nacionalinė energijos vartojimo
efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa, Nacionalinė investicijų programa, nauja
Nacionalinė energetikos strategija. Energetikos srityje pagrindinės nuostatos ir valstybės
veiksmų kryptys nukreiptos į šalies energetikos politiką, atsižvelgiant į pagrindinius ES
energetikos politikos aspektus bei vyraujančias pasaulio energetikos tendencijas. Institutas savo
patirtimi aktyviai prisideda sprendžiant vienos iš svarbiausios problemos- energijos tiekimo ir
saugumo bei patikimumo Lietuvai ir Europos Sąjungai, klausimus.

Ekonominiai
Energetikos sektorius pagal savo svarbą šalies ekonomikai yra vienas reikšmingiausių
Lietuvoje. Paveldėtas energetikos sektorius buvo orientuotas į neefektyvų elektros energijos
(bendra instaliuota elektros energijos generavimo galia dabartiniu metu yra du kartus didesnė už
šalies vidaus poreikius) ir naftos produktų vartojimą bei didelį importą, todėl pastaraisiais
metais valstybės politikos dėmesys nukreiptas energetikos sektoriaus pertvarkai, įgyvendinant
ES direktyvas esminiam efektyvumo padidinimui. Pastovus naftos ir dujų kainų kilimas
neigiamai atsiliepia Lietuvos BVP augimui. Atitinkamai mažosios ir vidutinės įmonės mažiau
užsako mokslinių-tiriamųjų darbų. Iškyla būtinumas aktyviau bendradarbiauti su užsienio
partneriais ir siekti bendrų projektų rengimo ir realizavimo per Europos Sąjungos programas ir
tarptautinių fondų projektus.

Socialiniai
Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetine šalies plėtros sritimi, siekiant, kad darbo rinkoje
vyrautų kvalifikuoti, mokantys naudotis moderniomis technologijomis, specialistai. Dabartinė
situacija Lietuvoje nekelia optimizmo–spartus mokslinio potencialo senėjimo procesas, aukšti
moksliniam darbui keliami kokybiniai reikalavimai ir nepakankamas mokslinių tyrimų
finansavimas stabdo perspektyvių jaunų specialistų atėjimą į mokslo institucijas. Todėl
instituto vadovybės kryptingas darbas su jaunąja karta šioje srityje duoda akivaizdžius
rezultatus: per pastaruosius 5 metus pasiektas mokslinio potencialo atjaunėjimas ir santykis
jaunesnių nei 50 m. su vyresniais nei 50 m. mokslininkais pasiektas 1:1. Institutas maksimaliai
gerindamas darbo sąlygas bei nukreipdamas gautas už teikiamas paslaugas lėšas naujos mokslui
vystyti eksperimentinės įrangos įsigijimui ir kvalifikuotų specialistų rengimui neatsiejamai
vykdo LR Vyriausybės nutarimo dėl LR Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) 1.3 prioritetą
„Skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti
švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą“.

Technologiniai
Lietuvai įstojus į ES būtina kelti energetikos sektoriaus problemų sprendime dalyvaujančio
mokslinio potencialo kompetenciją iki Europinio lygio, kad būtų galima paspartinti naujų
technologijų diegimo Lietuvos energetikoje tempus bei Lietuvos mokslininkų sugebėjimą
konkuruoti atviroje ES paslaugų rinkoje. Šioje situacijoje būtina tinkamai išnaudoti ES
struktūrinių fondų bei ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros 6BP ir 7BP, EUREKA,
COST, Pažangi energetika Europai, Leonardo da Vinči programų lėšas. Naujų technologijų
kūrimas ir diegimas – svarbus instituto tyrimų baras. Instituto darbuotojai yra parengę eilę
Lietuvos patentų, užtikrinančių saugią Ignalinos AE eksploataciją. Patirtis, įvaldant naujausius
skaitinius metodus bei programinius paketus, leidžiančius įvertinti Ignalinos AE saugai svarbių
sistemų patikimumą, užtikrino LEI mokslininkų įsijungimą į 6BP kompetencijos tinklo, skirto
sunkių avarijų fenomenologijos ir valdymo tyrimų Europoje integracijai, projektą – SARNET.
Tarptautinių projektų vykdymo patirtis užtikrino eilę naujų sėkmingų projektų Pažangi
energetika Europai (IEE) programoje. Prieš keletą metų sėkmingai pradėti naujų
daugiafunkcinių medžiagų, skirtų vandenilio energetikai vystyti, tyrimai, sulaukę mokslinio
susidomėjimo ir finansinės paramos iš JAV bei Norvegijos mokslo institucijų, vėliau peraugo į
keturių 6BP projektų vykdymą. Instituto darbuotojų patirtis leido įsijungti į du su

termobranduolinės sintezės tematika pagal FUSION programą susijusius projektus. Ši programa
yra puiki galimybė įsijungti į šiuolaikinius mokslinius tyrimus ne tik fizinių ir technologinių,
bet ir socialinių mokslų atstovams, nes programoje numatomi atlikti ekonominiai
termobranduolinės ir vandenilio energetikos ir jų socialinio priimtinumo įvertinimai. Įgyta
dalyvavimo 6BP 14 projektų vykdyme patirtis sudarė prielaidas sėkmingai startuoti ir 7BP
projektuose, nes 19 projektų paraiškų, kuriose LEI dalyvavo kaip partneris, 10 projektų praėjo
vertinimo slenkstį, 4 iš jau yra vykdomi. Dėl neseniai praėjusių 3 paraiškų, sėkmingai praėjusių
vertinimo slenkstį, yra laukiama EK sprendimo dėl finansavimo.

Vidaus veiksniai:

Teisinė bazė
LEI yra valstybės mokslo institutas, įsteigtas Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui
svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti, vadovaujasi veikloje
atitinkamais LR įstatymais bei instituto statutu (patvirtintas LR Vyriausybės 2003 m. gegužės
27 d. nutarimu Nr. 669). Švietimo ir mokslo ministerija 2002 m. patvirtino instituto mokslinės
veiklos 5 metų strateginį planą.

Organizacinė struktūra
2008 m. kovo mėn. institute įsteigtas Vandenilio energetikos technologijų centras. Institutą
sudaro mokslo padaliniai: 11 laboratorijų ir 2 centrai, suformuoti atitinkamų mokslinių tyrimų
atlikimui, bei 7 bendrieji padaliniai (skyriai), padedantys mokslo padaliniams atlikti tyrimus ir
suteikti paslaugas užsakovams laiku ir kokybiškai. Vidaus kontrolės funkcijas atlieka vidaus
audito tarnyba. Įdiegta Kokybės vadybos sistema padeda betarpiškai kontroliuoti užsibrėžtų
kokybinių rodiklių įgyvendinimą.

Žmogiškieji ištekliai:
Nuo 1993 m. instituto vadovybė atlieka žmoniškųjų išteklių institute analizę, prognozuojant
ateityje išeisiančių į pensiją mokslo darbuotojų kiekio kompensavimą doktorantūroje išugdytais
jaunaisiais mokslo darbuotojais. Todėl jau daugelį metų instituto pareigybių skaičius yra
pastovus, o darbuotojų skaičius per paskutiniuosius metus svyravo 300 darbuotojų lygyje.
Personalo skyrius peržiūri siūlomų mokymų programas ir organizuoja bei registruoja
kvalifikacijos kėlimo pasiekimus. Pastoviai instituto jaunieji mokslininkai dalyvauja
trumpalaikėse ir ilgalaikėse stažuotėse ir, įgiję patirties, sugrįžta realizuoti savo idėjas instituto
mokslinėje veikloje. Bendradarbiaujant su instituto Jaunųjų mokslininkų sąjunga parengtas ir
direktoriaus patvirtintas LEI tyrėjų ruošimo tobulinimo krypčių įgyvendinimo priemonių
planas, apimantis doktorantų paieškos ir atrankos tobulinimą, studijų kokybės gerinimą ir
administravimo tobulinimą. Institute aktyviai veikia Jaunųjų mokslininkų sąjunga. Vadovybė
visokeriopai remia jos veiklą. 2008 m. gegužės mėn. įvyko penktoji kasmetinė doktorantų ir
jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunoji energetika 2008“, kurioje dalyvavo ir kitų mokslo ir
studijų. institucijų bei gausus būrys jaunųjų mokslininkų iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir
Baltarusijos. Institutas kartu su KTU turi bendras doktorantūras: Ekonomikos (04S); Aplinkos
inžinerijos ir kraštotvarkos (04T); Energetikos ir termoinžinerijos (06T). Kiekvienais metais
stengiamasi išlaikyti 23-26 doktorantų skaičių, vidutiniškai apginant per metus 3-6 disertacijas,
užtikrinant, išeinančių į pensiją mokslininkų pakeitimą jaunaisiais mokslininkais.

Planavimo sistema:
Instituto padalinių vadovai kiekvieno mėnesio pradžioje renkasi į planinius posėdžius, aptaria
pasiektus rezultatus ir iškilusius klausimus. Kiekvienos savaitės pradžioje vyksta direkcijos
posėdžiai, kuriuose aptariami einamieji klausimai. Direkcija kas ketvirtį rengia Vadovybinės
vertinamosios analizės posėdžius, kuriuose atlieka instituto veiklų rezultatų aptarimus, numato
koreguojančias priemones, seka jų rezultatyvumą. KVS ir strateginis planavimas sąlygoja
pastovų mokslinės produkcijos ir uždirbamų lėšų augimą. Kiekvienais metais direktorius

pristato metines ataskaitas Tarybos posėdyje ir Visuotinam instituto darbuotojų susirinkime,
kuriuose aptariama strategija sekantiems metams.

Finansiniai ištekliai:
KVS įdiegimas sąlygojo kokybiškų paslaugų tiekimą vidaus ir užsienio partneriams, todėl jau 7
metai, kai kasmetinis uždirbamų lėšų kiekis pastoviai viršija gaunamų iš valstybės subsidijų
lygį. Tai leidžia metų eigoje koreguoti sąmatas, didinant investicijas į naujos technikos
moksliniams tyrimams vystyti įsigijimą. Įgyta patirtis ir pasiekti rezultatai leidžia sėkmingai
konkuruoti dėl struktūrinių fondų lėšų: yra gautos lėšos instituto laboratorinio pastato
renovavimui, Vandenilio energetikos technologijų centro įkūrimui „minkštojo“ ir „kietojo“
projektų realizavimui: 2008 m. numatyta įsisavinti beveik 7 mln. Lt. naujausios įrangos
įsigijimui.

Apskaitos tinkamumas:
Apskaita yra vedama pagal LR galiojančius biudžetinėms organizacijoms teisės aktus.
Direktoriaus įsakymu 2003 m. veikia institute Finansų kontrolės taisyklės, kurios pastoviai
atnaujinamos. Kiekvieną mėnesį instituto padaliniai gauna finansinės veiklos rezultatų
suvestines, kas leidžia direkcijai operatyviai reaguoti ir spręsti padalinių finansinių išteklių
gavimo problemas. Buhalterijos darbą palengvina įdiegta verslo informacijos valdymo sistema
„LABBIS“.

Ryšių sistema:
Instituto vadovybė seka, kad naujai įsigyjami kompiuteriai turėtų programinės įrangos
licenzijas, kiekvienais metais atnaujinama instituto antivirusinė programa. Instituto darbuotojai
aprūpinti personaliniais kompiuteriais ir prieiga prie interneto ir aktualių duomenų bazių.
Internetiniame instituto puslapyje instituto darbuotojams yra sukurtas informacinis laukas,
talpinantis visas galiojančias KVS procedūras. Instituto partneriai ir potencialūs užsakovai turi
galimybę anglų ir lietuvių kalbomis susipažinti su instituto veikla ir jos rezultatais.

Vidaus kontrolės sistema:
Kontrolės procedūros yra sudedamoji KVS ir AVS dalis. Direkcija kas savaitę einamuosius
klausimus aptaria direkcijos, o kas mėnesį ir vadovų posėdžiuose, kurie yra protokoluojami ir
pateikiami elektronine forma vidaus tinkle susipažinimui suinteresuotiems darbuotojams.
Institute yra veikianti vidaus audito tarnyba, kurioje dirba du auditoriai ir pastoviai atlieka
vidaus kontrolės įvertinimą.

Veiklos ir rezultatai:
Šiame skyriuje pateikiama informacija atskleidžia instituto SSGG analizės rezultatus:

Stiprybės

- Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose komitetuose:
LEI mokslo darbuotojai aktyviai dalyvauja ES programų komitetų veiklose, tokių kaip 7BP,
COST, EURATOM, EUROMET, COOMET ir kt. Tai sąlygoja savalaikį informacijos
paskleidimą instituto darbuotojams ir padeda kuo plačiau įsitraukti į ES finansuojamus
projektus.
- Tarptautinių ryšių palaikymas:
Vystomas bendradarbiavimas su Europos Sąjungos ir su trečiomis šalimis, ypač su JAV,
Japonijos, Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos mokslo ir pramonės partneriais.
- Intelektualinių išteklių pripažinimas:
Lietuvos energetikos institutas yra vienintelė specializuota spręsti energetikos problemas
mokslo ir studijų institucija, kurios paslaugomis naudojasi Lietuvos Respublikos

Vyriausybė formuodama Nacionalinę energetikos strategiją, kitas subalansuotas energetikos
programas. Institutas aktyviai bendradarbiauja su šalies ir užsienio mokslo ir pramonės
institucijomis. LEI mokslininkai suprasdami energetikos sektoriaus svarbą aktyviai
dalyvauja subalansuotos energetikos kūrime, energijos tiekimo patikimumo (saugumo)
tyrime sudarydami prielaidas tolesniam šalies ekonomikos augimui rinkos ekonomikos
sąlygomis.
- Tarpinstitucinis bendradarbiavimas:

Priimant Pasaulio banko rekomendacijas, siekiama daugiau dėmesio skirti naujų
technologijų kūrimui, todėl institutas didelį dėmesį skiria mokslo institutų, universitetų,
pramonės ir verslo įmonių bendradarbiavimui. LEI kartu su KTU ir KMU dalyvauja
steigiant Kauno valstybinės reikšmės mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Santaka“.
Vykdo bendrus prioritetinių krypčių ir aukštųjų technologijų projektus su Fizikos bei
Geologijos ir geografijos institutais, KTU, VDU ir VGTU mokslininkais.
- Aktyvus dalyvavimas ES ir kituose tarptautiniuose projektuose:
Institutas atlikdamas mokslinius tyrimus savo patirtį realizuoja vykdydamas tarptautines
programas. Ypač gerų rezultatų pasiekta dalyvaujant 6BP projektuose: jei Lietuvos mokslo
ir studijų institucijų paraiškų 6BP sėkmės rodiklis – 20,9%, tai LEI sėmės rodiklis siekė
29,4%. Vertinant instituto dalyvavimą tarptautiniuose projektuose verta paminėti, kad buvo
vykdyti 11-a 5BP bei dalyvaujama 14-oje 6BP projektų, vykdyta ar vykdoma 21 programos
„Pažangi energetika Europoje“ bei eilėje INTERREG III, EUREKA, COST projektų,
Leonardo da Vinči. Jau yra vykdomi keturi 7BP projektai.
- Augantis paslaugų suteikimas šalies verslo struktūroms:
Pabrėžtina, kad apie 60% sutartinių darbų sudaro Lietuvos įmonių, tarptautinių sutarčių
pagrindu uždirbama apie 40 % visų lėšų. Nors tai vieni geriausių rezultatų tarp mokslo
institucijų, tačiau ir toliau siekiama gerinti darbų kokybę, kad būtų užtikrintas sinerginis
ryšys tarp fundamentinių ir mokslo taikomųjų darbų. 2006 m. buvo užbaigtas vienas
reikšmingiausių ir sėkmingiausių instituto istorijoje projektų: LEI mokslininkai kartu su
Ignalinos AE specialistais sukūrė ir įdiegė Branduolinio kuro pervežimo iš Ignalinos AE 1-
ojo energetinio bloko papildomam išdeginimui į 2-ojo bloko reaktorių technologiją.
Sukurtas branduolinio kuro pervežimo kompleksas šiuo metu sėkmingai eksploatuojamas
Ignalinos AE, kurios specialistai gerai įsisavino branduolinio kuro pervežimo
technologinius procesus ir nuo komplekso eksploatacijos pradžios iki 2007 m. pabaigos jau
pervežta 318 kuro rinklių, iš jų 282 buvo įkrautos į 2-ojo bloko reaktorių. Įvertinant
dabartinio branduolinio kuro kainą, Ignalinos AE mokamą Rusijos branduolinių rinklių
gamintojams, galima teigti, kad AE lėšos investuotos į šio komplekso sukūrimą ir gamybą
jau visiškai atsipirko. Sėkmingai įdiegtos technologijos rezultate kolei kas nenumatomas
drastiškas elektros energijos kainos kilimas Lietuvos gyventojams. Pažymėtina, kad už šį
darbą LEI ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos
konkurso „Lietuvos metų gaminys 2007“ aukso medalį.
Silpnybės:
-Nepakankamas valstybinis finansavimas infrastruktūros ir įrangos atnaujinimui, kuris kaip
išorinis veiksnys turi įtakos instituto misijai. Lietuva, neturėdama pakankamai išteklių,
mokslui ir tyrimams skiria maždaug 3 kartus mažesnę BVP dalį nei ES šalių - senbuvių
vidurkis.
-Patirties trūkumas valdyti didelio masto tarptautinius projektus;
- Gabių ir norinčių siekti mokslininko karjeros darbuotojų trūkumas.
Galimybės:

-Teikti unikalios mokslinės aparatūros panaudojimo paslaugas mokslo ir studijų
institucijoms.
-Kooperuotis svarbių programų ir projektų vykdyme su suinteresuotomis mokslo ir studijų
institucijomis.

-Mokslinių tyrimų rezultatus transformuoti į naujas technologijas ir eksperimentinę plėtrą.
-Organizuoti bendrus renginius su verslo partneriais bei tarptautines mokslo konferencijas.
-Priimti stažuotėms ir praktikoms atlikti šalies ir užsienio mokslininkus.
Grėsmės:
-Mokslinių tyrimų poreikio sumažėjimas privatizuotose verslo struktūrose:
-Nepakankamas mokslo ir aptarnaujančio personalo atlyginimų dydis;
-Neišspręstas valstybiniu mastu Europos programų projektų papildomas dalinis
finansavimas( išskyrus 7BP projektams, nes Tarptautinė mokslo ir technologijų programų
plėtros agentūra jau parengė papildomo dalinio finansavimo dokumentus).
Strateginiai ryšiai:

Stiprybių panaudojimas galimybėms realizuoti:
-Sukaupta unikali mokslinė aparatūra ir programinė įranga naudojama bendruose
projektuose su kitomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.
-Sudaromos sąlygos KTU ir VDU studentams susipažinti su instituto mokslo tiriamąja
aparatūra ir atlikti laboratorinius darbus.
-Sukauptas mokslinis potencialas ir patirtis propaguojamas bendrose su verslo ir mokslo
partneriais organizuojamuose seminaruose ir konferencijose.
Silpnybių eliminavimas pasinaudojant galimybėmis:
-Dalis uždirbamų lėšų panaudojamos naujos mokslo tiriamosios technikos įsigijimui;
-Sudaromos sąlygos jauniesiems mokslininkams dalyvauti projektuose ir stažuotis užsienyje
įgyti patirties projektų vadovavimui.
-Pastoviai dalyvaujama KTU ir VDU Karjeros dienose kviečiant įsidarbinti institute.
-Visokeriopai padedama Jaunųjų mokslininkų Sąjungai plėsti veiklas skatinant jaunus
žmones pasirinkti mokslininko karjerą.
Stiprybių panaudojimas grėsmėms išvengti:
-Organizuojami pasiekimų pristatymai verslo struktūroms;
-Per nedidelės apimties sutartis parodomos instituto galimybės vėliau realizuojamos
stambiuose projektuose.
-Dalyvaujama technologinių platformų ir asociacijų veiklose.
-Maksimalus aktyvių darbuotojų skatinimas.
-Pastoviai keliami įvairias programas koordinuojančioms organizacijoms jų kompetencijoje
problemos, neleidžiančios plačiau dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Institucijos misija
Būti aukščiausios kvalifikacijos ekspertu mokslo, inžinerijos, metrologijos, energetikos objektų
saugos, ekonomikos klausimais, susijusiais su tvaria Lietuvos energetikos plėtra.

Institucijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai:

Kodas Institucijos strateginio tikslo pavadinimas

01
Kurti ir plėtoti aukščiausios kompetencijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros centrą energetikos problemų sprendimui.

Tikslo aprašymas:

Institute siekiama sukurti lygiavertę analogiškiems Europos Sąjungos šalių mokslo centrams
bazę, ypač vystant naujas technologijas ir tyrimų metodus energijos tiekimo saugumo ir
patikimumo srityse. Taip pat didžiulė patirtis termohidromechanikoje realizuojama kuriant oro

(dujų), vandens ir skystojo kuro srauto/tūrio valstybės etalonus, skirtus užtikrinti moksliniams
tyrimams ir materialinių išteklių apskaitai Lietuvoje. Pastoviai keliama kompetencija
energetikos objektų saugumo ir patikimumo bei poveikio aplinkai ir efektyvaus energijos
vartojimo tyrimuose, skatinant intensyvų vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą,
tobulinant valstybės politikos formavimo energetikos sektoriuje metodologinius pagrindus,
rengiant Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetikos strategijas. Fundamentinių rezultatų
praktinis taikymas plėtojamas užtikrinant esamų mokslinių žinių apie degimo procesus
įsisavinimą bei naujų kūrimą, jų taikymą efektyvesniam kuro bei atliekų sudeginimui. Kuriami
branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklų ir kapinynų ilgalaikės saugos įvertinimo ir
žalos aplinkai sumažinimo metodai.
Proveržis vandenilio energetikos technologijų srityje numato išplėsti medžiagų struktūrinės
degradacijos įtakos konstrukcinių elementų senėjimui tyrimus, sukurti bazę bei išugdyti
mokslinį potencialą plonų dangų formavime, atliekant kietų oksidų kuro elementų elektrolito bei
anodo sintezę; plonasluoksnių metalų lydinių vandenilio saugojimui ir plonasluoksnių oksidinių
membranų vandenilio atskyrimui gamybos bei jų panaudojimo galimybių tyrimams atlikti.
Dabartinė energetika reikalauja vis naujų sprendimų ir todėl tampa aukštų technologijų taikymo
pramonės šaka. Vandenilio ir termobranduolinės energetikos šakų vystymas pasaulyje iškėlė
naujus uždavinius institutui, nes dalyvavimas EURATOM termobranduolinės sintezės
(FUSION) ir vandenilio energetikos programose, leidžia įsijungti į šiuolaikinius mokslinius
tyrimus ne tik fizinių ir technologinių, bet ir socialinių mokslų atstovams. Programoje bus
atliekami ekonominiai termobranduolinės ir vandenilio energetikos ir jų socialinio priimtinumo
įvertinimai. Pasiekti rezultatai sudarė prielaidas būti pripažintiems Europoje ir įsitraukti į ES 6
ir ES 7 Bendrosios programos projektus.
LEI dalyvavimas FUSION programoje vysto kompetenciją vandenilio generacijos įvertinime
eksperimentiniame termobranduoliniame reaktoriuje ITER avarijos metu, atlikti medžiagų,
naudojamų termobranduolinių reaktorių gamybai, savybių tyrimus bei termobranduolinių
elektrinių konkurencingumo ateities energetikoje ekonominį įvertinimą. 2008 m. institute
įkurtas Vandenilio energetikos technologijų centras.
Instituto strategijoje numatyta ir toliau vystyti bei diegti šiuolaikinius degimo procesų mokslo
laimėjimus, tobulinant atliekų deginimo technologijas ir įrengimus, tiriant nanostruktūrinių
darinių formavimosi iš organinio kuro technologijas. Išplėsti ir sustiprinti mokslinių tyrimų bazę
plazminių procesų panaudojimo konstrukcinių medžiagų paviršiaus savybėms modifikuoti bei
dangoms formuoti, kuro taupymo ir aplinkos taršos mažinimo srityse.
Tęsti pradėtus fundamentinius mokslinius tyrimus šilumos mainų, sudėtingų sistemų
modeliavimo rezultatų neapibrėžtumo analizės, termohidraulinių avarinių ir pereinamųjų
procesų, neutroninės dinamikos bei sujungtų neutroninių-termohidraulinių modelių, struktūrinės
mechanikos, tikimybinės saugos analizės, pramoninių objektų pavojaus ir rizikos įvertinimo
metodų kūrimo ir tobulinimo srityse.
Išvystyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metodus, nustatant projektuojamų statinių
parametrus bei jau pastatytų statinių eksploatacijos sąlygas, atsižvelgiant į vandens ekosistemų
tvaraus vystimosi koncepciją.
Norint išlaikyti europinį šio tikslo lygį, būtina pastoviai finansuoti instituto techninės bazės ir
mokslinio potencialo galimybių plėtojimą, didinant finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą.
Todėl, institutas plečia bendradarbiavimą su KTU ir KMU integruoto mokslo ir studijų bei
verslo centro slėnio „SANTAKA“ plėtros programoje, kur numatyta kardinali mokslinės-
techninės bazės plėtra. 2008 m. bus realizuotas struktūrinių fondų projektas išplečiant
Vandenilio energetikos technologijų centro infrastruktūrą.
Šio strateginio tikslo efekto kriterijus yra procentinis dalyvavimo tarptautinėse mokslo
programose ir projektuose padidėjimas. 2009 m. planuojamas 26 proc. dalyvavimo mokslinėse
programose ir tarptautiniuose projektuose padidėjimo rodiklis lyginant su pasiektu 2008 m.

Pagrindinės tyrimų kryptys ir uždaviniai yra patvirtinti instituto 5 ir 10 metų strateginiuose
planuose bei Tarybos nutarimuose, kuriuose numatyta:

-Realizuoti sukauptą patirtį kuo plačiau dalyvaujant 7 Bendrojoje ir kitose Europinėse mokslo
programose.
-Siekiant įvykdyti ES direktyvos 2001/77/EC reikalavimus 2010 m. gaminti kuo daugiau
šilumos ir elektros, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEĮ), numatyta plėsti
mokslinių paslaugų suteikimą verslo struktūroms kietojo biokuro termocheminės konversijos,
vėjo jėgainių energetinio efektyvumo, pažangių technologijų taikymo, efektyvaus AEĮ
naudojimo klausimais.
-Kaupti, analizuoti bei perteikti specialistams ir visuomenei efektyvaus energijos gamybos,
perdavimo ir paskirstymo bei galutinio naudojimo Lietuvoje bei užsienyje patirtį. Rengti
seminarus, mokymo kursus efektyvaus energijos vartojimo klausimais, plėtoti leidybinę veiklą,
susijusią su efektyviu energijos vartojimu ir naujų technologijų propagavimu.
-Atlikti šilumos įrenginių, dujinių prietaisų ir vandens bei dujų matavimo priemonių bandymus,
siekiant garantuoti jų atitiktį Lietuvos ir Europos norminių dokumentų reikalavimams.
-Degimo procesų efektyvumo didinimo srityje baigiama sukurti kietų atliekų dujofikavimo
įrenginį, siekiant panaudoti degiąsias dujas kalkių degimo sukamosiose krosnyse. Pažymėtina,
kad tai struktūrinių fondų projektas, kuriame institutas kaip rangovas kuria paminėto įrenginio
prototipą. Lygiagrečiai kuriami ir tobulinami mazuto ir dujų efektyvaus sudeginimo degikliai.
-Teikti akredituotos medžiagų bandymams laboratorijos paslaugas, vertinant gaminamų
Lietuvoje ir įvežamų iš užsienio statybinių medžiagų kokybinius rodiklius.
- Dalyvauti tarptautiniuose vandenilio energetikos, vandenilio ir hidridų degradacinio poveikio
cirkonio lydinių mechaninėms ir fizinėms savybėms projektuose.
-Rengti studijas ir rekomendacijas panaudoto branduolinio kuro tvarkymui bei atlikti poveikio
aplinkai įvertinimus.
-Realizuoti atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo įvairių veiksnių bei gaisro saugos
įvertinimus.
-Teikti paslaugas sudėtingų techninių sistemų vienetinių gedimų analizės ir inžinerinio
įvertinimo bei pramoninių objektų pavojaus ir rizikos įvertinimo klausimais.
-Dalyvauti projektuose, skirtuose Ignalinos AE saugumui užtikrinti.
- Kurti ir diegti elektros įrenginių būklės ir elektros tiekimo patikimumo įvertinimui metodikas
bei atitinkamą programinę įrangą perdavimo tinklo patikimumo lygiui įvertinti, rekonstrukcijų
planavimui ir galimų nuostolių apskaičiavimui.
-Aktyvinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kuriant jų energetikos ūkio raidos duomenų
bazes ir atliekant ūkio plėtros planavimo bei planų valdymo būklės analizę.
-Vykdyti elektros energijos tiekimo-vartojimo galimybių analizę, panaudojant sukauptą patirtį
energetikos sistemų valdymo algoritmų ir informacinių sistemų optimizavimo srityje.
-Vertinti energetikos įtaką aplinkai, atliekant teršalų mažinimo technologijų analizę.
- Kurti energetikos informacinę sistemą Lietuvos ir užsienio šalių statistinių energetikos raidos
duomenų kaupimui.
-Teikti paslaugas atliekant energetikos ir transporto objektų saugumo ir patikimumo bei
poveikio vandens aplinkai tyrimus, parengiant hidrotechninių statinių techninius projektus pagal
sutartis su energetikos bei kitų šalies ūkio šakų įmonėmis ir organizacijomis.
Strateginio tikslo pasiekimo lygis bus apibūdinamas, palyginus lėšų už teikiamas paslaugas
uždirbimą ir gaunamą valstybės subsidiją

Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai
(tūkst. litų)
Asignavimai
Projektas
Projektas
Asignavimai
Ekonominės klasifikacijos
biudžetiniams
2010-
2011-
2008-iesiems
grupės
2009-iesiems
iesiems
iesiems
metams
metams
metams
metams
1. Iš viso asignavimų:
16880 17298
17518
17748
išlaidoms
16109
16398
15094
13586
iš jų darbo užmokesčiui

turtui įsigyti 771
900
2424
4162
2. Finansavimo šaltiniai
16880 17298
17518
17748
2.1. Lietuvos Respublikos
16880 17298
17518
17748
valstybės biudžetas
iš jo: bendrojo finansavimo

lėšos
ES lėšos

kitos specialiųjų programų lėšos

2.2. Kiti šaltiniai

Pareigybių skaičius programai
290
280
280
280

Užsibrėžtų tikslų pasiekimas efektyviai panaudojant lėšas, skirtas realizuoti integruoto mokslo,
studijų ir verslo centro – slėnio „Santaka“ plėtros, Nacionalinę kompleksinę programą
„Mechatronika“ ir nacionalinę mokslo programą „Darni energetika“.

Pagrindiniai rodikliai
Įstaigos Teikiama
programų Pareigybės (skaičius vienetais)
1 2
290

Strateginio veiklos plano priedai

1b forma. Programų aprašymai.
1 lentelė. 2008–2009-ųjų metų programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių
asignavimų suvestinė.
2 lentelė. 2008–2011-ųjų metų programų asignavimų suvestinė.
3 lentelė. Vertinimo kriterijų suvestinė.

Direktoriaus pavaduotojas

Rimantas Levinskas

Data 2008-07-21

1b forma

MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS PLĖTOJIMAS
(programos pavadinimas)

PROGRAMOS APRAŠYMAS

Biudžetiniai metai
2009-ieji
Asignavimų valdytojas
Lietuvos energetikos institutas
Kodas
90.900.1603

Programos kodas
01 01

Programos parengimo argumentai

Programa įgyvendina instituto strateginį tikslą „Kurti ir plėtoti aukščiausios kompetencijos
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą energetikos problemų sprendimui“. Ši
programa yra tęstinė, 2009 m. bus vykdoma, įgyvendinant trumpalaikius tikslus numatytus
instituto 5 ir 10 metų strateginiam planuose bei Lietuvos Respublikos ilgalaikės raidos
strategijoje, palaikant ir stiprinant mokslinį potencialą, vykdant mokslinius tyrimus, skirtus šalies
tvariajai plėtrai energetikoje, skatinant mokslo ir verslo sąveiką,, numatant BPD pagrindinių
nuostatų įgyvendinimą energetikos, aplinkos apsaugos, transporto, švietimo ir profesinio rengimo
bei paramos pramonei ir verslui kryptyse, Europos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą pagal
2007-2013 metų paramą bei užtikrinant spartesnę šalies pažangą integruojantis į bendrąją
Europos valstybių mokslinių tyrimų erdvę. Bus plečiami tyrimai energijos tiekimo ir patikimumo
kryptyje. Stiprus proveržis įgyvendinant strateginį tikslą numatytas realizuojant slėnio „Santaka“
koncepciją, ko pasėkoje numatoma kardinaliai pagerinti instituto techninę bazę. Dalyvavimas
Nacionalinėje kompleksinėje „Mechatronika“ ir Nacionalinėje mokslo „Darni energetika“
programose, taip pat sąlygos strateginio tikslo realizavimą.

Skatinti šalies mokslo ir
technologijų pažangą,
plėtoti informacinę ir žinių
Vyriausybės prioritetas (-ai)
Eil. Nr.
1.3
visuomenę, didinti švietimo,
kultūros, mokslo, sveikatos
apsaugos finansavimą.
Kodas
Programos tikslo pavadinimas

01
Vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus šilumos fizikos,
hidrodinamikos, metrologijos, energetikos objektų saugos ir patikimumo, medžiagų
inžinerijos, procesų valdymo srityse

Tikslo įgyvendinimo aprašymas
Tikslui pasiekti yra numatyti du uždaviniai:
1. Ruošti aukščiausios kvalifikacijos specialistus energetikos problemų sprendimui ir su ja
susijusiems moksliniams tyrimams.
2. Daktarinių disertacijų rengimo užtikrinimas.

Nepertraukiamai vystant fundamentinius tyrimus šilumos fizikos, hidrodinamikos, metrologijos,
energetikos objektų saugos ir patikimumo, medžiagų inžinerijos, procesų valdymo srityse,
nepertraukiamai ruošiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Iškeltas pirmasis uždavinys bus įvykdytas atliekant šias priemones:
1. Energetikos ūkio planavimo kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo, poveikio
aplinkai bei efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių išteklių tyrimai;
2. Tyrimai šiluminės fizikos, skysčių bei dujų mechanikos ir metrologijos srityse;
3. Sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodikų ir kontrolės techninių priemonių
kūrimas;
4. Energetikos sistemų konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo ir naujų daugiafunkcinių
medžiagų technologijų tyrimai;
5. Degimo ir plazminių procesų tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų
terminio nukenksminimo srityse.
6. Fundamentiniai ir taikomieji tyrimai branduolinės, termobranduolinės ir vandenilio energetikos
srityse.
Šio uždavinio įgyvendinimo kriterijais numatyti: mokslinių straipsnių pripažintuose leidiniuose
skaičius; išleistų monografijų skaičius; habilituotų daktarų disertacijų parengimas; pranešimų
skaičius tarptautinėse konferencijose.

Uždavinys „Daktarinių disertacijų rengimo užtikrinimas” bus įvykdytas per Doktorantūros
efektyvumo didinimo priemonę. Paminėtina, kad institutas turi parengęs tyrėjų ruošimo
tobulinimo krypčių įgyvendinimo priemonių planą.
Siekiant išlaikyti ir didinti turimą mokslinį potencialą, numatoma kiekvienais metais instituto
doktorantūroje turėti 23-26 doktorantus ir vykdyti po 1-2 habilituoto daktaro procedūras,
užtikrinant vyriausiųjų mokslo darbuotojų skaičiaus didėjimą. Glaudžiai bendradarbiaujant su
Lietuvos bei užsienio mokslo institucijomis vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir skelbti jų
rezultatus prestižiniuose Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose; organizuoti bendras
konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius renginius; siekti platesnio studentų, magistrantų ir
doktorantų dalyvavimo bendruose mokslinių tyrimų darbuose, naudojant turimą eksperimentinę
bazę bei skaičiavimo techniką; skirti bendras lėšas leidybai, konferencijų rengimui, duomenų
bazių kūrimui bei eksperimentinės bazės plėtrai.
Siekiant šio tikslo būtina didinti finansinių išteklių skyrimą, užtikrinantį kokybiškos mokslinės-
techninės bazės vystymą bei aukščiausios kvalifikacijos specialistų energetikai ir su ja
susijusiems moksliniams tyrimams rengimą.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas
Efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijai išdėstyti 3 lentelėje. Pagrindiniai kriterijai –
mokslinių straipsnių bei pranešimų tarptautinėse konferencijose skaičius bei doktorantų skaičius.
Be to, dar numatyti ir kiti kriterijai: išleistų monografijų skaičius ir habilitacijos procedūrų
realizavimas.

Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai
(tūkst. litų)
Asignavimai
Asignavimai
Projektas
Projektas
biudžetiniams
Ekonominės klasifikacijos grupės
2008-iesiems
2010-iesiems
2011-iesiems
2009-iesiems
metams
metams
metams
metams
1. Iš viso asignavimų:
9880 9948 9948 9948

išlaidoms
9880 9948 9948 9948
iš jų darbo užmokesčiui

turtui įsigyti

2. Finansavimo šaltiniai
9880 9948 9948 9948
2.1. Lietuvos Respublikos
9880 9948 9948 9948
valstybės biudžetas
iš jo: bendrojo finansavimo

lėšos
ES lėšos

kitos specialiųjų programų lėšos

2.2. Kiti šaltiniai

Pareigybių skaičius
programai 290 280 280 280

Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai:
Valstybės biudžetinės lėšos, ES Struktūrinių fondų projektai, ES Struktūrinių fondų projektai pagal 2007-
2013 m. paramą Lietuvai, 6BP ir 7BP programų lėšos.
Susiję įstatymai: Mokslo ir studijų įstatymas, LR Vyriausybės 2006 m. rugsėjo11 d. nutarimas Nr. 885
„Dėl LR vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“.
Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su aprašoma programa:
BPD, Nacionalinė energetikos strategija, Valstybės ilgalaikė raidos strategija, Aukštųjų technologijų plėtros
2007-2013 metų programa, NKP „Mechatronika“ ir NMP „Darni energetika“, integruotas mokslo, studijų ir
verslo centro-slėnio „Santaka“ plėtros programa.
Kita svarbi informacija:
Vykdomas struktūrinių fondų projektas pagal priemonę 1.5 projektas“ Vandenilio energetikos technologijų
centras“.

Direktoriaus pavaduotojas Rimantas
Levinskas

Programos koordinatorius:
Direktorius Prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras

Telefonas
8 37 401 926
Data 2008-07-21

1b forma
SPECIALIOJI MOKSLO PLĖTOJIMO PROGRAMA
(programos pavadinimas)

PROGRAMOS APRAŠYMAS

Biudžetiniai metai
2009-ieji

Asignavimų valdytojas
Lietuvos energetikos institutas
Kodas
90.900.1603

Programos kodas
01 88

Programos parengimo argumentai
Programa įgyvendina strateginį instituto tikslą „Kurti ir plėtoti aukščiausios kompetencijos
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą energetikos problemų sprendimui. Ši programa
yra tęstinė ir bus vykdoma 2009 m., siekiant kuo daugiau lėšų uždirbti teikiant paslaugas šalies
verslo įmonėms bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose. Vykdant šią programą siekiama
vykdyti instituto savarankiškos ūkinės veiklos plėtotę, užtikrinant didėjantį konsultacinių paslaugų
suteikimą ir skatinant mokslo ir verslo sąveiką, ko pasėkoje bus nukreipta atitinkamos lėšos
fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų bazės infrastruktūrai gerinti.

Skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti

Vyriausybės
informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, Eil. Nr.
1.3
prioritetas (-ai) kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą.
Kodas
Programos tikslo pavadinimas
01
Skatinti instituto eksperimentinės bazės ir mokslinio potencialo kokybišką
augimą lėšomis už teikiamas paslaugas
Tikslo įgyvendinimo aprašymas
Šios programos strateginiam tikslui pasiekti būtina kasmet suteikti paslaugų ne mažiau nei prieš tai
buvusius metus, siekiant priartėti prie gaunama lėšų pagal programą 01 01 „Mokslo ir studijų
sistemos plėtojimas“ apimties. Visa tai nukreipta eksperimentinės bazės atnaujinimui ir plėtojimui
bei mokslo darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir skatinimui už aktyvumą.
Šiam rezultatui pasiekti būtina realizuoti produkto kriterijus:
1. Suteikti Lietuvos pramonės įmonėms ir valstybės institucijoms daugiau paslaugų, kad būtų
galima daugiau lėšų nukreipti mokslinės aparatūros atnaujinimui.
2. Atnaujintos skaitinių ir eksperimentinių mokslinių tyrimų įrangos skaičius.
Lėšos šių priemonių realizavimui numatytos gauti perteikiant užsakovams sukauptą patirtį
užsakomųjų darbų pagrindu.

Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas
Programos tikslų, uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai išdėstyti 3 lentelėje. Pagrindiniai
efekto, rezultato ir produkto kriterijai –lėšų už teikiamas paslaugas kiekis bei atnaujintos mokslinių
tyrimų įrangos skaičius.

Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai
(tūkst. litų)
Asignavimai Asignavimai
Projektas
Projektas
2008-
biudžetiniams
Ekonominės klasifikacijos grupės
2010-iesiems
2011-iesiems
iesiems
2009-iesiems
metams
metams
metams
metams
1. Iš viso asignavimų:
7000 7350 7570 7800

išlaidoms
6229 6450 5146 3638
iš jų darbo užmokesčiui

turtui įsigyti 771
900
2424
4162
2. Finansavimo šaltiniai
7000 7350 7570 7800
2.1. Lietuvos Respublikos
7000 7350 7570 7800
valstybės biudžetas
iš jo: bendrojo finansavimo

lėšos
ES lėšos

kitos specialiųjų programų lėšos

2.2. Kiti šaltiniai

Pareigybių skaičius
programai 175 170 170 170

Direktoriaus pavaduotojas Rimantas Levinskas

Programos koordinatorius:
Direktorius Prof. habil.dr. Eugenijus Ušpuras

Telefonas 8 37 401926

Data: 2007-07-21

1 LENTELĖ. 2008-2009-ųjų METŲ PROGRAMŲ, PROGRAMŲ TIKSLŲ, UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ASIGNAVIMŲ SUVESTINĖ

LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS
Kodas 90.900.1603
(asignavimų valdytojas)

(tūkst. Litų)
Patvirtinti 2008 m. asignavimai
2009 -ųjų metų asignavimai
Strategi
Prog-
Prie-
Funkcinės
Tarpinsti-
Prog-
Užda-
Programų, programų tikslų,
iš jų iš
jų
nio
ramos
mo-
klasifika-
tucinės
ramos
vinio
uždavinių ir priemonių
tikslo
tikslo
nės
cijos
programos
darbo
turtui
darbo
turtui
kodas
kodas
pavadinimai
Iš viso
išlai-
Iš viso
išlai-
kodas
kodas
kodas
kodas
kodas
užmo-
įsigyti
užmo-
įsigyti
doms
doms
kesčiui
kesčiui
Kurti ir plėtoti aukščiausios
kompetencijos mokslinių
01 - - - -
tyrimų ir eksperimentinės
9.7.1.1.

16880,0 16109,0
771,0 17298,0
16398
900,0
plėtros centrą energetikos
problemų sprendimui
Mokslo ir studijų sistemos
01 01 - - -
9.7.1.1.

9880,0
9880,0

9948,0
9948,0

plėtojimas
Vykdyti fundamentinius ir
taikomuosius tyrimus šilumos
fizikos, hidrodinamikos,
metro-logijos, energetikos
01 01 01 - -
9.7.1.1.

9880,0
9880,0

9948
9948

objektų saugos ir patikimumo,
medžiagų inžinerijos,
metrologijos, procesų valdymo
srityse.
Ruošti aukščiausios
kvalifikacijos specialistus
01 01 01 01 -
energetikos problemų
9.7.1.1.

9532,7
9532,7

9602,8
9602,8

sprendimui ir su ja susijusiems
moksliniams tyrimams.
Energetikos ūkio planavimo
metodų kūrimas, energetikos
objektų saugumo,
01 01 01 01 01
patikimumo, poveikio aplinkai
9.7.1.1.

4070,0
4070,0

4110
4110

bei efektyvaus energijos
vartojimo ir atsinaujinančių
energijos šaltinių tyrimai.
Tyrimai šiluminės fizikos,
01 01 01 01 02
skysčių bei dujų mechanikos ir
9.7.1.1.

1239,3
1239,3

1248,4
1248,4

metrologijos srityse.

Patvirtinti 2008 m. asignavimai
2009 -ųjų metų asignavimai
Prog-
Prie-
Funkcinės Tarpinsti-
Prog-
Užda-
Programų, programų tikslų,
iš jų iš
jų
Strateginio
ramos
mo-
klasifika-
tucinės
ramos
vinio
uždavinių ir priemonių
tikslo kodas
tikslo
nės
cijos
programos
darbo
turtui
darbo
turtui
kodas
kodas
pavadinimai
Iš viso
išlai-
Iš viso
išlai-
kodas
kodas
kodas
kodas
užmo-
įsigyti
užmo-
įsigyti
doms
doms
kesčiui
kesčiui
Sudėtingų sistemų
modeliavimas, jų valdymo
01 01
01
01
03
9.7.1.1.

676,8
676,8

681,8
681,8

metodų ir kontrolės techninių
priemonių kūrimas.
Energetikos sistemų
konstrukcinių elementų
01 01
01
01
04
ilgaamžiškumo ir naujų
9.7.1.1.

781,6
781,6

787,4
787,4

daugiafunkcinių medžiagų
tyrimai.
Degimo ir plazminių procesų
tyrimai kuro taupymo,
01 01
01
01
05
aplinkos taršos mažinimo ir
9.7.1.1.

686,4
686,4

691,4
691,4

medžiagų terminio
nukenksminimo srityse.
Fundamentiniai ir taikomieji
tyrimai branduolinės,
01 01
01
01
06
9.7.1.1.

2068,6 2086,6

2083,8
2083,8

termobranduolinės ir
vandenilio energetikos srityse.
Daktarinių disertacijų rengimo
01 01
01
02
-
9.7.1.1.

347,3
347,3

345,2
345,2

užtikrinimas
Doktorantūros efektyvumo
01 01
01
02
01
didinimas
9.7.1.1.

347,3
347,3

345,2
345,2

Specialioji mokslo plėtojimo
01 88
-
-
-
9.7.1.1.

7000
6229

771
7350
6450
900
programa
Skatinti instituto
eksperimentinės bazės ir
01 88
01
-
-
mokslinio potencialo
9.7.1.1.

7000
6229

771
7350
6450
900
kokybišką augimą lėšomis už
teikiamas paslaugas
Mokslinio potencialo
01 88
01
01
-
aktyvumo ir kvalifikacijos
9.7.1.1.

6229
6229

6450
6450

kėlimo skatinimas
Papildomų užduočių vykdymo
01 88
01
01
01
9.7.1.1.

6229
6229

6450
6450

užtikrinimas

2 LENTELĖ. 2008-2011-ųjų METŲ PROGRAMŲ ASIGNAVMŲ SUVESTINĖ

LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS
Kodas 90.900.1603
(asignavimų valdytojas)

(tūkst. Litų)
Patvirtinti 2008-ųjų m.
2009 -ųjų metų asignavimai
2010 -ųjų metų asignavimai
2011 -ųjų metų asignavimai
asignavimai
Stra-
Funkci-
iš jų iš
jų iš
jų iš
jų
tegi-
Prog-
Programos
nės
išlaidoms išlaidoms išlaidoms išlaidoms
nio
ramos
pava-
klasifika-
Iš
tikslo kodas
dinimas
Iš
cijos
darbo
darbo
turtui
darbo
turtui
darbo
turtui
Iš viso
turtui Iš viso
kodas
kodas
viso
iš
viso
iš
iš
užmo
užmo-
įsigyt
užmo-
įsigyti
užmo-
įsigyti
įsigyti
iš viso
viso
viso
viso
-kes-
kes-
i
kesčiui
kesčiui
čiui
čiui
Mokslo ir
studijų
01 01
9.7.1.1.
9880
9880 9948
9948 9948
9948 9948
9948
sistemos
plėtojimas
Specialioji
mokslo
01 88
9.7.1.1.
7000
6229 771 7350
6450 900 7570
5146 2424
7800
3638 4162
plėtojimo
programa

Iš viso
X 16880
16109 771 17298
16398
900 17518
15094 2424
17748
13586 4162

Direktoriaus pavaduotojas

Rimantas
Levinskas

3 LENTELĖ. VERTINIMO KRITERIJŲ SUVESTINĖ

Lietuvos energetikos institutas
Kodas
90.900.1603
(asignavimų valdytojas)

Kurti ir plėtoti aukščiausios kompetencijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą energetikos problemų sprendimui
Kodas
01
(institucijos strateginio tikslo pavadinimas)

Institucijos
strateginio
2008-ųjų
2009-ųjų
2010-ųjų
2011-ųjų
Vertinimo
tikslo kodas,
Vertinimo kriterijus
metų
metų
metų
metų
kriterijaus kodas
programos
planas
planas
planas
planas
kodas
Efekto:

01
1. Dalyvavimo tarptautiniuose mokslo programose ir projektuose padidėjimas, %
E-01-01 25 26 28 30

1. Lėšų už teikiamas paslaugas uždirbimas palyginti su gaunama valstybės subsidija, %
E-01-02 70 73 46 78
01.01.
Rezultato:

1. Tyrimų rezultatų sklaidos išaugimas Mokslinės informacijos instituto pagrindinio sąrašo
R-01-01-01 35 36 38 40
leidiniuose,%
1. Apgynusių daktarines disertacijas darbuotojų skaičiaus padidėjimas, %
R-01-01-02 7 8 9 10
Produkto:

1. Mokslinių straipsnių LMT duomenų bazėse ir MII leidiniuose skaičius, vnt.
P-01-01-01-01 90 95 100 105
2. Išleistų monografijų skaičius, vnt.
P-01-01-01-02
1 2 2 2
3. Habilitacijos procedūrų realizavimas, vnt.
P-01-01-01-03
2 2 2 2
4. Pranešimų skaičius tarptautinėse konferencijose, vnt.
P-01-01-01-04 105 108 110 110
5. Doktorantų skaičius, žm.
P-01-01-02-01
24 25 25 26
01.88.
Rezultato:

1. Atnaujinti eksperimentinę bazę kasmet, %
R-88-01-01 15 16 17 20

Produkto:

1. Suteikti paslaugų Lietuvos pramonės įmonėms ir valstybės institucijoms, mln. Lt.
P-88-01-01-01
5,0
5,3
5,6
5,5

2. Atnaujintos skaitinių ir eksperimentinių mokslinių tyrimų įrangos skaičius, vnt.
P-88-01-01-02
30 35 40 40

Direktoriaus pavaduotojas
Rimantas Levinskas

Document Outline

��
��
��
- ��
  - ��
��
- ��
  - ��
��